prekės

Gali būti, kad greitu metu mūsų piniginėse sumažės euro monetų. Mat Lietuvos bankas siūlo sekti dalies Europos Sąjungos narių pavyzdžiu ir atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų. Tiesa, kainas tektų apvalinti. Lietuvos banko specialistai pateikė pavyzdžių ir kaip. Vieni gyventojai sako tokia naujove tik apsidžiaugtų – neliktų kam plėšyti nei kišenių, nei piniginių, antri baiminasi, kad kainas prekybininkai suapvalins tik į vieną pusę.

Net neabejojame, kad dar ir šiandien ant visų jūsų vaišių stalų pūpso kalnai skanaus maisto. O ar kada pagalvojote, kad net ir eilinę dieną prisiperkame gausybę maisto produktų, gal net daugiau nei reikėtų? Eurostato tyrimas rodo, kad lietuviai perka daugiausiai maisto visoje Europos Sąjungoje, nors skundžiasi, kad maisto kainos didelės. Ar tai reiškia, kad tautiečiai labai mėgsta kimšti pilvus, ar pirkinių gausą lemia kitos priežastys, tuojau ir pasiaiškinsime.

Iki didžiųjų metų švenčių trys savaitės ir artėja neišvengiamas momentas, kuomet reikės pradės galvoti, ką dėti ant stalo. Nemažai lietuvių šventėms važiuoja ruoštis pas kaimynus lenkus. Ten maisto ir kitų prekių kainos, sakoma, daug mažesnės. Tiesa, tautiečių Lenkijos parduotuvėse jau mažiau nei ankstesniais metais. Kainos ir ten pamažu kyla. Todėl TV3 žurnalistai nusprendė nuvažiuoti ir patikrinti – verta važiuoti apsipirkti į užsienį ar ne.

2019 metų lapkričio pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad: pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su spalio mėnesiu pabrango 0,49 euro, ir buvo 3,35 (6,5 proc.) eurais brangesnis nei praeitų metų lapkričio mėnesį, rašoma pranešime spaudai.

Panevėžyje sukčiai iš įmonės išviliojo instaliacinių kabelių už beveik 5 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė vietos policija.  Trečiadienį į policiją kreipėsi apsaugos vadovas ir pranešė, kad šeštadienį Panevėžyje statybinių prekių parduotuvės pamainos vadovei paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė statybos įmonės direktoriumi. Vyras prašė parduoti 39 instaliacinius kabelius, tą pačia dieną į parduotuvę atvažiavo vairuotojas ir šias prekes pasiėmė.

Parama eurui Lietuvoje auga, bet išlieka mažiausia tarp visų bendrą valiutą turinčių Europos šalių, rodo šią savaitę paskelbti apklausos rezultatai. Spalį atliktame Eurobarometro tyrime 49 procentai respondentų teigė, kad euras yra naudingas Lietuvai – tai septyniais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, bet vis dar mažiausias skaičius visoje euro zonoje. 37 proc. apklaustų lietuvių manė, kad euras yra nenaudingas šaliai, dar 12 proc. neturėjo nuomonės.

Daugumai mūsų Lapkričio 11 diena niekuo nesiskiria nuo kitų, bet Kinijoje tai vadinamoji Vienišių diena ir internete iš Kinijos daiktus perkantys mūsų žiūrovai tikrai žinos, kad šią dieną kinai siūlo dideles nuolaidas prekėms. Skelbiama, kad kinų internetinės prekybos gigantai jau per pirmą Vienišių dienos apsipirkimo minutę pardavė prekių už daugiau nei milijardą.

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė rekordinius muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės Europos Sąjungos (ES) kilmės prekėms, įskaitant prancūzišką vyną ir škotišką viskį, nepaisydamos atsakomųjų veiksmų grėsmės. Muitai, įsigalioję iškart po vidurnakčio Vašingtono laiku (07.01 val. Lietuvos laiku), įvesti po to, kai Europos pareigūnams ir JAV prekybos atstovams nepavyko susitarti paskutinės minutės derybose.

