Nuo liepos 1-osios įsigaliojo naujasis Probacijos įstatymas ir su juo susiję teisės aktai. Darbą įkalinimo įstaigose pradėjo ir lygtinio paleidimo komisijos. Kol kas jų nariai renkasi kartą per savaitę.
Aptarti, kaip vyksta lygtinio paleidimo komisijų darbas, praėjusią savaitę į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (PN-AK) buvo susirinkusi Kalėjimų departamento vadovybė kartu su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi.
Pravieniškių PN-AK – viena didžiausių Lietuvoje įkalinimo įstaigų, joje bausmę atlieka daugiau kaip 3000 nuteistųjų. Čia veikia 3 lygtinio paleidimo komisijos (po vieną kiekvienoje valdyboje), o šių komisijų pirmininkais paskirti valdybų direktoriai – tik ne savo vadovaujamose valdybose. „Taip sumanyta dėl to, kad būtų daugiau skaidrumo ir objektyvumo, – paaiškino 2-osios valdybos direktorius Darius Kubilius, vadovaujantis laikinojo paleidimo komisijai 3-iojoje valdyboje. – Keturi iš 8 komisijos narių – žmonės iš kitų institucijų: „Carito“, Kalėjimų kapelionų asociacijos atstovai, profesinio mokymo centro ir Kauno „Aitvaro“ mokyklos pedagogai.“
Pirmenybė išmanantiems
„Kiekviena naujovė, jei ji progresyvi – gerai, – sakė Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas Tomas Bartninkas. – Manau, jog visuomenės dalyvavimas nuteistojo paleidimo į laisvę procese yra sveikintinas dalykas, nes jos atstovai iš arti pamatys, kaip tas procesas vyksta, patys savo akimis galės įsitikinti, kas veržiasi į laisvę. Galų gale, bus mažiau spekuliuojama, kad iš pataisos namų galima išsipirkti, kad pareigūnai esantys korumpuoti ir panašiai.“
Kalėjimų departamentas, formuodamas lygtinio paleidimo komisijų sudėtį, pirmenybę teikė tiems pretendentams, kurie yra susipažinę su situacija įkalinimo įstaigose: mokytojams, religinių bendruomenių nariams, advokatams, psichologams, „Carito“ atstovams ir pan. „Galbūt mes, užsidarę už šių tvorų, nebematome dalykų, kuriuos įžvelgs tie, kurie dirba kitose sferose laisvėje, – tęsė mintį T. Bartninkas. – Kita vertus, nepamirškite, jog komisijos balsas yra tik rekomendacinio pobūdžio, o ar paleisti nuteistąjį, sprendžia teismas.“
Nuteistieji stebi
Patys nuteistieji į pašnekesius dėl naujųjų komisijų darbo leistis nenorėjo, lakoniškai tarstelėję: „Ką čia pasakysi, žiūrėsim, kaip čia bus toliau.“ Jie pripažino, jog naujieji teisės aktai suteikė vilties anksčiau į išeiti į laisvę didesnei daliai nuteistųjų, o kartu baiminasi, kad visuomenės atstovai gali griežtai vertinti bet kokią gautą nuobaudą arba elgesį atliekant bausmę palaikyti netinkamu.
„Aš didelių vilčių nepuoselėju, nors man likę neilgai kalėti – mat esu gavęs ne vieną nuobaudą, – sakė nuteistasis Jonas. – Dauguma parašiusiųjų prašymus išleisti anksčiau laiko čia elgėsi niekur neužkliūdami, tad ir tikimybė, jog komisija juos praleis, didelė. Kol kas didžioji dauguma, kurių prašymai apsvarstyti, džiaugiasi, nes, atrodo, tik dviem atidėjo svarstymą vėlesniam laikui, tačiau įrašė, ką turi daryti, kaip elgtis. Galima, žinoma, tą sprendimą skųsti, bet kol ratas apsisuks, žiūrėk, jau būsi ir visą bausmę atpylęs.“
Beje, vien Pravieniškių įkalinimo įstaigose iki liepos 1-osios (iki įsigaliojant naujajam įstatymui) teisę į lygtinį paleidimą turėjo daugiau kaip 1200 nuteistųjų (iš viso šiose įkalinimo įstaigose bausmę atlieka apie 3300 nuteistųjų), bet prašymų paleisti į laisvę anksčiau laiko gauta tik šiek tiek daugiau negu pora šimtų.
Trūko meilės ir šilumos
Viena iš lygtinio paleidimo komisijos narių, Kauno profesinio mokymo centro atstovė Jūratė Balčiūnienė papasakojo, jog kiekvienas komisijos narys apie norinčiuosius išeiti į laisvę anksčiau laiko 3 dienos prieš posėdį gauna labai išsamią informaciją. Posėdžio metu kiekvieną pateikusįjį prašymą apibūdina būrio viršininkas: kaip nuteistasis elgėsi, kokiose programose dalyvavo, nori ar nenori dirbti ir pan.
