prekės

Baltarusiškų prekių importas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį buvo rekordinis, skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistas sako, kad toks rezultatas dar nerodo birželį įsigaliojusių ES sankcijų įtakos dvišaliam prekybos aktyvumui.  Jo duomenimis, sausį-birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, importas iš Baltarusijos šoktelėjo net 58,3 proc. iki beveik 560 mln. eurų. Tuo metu eksportas į Baltarusiją smuktelėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu iki 465 mln. eurų.

Šių metų sausio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė dukart daugiau liekninančio maisto prekių ir saulės kosmetikos. Vieno didžiausių vaistinių tinklo Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, to priežastis – vakcinacija, mat skiepai leido žmonėms ir vėl iš dalies grįžti į normalų gyvenimą, o tai privertė susirūpinti savo išvaizda.

Dėl koronaviruso visame pasaulyje yra išaugusi prekių paklausa, prekių transportavimas jūra pabrango trigubai, o tai netrukus gali atsiliepti vartotojų kainoms, perspėja ekspertai. Su sunkumais susiduriama visame pasaulyje, o vartotojai išaugusių kainų gali tikėtis jau ir šiemet. Nuo kitų metų prognozuojamas iki 20 proc. batų ir drabužių kainų augimas. 2021-ųjų rudenį drabužiai ir batai brangs 10-15 proc, RBK pasakojo Rusijos didmeninės prekybos tinklo „Vaon“ vadovas Ilja Jarošenka.

Lietuvoje jau daugiau nei metus veikia rusiškas parduotuvių tinklas „Mere“, tačiau jo pavadinimas daliai lietuvių vis dar nėra žinomas. Ir nors tinklo parduotuvės atidarytos jau 11 Lietuvos miestų, o kai kuriuose jų veikia jau ir po kelias, visgi sostinėje prekybos tinklas veiklos dar nevykdo. Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane veikiantis po „Svetofor“ prekės ženklu parduotuvių tinklas pastaraisiais metais plečiasi ne tik Lietuvoje, bet ir Rumunijoje bei Vokietijoje.

Su liepos 1-ąją įsigaliosiančiais pakeitimais dėl siuntų, gautų iš Kinijos ar kitų trečiųjų valstybių, Muitinės departamentas žada kardinalų pokytį – startuos nauja sistema, kuri leis gyventojams savarankiškai be tarpininkų pastangų deklaruoti siuntas iki 1 tūkst. eurų vertės. Gyventojai, perkantys iš trečiųjų šalių prekes internetu, jau dabar raginami registruotis ir gauti specialų kodą savarankiškai deklaruoti prekes.

Kainų augimas sustoti nežada, teigia ekonomistai, jų piką galime pasiekti rudens pradžioje. Kiek jos gali kilti ekonomistai atskleidė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.  Apie kainų augimą kalbėjo ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas Ponas Žygimantai, kainos kyla ir tą pastebime jau keletą pastarųjų savaičių.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

Konkurencijos taryba siūlo drausti prekybos tinklams reikalauti pristatyti užsakytas prekes, jeigu dėl jų kiekio ir pristatymo laiko su tiekėjais nebuvo susitarta raštu. Taryba išnagrinėjo didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikoma baudas. Galutinės išvados bus teikiamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, pranešė taryba.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Pirmadienį duris jau atveria prekybos centrai. Jų atstovai džiaugiasi, kad pagaliau gali vėl dirbti, tačiau kritikuoja darbo dienų skaičiaus ribojimą. Anot jų, mažesni žmonių srautai susidarytų, jeigu žmonės galėtų apsipirkti 7, o ne 5 dienas per savaitę. Todėl savaitgaliais ir toliau dirbs parduotuvės įsirengusios atskirus į ėjimus.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse kovą didėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse brango 1,3 proc., tačiau buvo 7,1 proc. pigesnis nei pernai kovą ir siekė 54,99 euro. „Beveik visi tinklai prieš šventes pasididino pigiausių prekių kainas prieš šventes, nes mano, kad pirkėjai mažiau kreipia į tokias prekes dėmesį“ , – pranešime teigė pricer.lt.

