Kalėjimų departamento patarėjas Antanas Laurinėnas portalui balsas.lt pasakojo, kad Lietuvoje kol kas veikia pati paprasčiausia kalinių stebėjimo sistema – vadinamasis namų areštas. Šios priemonės principas yra gana paprastas. Teisę pusmečiu anksčiau nei baigsis lygtinės bausmės terminas išeiti į laisvę gavusiam nuteistajam yra uždedama speciali apykojė. Namuose į elektros lizdą yra įjungiamas elektroninis prietaisas. Nustatomas atstumas, kuriuo žmogus gali nutolti nuo šio prietaiso. Pažeidus teritoriją yra gaunamas signalas apie pažeidimą.
„Pavyzdžiui, žmogui skiriamas įpareigojimas būti namuose nuo 20 iki 8 val. Prietaisas ant jo kojos leidžia stebėti tą žmogų. Jeigu pažeidė nustatytą tvarką – gaunamas signalas. Nutolus nuo aparato nustatytu atstumu, viskas yra užfiksuojama probatoriaus. Tačiau probatorius nebūtinai iškart vyksta į pažeidėjo gyvenamąją vietą. Tas žmogus yra kviečiamas pasiaiškinti. Kartais signalas tikrai gaunamas dėl priežasčių, kurios nevisiškai priklauso nuo paties asmens.
Žinoma, jei nustatoma, kad buvo piktybiškas pažeidimas, tada gali būti taikomos drausminės priemonės. Pasikartojus tokiam pažeidimui asmuo gali būti grąžintas į įkalinimo įstaigą. Bet tokį sprendimą priima ne probatorius, o teismas“, – pasakojo A. Laurinėnas.
Lietuvoje vienu metu galima stebėti 100 pagal Probacijos įstatymą anksčiau į laisvę paleistų nuteistųjų. Tačiau kol visa tai yra nauja, tol tiek teismai, tiek tie patys nuteistieji atsargiai žiūri į atsiradusią galimybę.
„Norinčių yra daugiau nei 100, bet... Dalį prašymų atmeta Lygtinio paleidimo komisija, kuri atlieka rizikos vertinimą. Svarbu atsakyti į klausimą, kokia tikimybė, kad būdamas laisvėje asmuo vėl nedarys nusikaltimų ir nekels pavojaus visuomenei.
Komisijos sprendimas nėra lemiamas. Apie puse prašymų atmeta komisijos išvadas gavęs teismas. Todėl nėra taip, kad kiekvienas gali pasinaudoti galimybe išeiti į laisvę pirma laiko pagal Probacijos įstatymą“, – pabrėžė A. Laurinėnas.
Balsas.lt primena, kad bausmių vykdymo kodekse nurodoma, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki galimo jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų termino. Nuteistųjų sutikimas, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomas prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Probacijos tarnybos, gavusios pranešimus apie rengiamą paleisti pirma laiko iš laisvės atėmimo vietos asmenį, sutinkantį, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, ištiria šio asmens socialinę aplinką, taip pat kitas aplinkybes, galinčias padėti individualizuoti probacijos sąlygas, pagal nuteistojo pasirinktą gyvenamąją vietą, ir pateikia informaciją pataisos įstaigai, atsiuntusiai pranešimą.
Intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius. Atsižvelgusi į probuojamojo rizikos lygį, Probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus, o nepilnamečio probuojamojo – ilgiau kaip devynis mėnesius.
Probacijos tarnybos elektroninio stebėjimo priemonėmis taip pat kontroliuoja asmenims, kuriems teismo skirtos pareigos neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Atkreiptinas dėmesys, kad Kalėjimų departamentas sulaukia asmenų telefoninių skambučių, kuriais informuojama, kad kai kurių nuteistųjų artimieji prašomi į nuteistųjų sąskaitas pervesti tam tikras pinigų sumas kaip avansą už elektroninio stebėjimo priemones.
Kalėjimų departamentas informuoja, kad už elektroninio stebėjimo priemonių naudojimą nuteistiesiems nereikia mokėti jokių mokesčių. Ši paslauga teikiama nemokamai.