Šiandien 10.33 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžio m. sav., Panevėžys, Staniūnų g. 80 dega atvira liepsna sandėlis su prekėmis. Į įvykio vietą išsiųstos Panevėžio PGT, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Ugniagesiai įtaria, kad Panevėžyje trečiadienį degęs sandėlis buvo padegtas, informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Latvijos sostinėje Rygoje baigta statyti pirmoji šalyje Vokietijos kapitalo mažų kainų prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvė. Latvijos valstybinis statybos kontrolės biuras pranešė patvirtinęs būsimos „Lidl“ parduotuvės Rygos Aninmuižo bulvare tinkamumą tiesioginei jos paskirčiai. Logistikos centrą Rygoje pernai spalį praėjusi statyti „Lild“ skelbė planuojantis pirmąsias parduotuves Latvijoje atidaryti 2020 metais – iškart ne mažiau kaip 10 parduotuvių įvairiuose šalies miestuose.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis ketvirtadienį kreipėsi į JAV interneto prekybos gigantą „Amazon“ su prašymu išimti prekes, ant kurių yra sovietiniai simboliai. Viešą laišką „Amazon“ vadovui Jeffui Bezosui buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas paskelbė Baltijos šalių okupaciją lėmusio nacių ir sovietų pakto 80-ųjų metinių išvakarėse.

Iki pasaulio krepšinio čempionato likus vos kelioms savaitėms prekybininkai trina rankas – sirgaliai nuo lentynų jau šluote šluoja įvairią atributiką. Jos pardavimai kai kur išaugo daugiau nei dvigubai. Prekybininkai juokauja, nors krepšinis – vyrų aistra, visgi puošia juos – moterys, mat būtent jos prie lentynų su atributika sutinkamos dažniausiai. Pirmadienio rytą kiemo krepšinio aikštelėje su trimis anūkais krepšinį žaidžia Romualdas.

Jungtinės Valstijos nusprendė atidėti naujų 10 proc. muitų įvedimą daliai iš Kinijos importuojamų prekių iki gruodžio 15 dienos, antradienį pranešė vyriausybė. Visgi muitai likusioms 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos. Atidėtieji muitai apima mokesčius mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, kompiuterių monitoriams, vaizdo žaidimų konsolėms bei daliai žaislų, avalynės ir drabužių, sakoma JAV prekybos atstovo pranešime.

Lietuviai vis dažniau sunčiasi prekes iš Kinijos ar kitų šalių – dėl šios priežasties laiškininkai Darbo laiškininkams prideda ne tik siuntų gausa, bet ir ligotų senjorų prašymai – vieni pašto darbuotojų prašo vaistų, kiti tualetinio popieriaus ar skalbimo miltelių. Molėtiškė laiškininkė Laima vėl pravėrė Žiūrų kaimo gyventojos Aldonos namų duris. Sunkiai judančiai senjorei ji įteikia registruotą laišką. Visgi, močiutė sako, kad pašto darbuotojos labiau laukė dėl pirkinių.

Elektroninių cigarečių skysčio garinimas kenkia jūsų sveikatai. Tokią žinią paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Jos atstovai aiškina, kad elektroninių cigarečių rinką būtina reguliuoti, nes atsiradusiais gaminiais greitai susidomi jaunimas – ne tik pilnamečiai, bet ir 18 metų neturintys vaikai, kurie elektronines cigaretes tiesiog nusiperka internetu. Vilnietis Edgaras elektroninių cigarečių skystį garina nuo 11-tos klasės, jau trejus metus.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Lakštučių k., gautas gyventojo (gim. 1994 m.) pranešimas, kad nuo 2019-07-03 į savo el. pašto adresą jis gauna laiškus iš įvairių internetinių parduotuvių, kuriuose nurodyta, kad yra užsisakęs įvairias prekes ir reikia jas atsiimti bei vietoje sumokėti. Pranešama, kad vyras prekių neužsisakinėjo.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime. Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas.