Seimas žengė žingsnį, kad parduotuvėse prekėms taikomos nuolaidos nebetaptų lupikavimo įrankiu. Parlamentarai palaimino įstatymo pataisas, kurios įpareigos prekybininkus pranešti apie tai, kokia prekės kaina buvo visą mėnesį prieš pritaikant jai nuolaidą. Seimas antradienį pritarė socialdemokratės Rasos Budbergytės inicijuotoms Civilinio kodekso pataisoms.

Velykoms šiemet gyventojai ruošiasi iš anksto. Tai rodo ir Velykoms skirtų dekoracijų pardavimų duomenys. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad lyginant su praeitais metais, įvairiausių dekoracijų paklausa tarp pirkėjų padidėjo net 2,5 karto. „Šiais metais iš anksto pastebime padidėjusius įvairių šventinių dekoracijų pardavimus. Pirkėjai pradeda puošti namus ir šventinę atmosferą nori pajusti dar gerokai prieš Velykas.

Seimas balsuos dėl Civilinio kodekso pataisų, įpareigosiančių prekybininkus nuo liepos per nuolaidų akcijas prekių kainose nurodyti ankstesnę jų kainą, kuri prieš tai būtų galiojusi ne mažiau kaip 30 dienų. Jei pataisa būtų priimta, pardavėjai privalėtų nurodyti, kokia prekių kaina buvo prieš nuolaidą – reguliaria kaina būtų laikoma mažiausia, taikyta mėnesį ar ilgiau iki nuolaidos. Vyriausybei siūloma leisti nustatyti ir trumpesnį terminą, jei prekės rinkoje bus trumpiau negu 30 dienų.

Vasarį brango tiek prekės, tiek paslaugos, praneša Lietuvos statistikos departamentas (SD). Departamento duomenimis, labiausiai augo transporto prekių ir paslaugų kainos. Tuo metu ryškiausiai pigo drabužiai ir avalynė. Ekonomistai sako, kad kainų augimas – teigiamas pokytis.  Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., paslaugų – 0,4 proc. Ekonomistai sako, kad tai – teigiami pokyčiai, nors ilgalaikes ekonomikos atsigavimo tendencijas prognozuoti dar anksti.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį, palyginti su sausiu, šiek tiek atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Per mėnesį jis atpigo 0,23 euro (0,4 proc.), o palyginti su pernai vasariu – 2,64 euro (4,6 proc.).  Pigiausias krepšelis vasarį toliau liko „Maximoje“, kur jis atpigo 0,39 euro iki 50,36 euro, „Norfoje“ jis per mėnesį pigo 0,14 euro iki 51,74 euro.

Karantino metu daugelis gyventojų apsiperka elektroninėse parduotuvėse. Tačiau ne visi džiaugiasi greitu, maloniu ir kokybišku aptarnavimu. Štai vilnietės Kristinos apsipirkimas elektroninėje „Senukų“ parduotuvėje baigėsi nusivylimu. Tačiau parduotuvės atstovai tikino, kad stengiasi prekes pristatyti kuo greičiau, tad ir nelaukia, kol bus surinktas visas užsakymas.

Dvi savaites iš eilės jau skelbėme pirmas dvi eksperimento dalis apie pigiausias švaros ir higienos prekes, kurias renkantis nepajutau kokybės skirtumų, o tai leido sutaupyti ne vieną dešimtį eurų.  Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia, su antrąją čia. Šį kartą norėčiau pasidalinti įžvalgomis apie pigiausius maisto produktus, kuriuos išbandžiau.