„Didžioji dauguma pakliuvusių į „zoną“ žmonių nuo pat gimimo nėra gavę nei meilės, nei šilumos. Susidariau tokią nuomonę, nes šioje srityje dirbu apie 10 metų, o mūsų mokymo centro darbuotojai šiuose pataisos namuose teikia paslaugas – moko nuteistuosius kai kurių profesijų, – dalijasi patirtimi J. Balčiūnienė. – Tai žmonės, kurių dalis gyvenimo prabėgo vaikų globos namuose, internatuose ir kituose „valdiškuose namuose“, kurie užaugo asocialiose šeimose. Labai buvo keista, kai, dirbdama su nuteistaisiais, kartą išsiaiškinau, jog iš 25 žmonių grupės tik du turėjo ryšius su socialine aplinka – nebuvo nutrūkęs jų ryšys su artimaisiais. Neramu ir dėl to, kad pataisos namuose bausmes atlieka labai daug jaunų žmonių.“
J. Balčiūnienė dirba Pravieniškių 3-iosios valdybos lygtinio paleidimo komisijoje. Šioje valdyboje bausmes atlieka vyrai, pirmą kartą nuteisti už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. „Per du posėdžius apsvarstėme 16 nuteistųjų prašymus. Du iš norinčiųjų išeiti anksčiau laiko į laisvę man pasirodė tam nepasiruošę ir aš nepritariau jų paleidimui, – aiškino J. Balčiūnienė. – Galima suprasti žmogų, kuris nusikalto pirmą kartą, jau atliko didesnę dalį bausmės, liko jam kokie 4 ar 6 mėnesiai, ir jis stengiasi, mokosi, siekia ne tik ištrūkti laisvėn, bet ir nekartoti klaidos, kurią padarė. Bet kaip patikėti tuo, kuris, va, kaip šiandien svarstėme, jau trečią kartą nuteistas ir už tokį patį nusikaltimą? Ir ne paauglys, kuriam galvoje dar švilpauja vėjai. Vadinasi, žmogus nedaro išvadų. Arba aną savaitę nepritariau nuteistojo lygtiniam paleidimui dėl to, kad ir nuobaudų turi, ir dirbti nenori, ir mobilųjį į „zoną“ įsinešė, ir dar visokių pažeidimų pridaręs.“
Numato priemones
Tiems nuteistiesiems, iš kurių elgesio ir motyvacijos lygtinio paleidimo komisijai neatrodo, kad jie pasirengę išeiti į laisvę anksčiau laiko, gali būti paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įpareigojimas dalyvauti vienoje iš reabilitacijos programų, nepažeidinėti vidaus tvarkos, pradėti atlyginti priteistą žalą. Pakartotinis prašymo svarstymas gali būti paskirtas po 3–6 mėnesių.
„Reikia norėti keistis ir pačiam nuteistajam, – sako Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Gliaudelis. – Kiek galima suaugusį žmogų vedžioti už rankos? Pataisos įstaigose vykdoma daugybė įvairių reabilitacijos projektų, ir nuteistieji, norintys juose dalyvauti, visada gali rasti sau tinkamą ir patinkamą. Veikia profesinio rengimo centrai, įvairios studijos, nuolat lankosi religinių bendruomnenių nariai. Tad, jei žmogus motyvuotas ir nusiteikęs nebegrįžti į „tą pačią balą“, tokia galimybė jiems sudaryta. Tik bėda, kad daugeliui trūksta noro, stengiamasi tik kaip nors prastumti laiką. Neseniai buvau Alytaus pataisos namuose. Prie manęs priėjo puikiai nuaugęs, tvarkingai apsirengęs vyrukas. Rodėsi, aprengus kostiumu, galėtum palaikyti jį solidžiu verslininku. O kai paklausiau, kelintą kartą už grotų, išgirdau, kad nuteistas jau 10 kartą...“
TIK FAKTAI:
Vienuolikoje Lietuvos įkalinimo įstaigų veikia 14 lygtinio paleidimo komisijų (Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje – 3, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – dvi).
Per dvi savaites lygtinio paleidimo komisijos iš 128 kalinių prašymų paleisti į laisvę anksčiau laiko patenkino 81.
Lygtinio paleidimo komisijos sudarytos iš 7 narių, tik Pravieniškių – po 8 narius. Komisijose visuomenės atstovų privalo būti ne mažiau kaip pusė. Kitą dalį sudaro bausmių vykdymo sistemos darbuotojai (pataisos namų administracijos atstovai).
Lygtinio paleidimo komisijos sprendimai paleisti nuteistąjį anksčiau laiko į laisvę būna tik rekomendacinio pobūdžio. Galutinį žodį taria teismas.
Aurelijos ŽUTAUTIENĖS
