Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., paslaugų – 0,4 proc. Ekonomistai sako, kad tai – teigiami pokyčiai, nors ilgalaikes ekonomikos atsigavimo tendencijas prognozuoti dar anksti.
Kainų pokyčiai
Statistikos departamento duomenimis, vasarį, palyginti su sausiu, vartojimo prekių kainos padidėjo 0,2 proc. Tai lėmė keli veiksniai.
„Įtakos turėjo degalų, daržovių, farmacijos gaminių, spirituotų gėrimų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių kainų padidėjimas bei kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, avalynės, drabužių, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių kainų sumažėjimas“, – rašoma SD pranešime žiniasklaidai.
SD duomenimis, brango ir alkoholis bei tabako gaminiai – kainos padidėjo 0,5 proc.
„Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų pokytį nulėmė spirituotų gėrimų, vyno ir vyno produkcijos kainų padidėjimas“, – teigia SD. Spirituoti gėrimai brango 1,2 proc., vyno ir vyno produkcijos – 0,8 proc., detalizuojama pranešime žiniasklaidai.
Visgi pridedama, kad maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos beveik nepasikeitė.
„Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo bulvių, ilgavaisių agurkų, avokadų, špinatų, kininių kopūstų kainos, bet sumažėjo apelsinų, kriaušių, baltagūžių kopūstų, pomidorų ir greipfrutų kainos“, – praneša SD.
Vasario mėnesio kainų pokyčių ataskaitoje taip pat pastebima, kad dėl sezoninių nuolaidų mažėjo drabužių ir avalynės kainos – avalynė atpigo 2,6 proc., drabužiai – 1,1 proc. Tai – ryškiausias pigimas vasario mėnesį, rašoma SD pranešime.
Sumažėjo ir būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekių ir paslaugų.
„Pokytį lėmė trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių kainų sumažėjimas“, – praneša SD.
Kainų augimas – geras ženklas
Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad nuosaikus kainų augimas yra geras ženklas – geresnis negu jų susitraukimas.
„Jei kainos traukiasi, tai ne iš gero gyvenimo. Todėl kainų judėjimas į viršų yra teigiamas dalykas, svarbu tik kad tai būtų suvokimo ribose. Viena geresnių žinučių verslui būtų apie 2 proc. metinę infliaciją.
Dėl to, kad tokiu būdu skatinamas tiek verslas veikti, tiek vartotojai vartoti. Ir tie 2 proc. yra sveikos ekonomikos požymiai, plius minus 0,5 proc. į vieną ar į kitą pusę“, – teigia M. Dubnikovas.
Visgi M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad kol kas dar nereikėtų labai stipriai reaguoti į mėnesinius pokyčius, nes tai visgi labiau techninis svyravimas nei svarios reikšmės turintys skaičiai.
„Mėnesiniai pokyčiai, na, jie yra gana menkos vertės. O kad pamatytume kažkokius aiškius pokyčius, reikėtų palaukti metinių skaičių.
(...) Paslaugų atidarymo mes dar vis tiek nelabai pastebėjome. Kol kas jie yra labai epizodiniai, ypač kalbant apie parduotuvių atidarymus. O prekių kainų judėjimas tikrai nepriklausys nuo to, ar atidarysime parduotuves, ar ne – tai daugiau priklausys nuo pasaulinių veiksnių – koks bus kainų augimas prekių sektoriuje ir pan.
Paslaugos – taip, jų kainos gali judėti į viršų, bet kol kas, turėdami tokius epizodinius atidarymus, o ne viso sektoriaus, tai viso vaizdo dar tikrai ir nematome. Tad, šiuo atveju, šventė dar neįvyko“
M. Dubnikovas prideda, kad spėti, ar įsivyraus kainų kilimo tendencija, dar anksti ir per mažai duomenų – tai pamatysime artimiausiais mėnesiais.