Praėjusią savaitę publikavome pirmąją naujo eksperimento dalį, kurioje skaitytojams pristačiau, kaip ieškau būdų sutaupyti perkant pigiausias namų švaros prekes. Mano eksperimentui tęsiantis jau antrą mėnesį, šį kartą pristatysiu jums, kaip man sekėsi ieškoti pigiausių higienos prekių.  Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia.

Karantinui uždarius tarp keturių sienų, kiekvienas iš proto eina savaip. Vieni šveičia kiekvieną namų kampelį, kiti seka sąrašą ir žiūri geriausius visų laikų filmus, treti mokosi naujo amato, o aš nutariau pradėti išmėginti pigiausias randamas tam tikros kategorijos prekes.

Nuo šių metų pradžios pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamajam laikotarpiui, gyventojų, kurie apsipirkinėja JK internetinėse parduotuvėse ar gauna siuntas iš giminių ir draugų, laukia pokyčiai. Už kai kuriuos siuntinius jau tenka mokėti daugiau. Lietuvos paštas pastebi, kad siuntos ima vėluoti, o muitinė vardija, už kokias prekes ir kokius mokesčius reikės susimokėti. Dalis gyventojų neapsieis ir be muitinės tarpininkų.

Nuo 2021 m. sausio 1-osios Jungtinės Karalystės (JK) gyventojams atsiras daugiau apribojimų parsisiunčiant Europos Sąjungos (ES) šalyse įsigytas prekes, įvežant ES šalyse pirktus alkoholinius gėrimus ir cigaretes bei siunčiant siuntinius į ES.

Lietuvoje nuo trečiadienio nuspręsta uždaryti ne maisto prekių parduotuves, prekybos centrus ir kitas vietas. Visgi užfiksuoti vaizdai rodo, kad gyventojai stengiasi išnaudoti paskutines akimirkas prieš sugriežtintus reikalavimus, todėl užplūdo prekybos centrus, nusidriekė žmonių eilės, o stovėjimo aikštelės buvo prigrūstos automobilių. Iš nuotraukų matyti, kaip pirkėjai plūsta į parduotuves, o aplink apstatyta kelios dešimtys automobilių.

Artėjant Kalėdoms, prekybininkai pastebi, kad prieššventiniu laikotarpiu lietuviai nori save palepinti ir perka daugiau brangesnių dalykų. Kita vertus, jie pripažįsta, kad dėl karantino sukeltų keblumų ir geidžiamiausių pirkinių kainos gali padidėti. Prekybos tinklų atstovai pasakoja, kad prekių asortimento krepšelis šiais metais gali gerokai pakisti dėl pandeminės situacijos – pastebima, kad pirkėjai renkasi gurmaniškus, brangesnius produktus nei įprastai.

Kasdieną tūkstančiams žmonių susergant koronavirusu vyriausybės žvilgsnis vis labiau krypsta į prekybos vietas ir ten besigrūdančius pirkėjus. Vyriausybė jau reikalauja prekybininkus naikinti dalį akcijų ir išpardavimų. Tad ar prieš Kalėdas dar galėsime įsigyti prekių pigiau? Iki Kalėdų liko 3 savaitės. Prekybininkai iš kailio neriasi puošdami parduotuves ir viliodami pabėgti nuo koronaviruso sukaustytos Lietuvos nykumos perkant.

Baigiantis pereinamajam „Brexit'o“ laikotarpiui išaugus lietuviškų prekių eksportui į Jungtinę Karalystę, ekonomistas teigia, kad šis augimas, didinantis bendrą Lietuvos eksportą, gali būti dirbtinis. Statistikų duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus, eksportas ūgtelėjo 5 procentais.

Lapkričio mėnuo yra visada įdomus tuo, kad prekybininkai ruošiasi gruodžiui, kurio apyvarta yra kaip 1,5 įprastinio mėnesio. Todėl lapkričio mėnesį kiekvienas prekybos tinklas nori įtikinti, kad būtent pas jį verta išleisti šventėms skirtus pinigus. Tokių veiksmų taktikos pas kiekvieną tinklą savos – kas mažina kainas, kas daro daugiau akcijų, bet apie viską iš eilės.  2020 metų lapkričio Pricer.

