prekių kainos

Jei parduotuvė SMS žinutėmis skatina klientus pirkti produktus palankesnėmis kainomis nei konkurentai, ji privalo paaiškinti, kaip atliko tokius skaičiavimus, teigia teisininkai, komentuodami prekybos tinklų „Biedronka“ ir „Lidl“ ginčą Lenkijoje.

Pastaraisiais mėnesiais, kone visi maisto prekių tinklai trimituoja apie akyse mažėjančias maisto produktų kainas ir taiko kitus pirkėjų viliojimo triukus, tačiau maisto vartotojai užsukę į prekybos tinklus vietoje žadėto pigumo mato tas pačias kainas.  Apie tai – šiandien TV3 laidoje „Dėmesio centre“.  „Varškė buvo euras, kai pakilo iki 1,30 tai taip ir liko. Nu, ne, nesijaučia“, – laidos žurnalistui teigė pirkėjas.

Gyventojai laukia išpardavimų ir akcijų, nes tikisi sutaupyti. Tačiau artėjant Juodojo penktadienio išpardavimams pirkėjai jau pastebėjo prekybininkų gudrybes. Prieš taikydama nuolaidas parduotuvė kainą padidino daugiau nei 30 proc. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad tokios apgavystės prekybininkams gali brangiai kainuoti. Nesąžiningiems pardavėjams gali būti skiriama 5 tūkst. eurų bauda.

Nors prekių kainos krenta 5 mėnesius iš eilės, gyventojai – vis tiek nepatenkinti. Ir ne veltui - sumos vis dar yra 20 proc. didesnės nei pernai. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius produktus, ne pirmo būtinumo prekes perka tik su nuolaida. Vis tik pirkėjai perka daugiau užkandžių, putojančio vyno ar nealkoholinio alaus.

Ar kada esate pagalvoję, kad sutaupyti galima ne tik kruopščiai planuojant savo pirkinius, bet ir juos perkant tam tikromis valandomis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad „Iki“ parduotuvėse apsipirkinėjant rytinėmis bei vakarinėmis valandomis kasdien siūlomos ypatingos nuolaidos. Be to, visą sausio mėnesio perkant už daugiau nei 10 Eur sekančiam apsipirkimui taikoma 10 proc. nuolaida.

Jau 8 metus už prekes ir paslaugas Lietuvoje atsiskaitome eurais. Juos įsivedant pajuokiamos buvo prognozės, kad ilgainiui eurais viskas kainuos tiek, kiek kainavo litais – tai yra 3,4528 karto daugiau. Nors finansų specialistai ir patys prekybininkai tikino, kad kainos litais buvo verčiamos tuometiniu valiutų kursu į eurus, dabar pirkėjai randa įrodymus, kad kainos pasikeitė vienas prie vieno. Kiek prekė kainavo litais, dabar ji lygiai tiek pat kainuoja eurais.

Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda. Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.

Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, buvo 1,7 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dešimtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija – spalį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu – siekė 8 proc., o vidutinė metinė infliacija – 2 proc. (spalį – atitinkamai 6,3 proc. ir 2 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.

Eksportuotų prekių kainos 2021 m. birželį ir toliau augo, palyginti su geguže, jos padidėjo 1,4 proc., o importuotų prekių – 2,8 proc. Iš viso metus (2021 m. birželį, palyginti su 2020 m. birželiu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 7,2 proc., importuotų prekių – 12,7 proc. Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 4,3 proc., ne iš euro zonos – 20,5 proc. Iš eksportuotų prekių daugiausiai – 41,2 proc. – brango elektra.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), birželio mėnesį buvo 1,3 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą birželį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė (birželį, palyginti su 2020-ųjų birželio mėnesiu) infliacija buvo 3,5 procento.

Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, buvo 0,6 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja šeštą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (birželį, palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu) siekė 3,6 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1,4 proc. (gegužę – atitinkamai 3,6 proc. ir 1,2 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, buvo 0,6 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja penktą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (gegužę, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu) siekė 3,6 proc., vidutinė metinė infliacija  sudarė 1,2 proc. (balandį, atitinkamai, 2,5 proc. ir 0,9 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pabrango Lietuvoje. Metų (12 mėnesių) infliacija balandį, palyginti su kovu, gerokai ūgtelėjo visose trijose šalyse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų infliacija Lietuvoje balandį buvo 2,5 proc. (kovą – 1,6 proc.), Latvijoje – 1,7 proc. (0,3 proc.), Estijoje – 1,9 proc. (1,1 proc.). Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje ir Latvijoje siekė 0,9 proc., Estijoje – 0,4 procento.

Lietuvoje sausį, palyginti su pernai gruodžiu, buvo 0,5 proc. mėnesio infliacija, pranešė Statistikos departamentas.  Metinė infliacija (sausį, palyginti su 2020 metų sausio mėnesiu) siekė 0,3 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1 proc. (gruodį – atitinkamai 0,2 proc. ir 1,2 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai daugiausia susiję su kritusiomis naftos kainomis.

Daugeliui besilaukiančių ar jau vaikus turinčių moterų Mamų mugė nėra naujiena. Jau devintą kartą spalio 10 d. Kaune įvyksiantis renginys sukvies šeimas išparduoti nebenaudojamus vaikų daiktus, visgi, mugės lankytojams vienas svarbiausių klausimų yra kokiomis kainomis bus siūlomos prekės.