Visi mes norime būti gražūs ir išlikti jaunatviški. Būtent dėl to dažnai išleidžiame daug pinigų grožio priemonėms internete. Tačiau ar verta tai daryti, šiandien kalbėjomės drauge su studijos „Jaunas veidas“ įkūrėja ir veido mankštų trenere Viktorija Baltramiejūniene. Pasak Viktorijos Baltramiejūnienės, moterys iš tiesų dažnai susivilioja grožio sferos pažadais ir išleidžia pinigus visai veltui, tikėdamos efektingais ir greitais triukais.

Nusikelkime į tarptautinę sendaikčių mugę, atidarytą sostinėje. Joje ne tik užkietėję kolekcionieriai, konkuruojantys dėl senų istorinių monetų ar sportininkų kortelių, bet ir tautiečiai, besidairantys savo namams išskirtinės vazos prie židinio, ar dešimtmečius menančio lagamino. Kai kurių sendaikčių kainos siekia tūkstančius eurų. Už ką ir kiek pasiryžę suploti lietuviai? Kolekcionierius Rimantas dalį savo per ilgus dešimtmečius sukaupto turto atsivežė čia – į sendaikčių mugę.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė vilnietės skaitytojos Jolantos laiškas, kuriame ji išreiškė pastebėjimą dėl prekybos centruose „Maxima“ šiuo metu vykstančios akcijos, kurios metu galima įsigyti pliušinius žaislus. Tiesa, skaitytoją papiktino žaisliuko kaina, kurią ji pamatė ne parduotuvėje, bet skelbimų svetainėje „Tėvai mane puikiai supras. Ypač tie, kurių vaikai lanko darželius arba mokyklas, bendrauja su kitais vaikais.

Turbūt dažnas vilnietis prisimena laikus, kai batus žiemai rinkosi stovėdamas ant kartono ir trypčiodamas iš šalčio pigių prekių rojuje – Gariūnuose. Tiesa, dabar čia viskas gerokai pasikeitę: klientus pasitinka milžiniškas, „Titaniku“ pramintas pastatas su fontanais ir parodomis, o prekių kainos nenusileidžia vardinių drabužių parduotuvėms. Vilnietė, apsilankiusi Gariūnuose, su tv3.lt pasidalino apsipirkimo įspūdžiais šioje sostinės prekyvietėje.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus labiausiai pakilo Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje vasarį buvo 2,1 proc., Latvijoje – 2,9 proc., Estijoje – 2,0 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 1,2 proc., paslaugos – 4,4 proc., Latvijoje – po 2,9 proc., Estijoje – atitinkamai 1,2 proc. ir 3,3 procento. Vasarį Lietuvoje užfiksuota 0,1 proc., Latvijoje – taip pat 0,1 proc., Estijoje – 0,2 proc.

Vis daugėjant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, prekių klastočių statistika ir toliau išlieka šokiruojanti. Prekyba suklastotomis prekėmis nuolatos didėja ir kelia ekonominių nuostolių, tačiau svarbiausia tai, kad jos gali itin stipriai pakenkti pirkėjų sveikatai. Gali sukelti traumų Šiuo metu pasaulinė prekyba suklastotomis prekėmis iš tiesų klesti.

Vartojimo prekės ir paslaugos lapkritį pigo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Mėnesio defliacija Lietuvoje ir Latvijoje lapkritį buvo 0,1 proc., Estijoje – 0,5 procento. Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija išliko Lietuvoje. Vartojimo prekės ir paslaugos kainos per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai lapkričiu) Lietuvoje pakilo 2,5 proc., Latvijoje – 3,0 proc., Estijoje – 3,4 procento.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Kalėdų, prekybininkai kaip ir kasmet vilioja pirkėjus akcijomis – tai tęsiasi jau ne vieną dešimtį metų. Bet lygiai taip pat mažiausiai du dešimtmečius Lietuvos prekybininkai neatsisako ir apgaulingų akcijų, dėl kurių savo skundais vartotojai užverčia atsakingas institucijas. „Iki Kalėdų liko dar mėnuo, tačiau prekybininkai jau dabar klientus vilioja įvairiomis nuolaidomis. Prekę dabar galima įsigyti vos už trečdalį ankstesnės kainos.