Šalyje sparčiai daugėjant užsikrėtusiųjų COVID-19, vis daugiau žmonių, užuot ėję į prekybos centrą, maisto produktus ar vaistus užsisako internetu. Vien per pastarąją savaitę maisto produktų pristatymas į namus šalyje padidėjo kone dvigubai. Kodėl ir ką lietuviai perka iš virtualių lentynų? Šalyje kaip ant mielių augant sergančių koronavirusu skaičiui, vis daugiau žmonių apsipirkimą ir pasivaikščiojimą prekybos centruose keičia į apsipirkimą internetu rizikuojant mažiau.

Seimas imasi netikromis akcijomis ir nuolaidomis pirkėjus viliojančių verslininkų. Esą prekybininkai sukuria nuolaidų iliuziją, kai dienai kitai gerokai kilstelėję kainas, vėliau jas sumažina ir skelbia apie išpardavimus. Tokius triukus jau yra pastebėję tiek pirkėjai, tiek ir valstybinės institucijos, tad siūloma tvarką griežtinti. Patys prekybininkai sako, kad nereikia ieškoti sąmokslo teorijų. Kainų pakėlimai prieš nuolaidas – žmogiškos klaidos.

Daugelyje šalies savivaldybių įvedus karantiną pasikeitė gyventojų apsipirkimo įpročiai. Prekybos tinklų atstovai pastebi, kad žmonės daugiau perka šviežių maisto produktų ir parduotuvėse lankosi rečiau. Todėl vienas jų žada trumpinti darbo laiką, kiti prekybos tinklai tikina atsižvelgsiantys į besikeičiančią situaciją.

Koronavirusui nevaldomai plintant, keičiasi tvarka ir šalies prekybos centruose. Nuo šiandien visos parduotuvės, vaistinės ir kitos viešos prekybos vietos privalo skaičiuoti pirkėjus ir gali prašyti pirkėjų laukti už durų. Koronavirusas plinta ir tarp prekybos vietų darbuotojų. Be to nuo šiandien draudžiami ir visi masiniai renginiai, išskyrus sporto varžybas ir kultūros renginius, tačiau ir juose salės turės būti pustuštės.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai tarp penkių didžiųjų miestų gyventojų gali įsigyti vilniečiai, o brangiausiai – kauniečiai, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tyrimų agentūra „SeeNext“ lygino prekių kainas penkiuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių prekybos tinkluose: „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Spalio pradžioje atliktas tyrimas rodo, kad tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 26,58 iki 27,53 euro.

IKEA iki 2021 m. spalio iš prekybos išims neįkraunamąsias šarmines baterijas. Šiuo sprendimu įmonė siekia paskatinti pirkėjus rinktis daugkartines įkraunamąsias baterijas vietoje jau minėtų įprastų. Jas naudojant reguliariai galima sumažinti atliekų kiekį namuose ir sutaupyti.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse rugsėjį mažėjo – krepšelis pigo jau penktą mėnesį iš eilės, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su rugpjūčiu, rugsėjį krepšelis atpigo 1,33 euro (2,3 proc.) ir buvo 0,19 euro brangesnis, nei praeitų metų pirmąjį rudens mėnesį.  Sumažinęs krepšelio kainą 0,62 euro, tinklu su pigiausiu krepšeliu lieka „Maxima“. Antroje vietoje yra „Lidl“, kurio kainos sumenko 1,58 euro.

Nors šalyje vis labiau plinta koronavirusas ir daugybė žmonių net nežino, kur ir nuo ko juo užsikrėtę, Vilnius šį savaitgalį pasitinka šventiškai ir siūlo svečiams atvykti į „Sostinės dienas“. Be masinių susibūrimų ir koncertų, mieste šurmuliuoja ir tradicinė gėrybių mugė. Su kokiais iššūkiais susiduria prekybininkai ir ar patys žmonės nebijo būriuotis ir degustuoti prekeivių vaišes? Kas kabinamą medų ragauja, o kas ne.