Vieningos Europos valiuta tituluojamas euras Lietuvoje buvo įvestas jau daugiau nei prieš ketverius metus, 2015 m. sausio 1 d. Ir nors mintyse kainas į litus verčia vis mažiau žmonių, bet nostalgija senajai valiutai su girdimais pareiškimais, kad „prie lito buvo pigiau“, tebegirdimi. Taigi, kiek už pagrindines maisto prekes mokėjome pirmomis euro įvedimo dienomis, ir kiek mokame šiandien? Kaip rodo specialiame valdžios tinklalapyje produktukainos.

Dažno pirkėjo pageidavimas – mėgstamą prekę įsigyti išleidžiant kuo mažesnę pinigų sumą. Kurie didieji Lietuvos prekybos tinklai siūlo populiariausių prekių krepšelį itin žemomis kainomis, aiškinosi slapto pirkėjo tyrimų agentūra „SeeNext". Pastaroji lapkričio 6 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X, o Panevėžyje – 2-jų X), „Lidl“, „Rimi“ (Hypermarket), IKI bei „Norfa“ (XL). Tyrimas buvo atliktas šių tinklų parduotuv...

Įvertinus identiškų prekių kainas dvylikoje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvai skirta šeštoji vieta. Išsiaiškinta, kad net mažesnėje rinkoje nei Lietuvos, kai kurių prekių kainos yra mažesnės.  Teisingumo ministerija ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu, tyrimą atliko portalas Pricer.lt Kainos buvo patikrintos firminėse ir nuosavo prekės ženklo gamintojų internetinėse parduotuvėse. Iš viso įvertintos 60 prekių kainos, 12 Europos Sąjungos šalių.

Didelės ar mažos prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje? Rodos, kiekvienas turi savo atsakymą į šį klausimą. Ir retas kuris sutinka su oficialia statistika, pateikiama tokių šaltinių, kaip Lietuvos statistikos departamentas ar ES statistikos biuras „Eurostat“. Tačiau yra dar vienas šaltinis, kurio nekontroliuoja oficialios tarnybos, kurį pildo patys žmonės, visai kaip interneto enciklopediją „Wikipedia“, tai – interneto svetainė numbeo.com.

Ne paslaptis, kad „Lidl“ prekybos tinklas pasižymi ne tik mažomis kainomis, bet ir specialiais savo privačiais prekiniais ženklais. Tokią strategiją, norint pasiūlyti pigesnius produktus Lietuvos gyventojams, naudoja ir didieji prekybos tinklai. Visgi tuomet žmonės renkasi ne vien pagal kainą, o ir pagal kokybę.

Pasižvalgius po „Lidl“ parduotuvę galima pamatyti nemažai Lietuvoje prieš tai nepardavinėtų prekės ženklų, o norintiems daugiau lietuviškos produkcijos teks apsilankyti alkoholio skyriuje. „Lidl“ siūlys 1600 skirtingų prekių ženklų, apie 320 iš jų – lietuviški. Prekės bus tiekiamos iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos bei kitų šalių. Dauguma produktų pažymėti privačiu prekės ženklu. Tai „Lidl“ užsakymu pagaminti maisto produktai ir ne maisto prekės.

Už sveikatą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis mano, kad Lietuvos gyventojų inicijuojama akcija tris dienas nepirkti prekybos tinkluose gali sumažinti prekių kainas. „Kaip ten besišaipytų, bet šitas aktyvus visuomenės dalyvavimas procese būtinai įtakos rinką, būtinai įtakos kainų struktūrą, ir ypač tai naudinga, kada dažnai yra nesąžiningų veiksmų rinkoje.

Pirkėjams svarbiausia, jog nekiltų dažniausiai perkamų, kasdien vartojamų ir aukštesnės kokybės maisto produktų kainos, rodo vasarį prekybos tinklo „IKI“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Atsižvelgdamas į pirkėjų poreikius ir beveik 16 proc. vasario mėnesį išaugusius būtiniausių produktų fiksuotomis kainomis pardavimus, prekybos tinklas „IKI“ užfiksavo dar 120 prekių kainas.

Kitais metais dyzelinių degalų akcizas didės beveik 100 Lt už toną, kad būtų pasiekti ES nustatyti minimalūs tarifai, rašo „Verslo žinios“. Nuo 2013 m. sausio 1 d. akcizą dyzelinui numatyta didinti nuo 1.043 iki 1.140 Lt už toną. Tai numatyta Lietuvos konvergencijos 2012 metų programos projekte, kuris vakar svarstytas ministrų kabineto pasitarime. Pernai akcizą dyzelinui padidinus 96 Lt už toną, litras degalų brango maždaug 12 centų.

Pirmą kartą per penkerius metus Didžioji Britanija patenka į dešimties mažiausiomis prekių kainomis pasižyminčių šalių sąrašą. Kaip skelbia „PriceRunner.co.uk“, D. Britanija aplenkė Vokietiją, Portugaliją, Airiją ir Ispaniją bei atsidūrė šeštoje sąrašo vietoje. Tiesą sakant, kai kurių prekių kainos D. Britanijoje yra mažesnės nei bet kurioje kitoje Europos valstybėje. D. Britanijoje „Coke“ skardinę galima įsigyti tik už 59 pensus, kai Norvegijoje tokia skardinė kainuotų 3,99 svarus sterlingų.

Kiekvieną rudenį, artėjant šildymo sezonui,  pasigirsta bauginimai, kad Lietuvoje maisto produktai brangs, kad Europos šalyse galima nusipirkti tų pačių maisto produktų žymiai pigiau. Tačiau, palyginus kasdienio vartojimo prekių kainas Europos šalių parduotuvėse, akivaizdu -  Lietuvoje kasdienio vartojimo maisto prekių krepšelio kaina užima trečiąją vietą Europoje pagal pigumą. Pigiau šį krepšelį įsigyti kainuoja tik Lenkijoje ir Bulgarijoje.