Lietuvių dizainerė Julia Janus dar rugpjūčio mėnesį savo drabužių gerbėjams pranešė liūdną žinią – aštuonioliktoji kolekcija bus paskutinė. Dizainerė patikino, kad ji užbaigia prekės ženklo ciklą, kuris truko net dešimt metų. Laidoje „Visi mes žmonės“ savo prekinio ženklo įkūrėja dizainerė Julia Janus atvirauja kaip niekada anksčiau – atsisakant savo ženklo, moteriai sunkiausia užduotis buvo paleisti savo darbuotojus. „Man skaudėjo tik tuomet, kai turėjau pradėti atleisti žmones.

Atliekų vežėjams pabranginus pakuočių atliekų surinkimą, trys Lietuvoje veikiančios pakuočių tvarkymo organizacijos nusprendė padidinti paslaugos įkainius savo nariams – keliems tūkstančiams įmonių. Gamintojai ir importuotojai teigia dar skaičiuojantys, kaip tai paveiks jų prekių kainas.

Vartotojų teisės yra plati sritis, apimanti skirtingus prekybos būdus, numatanti skirtingas sąlygas ir terminus norint pasinaudoti viena ar kita teise, todėl natūralu, kad visuomenėje apie jas vis dar pasitaiko įvairiausių mitų. Klaidingai vadovaudamiesi šiais mitais vartotojai gali susidurti su sunkumais užtikrindami savo teises ir teisėtus interesus, rašoma pranešime spaudai.

Turkija smarkiai didina importo muitus tam tikroms amerikietiškoms prekėms, parodė trečiadienį paskelbtas potvarkis. Šios priemonės Ankara ėmėsi dėl Jungtinių Valstijų Turkijai paskelbtų sankcijų, kurios išprovokavo staigų nacionalinės valiutos – liros – kurso kritimą. Apie importo muitų padidinimą buvo paskelbta Turkijos oficialiajame leidinyje.

Vilniaus prekybos ir pramogų centruose neretai galima sutikti apsiperkančius baltarusius, tačiau lietuviui, apsilankiusiui Minske, tai gali iškelti klausimų. Mat kainos maisto prekių parduotuvėje – lietuviškoms neprilygsta.

Atostogų į tėvynę grįžę emigrantai šokiruoti: tos pačios prekės čia kainuoja kur kas brangiau. Prekybos centrų atstovai atkerta, kad kainų lyginti su užsienio šalimis negalima. Jos esą nustatomos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės mokestinę bei konkurencinę aplinką. Airijoje gyvenanti Vita (vardas, pavardė redakcijai žinoma) grįžusi atostogų į Lietuvą nustebo užsukusi į vieną iš lietuvių itin pamėgtų prekybos centrų.

Dažnai girdime lietuvių skundus dėl mūsų šalyje beprotiškais tempais augančių kainų. Maža to, priduriama, kad kitose šalyse, kur atlyginimai yra ženkliai didesni, prekių ir paslaugų kainos toli gražu nėra tokios pat didelės. Šįkart nutarėme palyginti kainas Vilniuje ir Rygoje, kur pragyvenimo lygis yra gana panašus. Lygindami įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvos ir Latvijos sostinėse pateikiame jų vidurkius bei svyravimo intervalą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai nustatė nelegaliai grūdais, pieno milteliais ir lentomis prekiavusį įmonių tinklą. Įtariama, kad parduodant grūdus, lentas ir pieno miltelius galėjo būti sukčiaujama, apgaulingai tvarkoma kelių bendrovių buhalterija.

Po švenčių tautiečiai masiškai puola grąžinti neįtikusias dovanas. Elektronikos prekes grąžina ir dėl nepatinkančio modelio ar net spalvos. Tačiau bene daugiausiai grąžinimų sulaukia drabužių parduotuvės. Atsiranda ir tokių gudragalvių, kurie išeiginius drabužius nusiperka vienam vakarėliui, o po švenčių meluodami, kad nė karto rūbo nevilkėjo, bando susigrąžinti pinigus. Štai prekybos centruose net ir po švenčių šurmulys netyla.