Stiklą parduotuvėje užsisakęs ir jo pasiimti atvykęs vilnietis negalėjo atsiimti prekės – parduotuvės kasininkė jo pareikalavo asmens dokumento. Vyras stebisi, kodėl apmokant prekę parduotuvei prireikė jo asmens dokumento. Vilnietis Paulius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) su portalu tv3.lt pasidalino savo istorija, kai Vilniuje esančioje parduotuvėje „Depo“ buvo paprašytas pateikti asmens dokumentą, norėdamas atsiimti jau apmokėtą prekę.

Karantinas vienaip ar kitaip paveikė visus verslus ir dažniausiai ne itin maloniai, visgi kai kuriems tai buvo proga persitvarkyti, sustiprinti sistemas ir dirbti dar didesniu krūviu nei iki tol yra tekę dirbti. Viena tokių įmonių, kuriai staiga teko susidurti su didžiuliu darbo krūviu – elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“. Per itin trumpą laiką, siekiant įvykdyti kuo daugiau užsakymų, buvo įdarbinta apie 400 naujų darbuotojų, taip pat žengta į regionus.

Lietuviai šį savaitgalį sumušė siuntų gabenimo dronu rekordą – užsakovui pristatytas užsakymas nuskriejęs kiek daugiau nei 5 kilometrus nusileido parašiutu tiesiai į kiemą. Vaizdo įraše matote droną rekordininką. Lietuvoje pirmą kartą juo nuo Birštono apžvalgos bokšto skraidinta siunta realiam užsakovui, esančiam kiek toliau nei už penkių kilometrų. Dronu siuntą skraidinę entuziastai tikina – šiam iššūkiui teko nemažai ruoštis. Visa šio sumušto rekordo sėkmė priklausė nuo tinkamo oro.

Vasarą parduotuvių lentynas nugula gausybė sezoninių vaisių ir daržovių, todėl iš dalies keičiasi ir gyventojų prekių krepšelis. Visgi parduotuvių atstovai atskleidžia – daugiau įsigyjama ne tik jų. Žmonės vasaros metu daugiau keliauja, iškylauja, organizuoja šventes. Parduotuvių atstovai pastebi, kad dėl to auga ir jų pirkinių krepšeliai. Visgi pastebima, kad šiais metais krepšelio augimą nulėmė ir karantinas, tačiau parduotuvėse gyventojai lankosi rečiau.

Kasdieniai prekių kainų svyravimai prekybos tinklų siūlomame asortimente – neišvengiami, tačiau ilgalaikiai kainų stebėjimai leidžia įžvelgti kiekvienam pirkėjui aktualiausius pokyčius – kur ir kurias prekes galima įsigyti pigiau, o už kurias sumokama vis brangiau, rašoma pranešime spaudai.

Trys mėnesiai kai kurių įpročių nepakeitė. Pasibaigus karantinui, lietuviai jau traukė į Lenkiją apsipirkti. O ką labiausiai perka šiandien lietuviai pas kaimynus? Ogi alkoholį. Alų veža dėžėmis ir džiaugiasi, kad atsidarė sienos, mat lietuviškas alus pas kaimynus parduotuvėse – perpus pigesnis. Suvalkų miesto, Lenkijoje, prekybos centras iki karantino buvo itin mėgstamas lietuvių. Čia tautiečiai iš lentynų šlavė maisto produktus ir gėrimus.

Gyventojai vis pasipiktina, kad Lietuvoje įvairios prekės ir paslaugos yra brangios. Visgi bent jau statistiškai Lietuva yra viena iš penkių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose kainų lygis yra žemiausias. Pas mus jis daugmaž trečdaliu mažesnis už bendrijos vidurkį, nors kai kurių kategorijų prekės ir kainuoja tiek pat. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, pigiausia ES šalis yra Bulgarija, kurioje prekių ir paslaugų kainų lygis yra 47 proc. žemesnis nei ES vidurkis.

Socialiniame tinkle Steff pasidalijo neįprastu vaizdeliu. Ji pasakoja, kad sudarė išskirtinį prekių sąrašą savo vaikinui. Jame matyti pilni pavadinimai, aprašymai ir net gi nuotraukos. Ji aiškina, kad nuolatos sulaukia jo skambučių ir klausinėjimų dėl kiekvieno produkto, kurį geriau imti, todėl ji nusprendė iš karto sudaryti tokį sąrašą, kad šiam nebekiltų klausimų. Vos patalpintas įrašas tapo sensacija ir surinko per 1,5 milijono peržiūrų ir vis dar auga.

Turgelio prekyvietėje sausainius vaikui pirkusi panevėžietė liko priblokšta juose aptikusi kirmėlių. Radinys keturių vaikų mamai ilgam sugadino apetitą, tačiau moteris konditerijos prekiautoją apskundė maisto inspektoriams. Nors šie turgavietę suskubo tikrinti, pardavėjos, iš kurios buvo pirkti sugedę sausainiai, neberado. Paskutinį kartą į inspektorių akiratį turagvietė buvo pakliuvusi prieš metus.

Bankui atlikus atsiskaitymų analizę, aiškėja, kad lietuviai per karantiną maisto prekėms išleido beveik ketvirtadaliu daugiau, o latviai ir estai – sutaupė. Labiausiai Lietuvoje šoko mokėjimai už pašto paslaugas. „Lietuvos paštui“ karantino laikotarpis buvo gerokai užimtesnis nei Kalėdos – išsiųsta per milijoną siuntų. Banko analizė parodė, kad latvių ir estų pirkimo įpročiai pastarąjį mėnesį smarkiai skyrėsi.

Atsižvelgę į dėl koronaviruso krizės mažėjantį vartojimą, dalis prekybos tinklų žada mažinti Lietuvos gamintojų produktų kainas. Kai kurie tinklai teigia, jog kainos yra peržiūrimos nuolat.  „Maxima LT“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės teigimu, 500 lietuviškų produktų kainos nuo antradienio sumažintos 15 proc. Anot jos, prie iniciatyvos prisijungė 50 gamintojų.

Šalyje paskelbtas karantinas padiktavo pasikeitusius asmens higienos, o tuo pačiu ir apsipirkimo įpročius. Reikšmingai augo priemonių plauti rankoms ir kitų švaros prekių paklausa, iš specializuotų salonų grožio procedūros persikėlė į namus.  Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šiemet per karantiną reikšmingai augo savaiminio įdegio kremų (112 proc.), plaukų dažymo priemonių (52 proc.), nagų lako valiklių (21 proc.), nagų lako (14 proc.), depiliacijos priemonių (12 proc.

Vyriausybei trečiadienį leidus atnaujinti veiklą visiems prekybininkams, turintiems atskirą išėjimą į lauką, ketvirtadienį pradėjo veikti statybinių medžiagų ir buities prekių bei elektronikos parduotuvės. Netrukus žada atsidaryti ir baldų prekybos centras „Ikea“, kai kurie kiti baldų prekybininkai.

Sekmadienį pranešta apie vagystę iš maisto prekių parduotuvės Klaipėdoje, pavogta 5 tūkst. eurų ir keli pakeliai cigarečių.  Klaipėdos apskrities policija praneša, kad pinigai buvo pavogti iš Kretingos gatvėje įsikūrusios parduotuvės kabinete esančio seifo, taip pat pasigesta ir kabinete buvusių rūkalų. Pasak policijos, įsilaužimo žymių neaptikta.  Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.