Seimo tyrimo komisija dėl skirtingos kokybės prekių Europos Sąjungos (ES) valstybėse penktadienį išklausys už sveikatą ir maisto saugą atsakingą eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį. „Išklausysime eurokomisarą V. P. Andriukaitį, jis pateiks informaciją, kokia situacija yra Europos Sąjungoje“, – BNS sakė komisijos vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė. Anot jos, komisijos darbas jau eina į pabaigą.

Nei langų, nei ventiliacijos, nei šildymo, nei leidimo naudotis mobiliuoju telefonu – toks darbo skelbimas susidomėjimo turbūt nesulauktų. Tačiau sakančių, kad dirba tokiomis sąlygomis, visgi yra, o atsakomybes už šią darbovietę prisiimti nenori niekas. Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi pakuotojomis dirbusios moterys. Jų teigimu, Kaune, Karmėlavoje, esančiame prekių pakavimo skyriuje – darbo sąlygos nepakenčiamos.

Muitininkai visuomenę nuo nelegalių prekių saugo ne tik šalies pasienyje. Vilniaus teritorinės muitinės mobilioji grupė patruliuodama kelyje vieną po kito sustabdė tris krovininius automobilius su plataus vartojimo prekėmis, gabenamomis be jokių įsigijimo dokumentų. Kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas muitininkų sustabdyti mikroautobusai buvo pilni įvairių prekių.

Lietuvos oro uostai paskelbė naujo neapmuitinamų prekių („Duty Free“) operatoriaus Vilniaus oro uoste paiešką. Kitąmet suėjus maksimaliam nuomos laikotarpiui ir pasibaigus sutartims su dabartiniu operatoriumi „Travel Retail Vilnius“ bus atlikti patalpų kapitalinio remonto darbai, po kurių „Duty Free“ parduotuvės keleivius džiugins tiek atnaujintu interjeru, tiek platesniu prekių asortimentu bei naujomis paslaugomis.

Lietuviai parduotuvėse palieka vis daugiau pinigų, tačiau jų neužtenka naujiems rūbams pirkti. Kas trečias rūbas lietuvio spintoje – iš dėvėtų drabužių parduotuvės. Analitikai aiškina, kad tai rodo, jog skurdo šalyje nemažėja. Armija lietuvių ir toliau paknopstomis medžioja akcijas, perka nesvarbu kokios kokybės, bet pačias pigiausias prekes. Tai viena iš daugybės Vilniuje esančių dėvėtų rūbų parduotuvių. Mums atėjus, čia dar buvo pirkėjų, tačiau vos pradėjus filmuoti, klientės išsilakstė.

Kad net ir šalies viduje gabenant komercinį kiekį prekių yra būtina turėti prekių įsigijimo dokumentus. Apie tai priminė Lietuvos muitinės atstovai savo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje.  Kaip rašoma atstovų žinutėje, kelyje Lazdijai-Seinai muitininkams trečiadienį įkliuvo du vyrukai, gabenę dešimtis dėžių su naujais drabužiais ir patalynės komplektais ir jokių dokumentų. Sulaikyta: 2876 vnt. kelnių, 1188 poros moteriškų kojinių, 20 vnt. chalatų, 23 vnt.

„Gyvenau užsienyje keturis metus ir grįžusi į Lietuvą bijau net į parduotuvę nueiti, nes kiekvieną kartą išeina 30 eurų, o pirkinių krepšelis - pustuštis. Kainos Lietuvoje yra siaubingos“, - taip laidoje „TV pagalba“ teigė Italijoje keturis metus gyvenusi ir dviejuose universitetuose studijavusi Lina.

Šiais laikais pirkimas internetu tampa vis labiau priimtinas. Tai išties puikus būdas greitai ir sutaupant laiko apsipirkti. Ne tik drabužių, bet ir elektronikos parduotuvės vietoj tiesioginių renkasi elektroninius pardavimo būdus. Jie kur kas patogesni ir reikalauja mažiau resursų. O ir žmonėms apsipirkinėjimas internetu yra kur kas priimtinesnis būdas – nereikia stovėti eilėse, stumdytis tarp žmonių, ieškoti, kur pastatyti automobilį. Tai pastebėję žmonės pradėjo sukčiauti.

Jeigu yra šalis, kur kainos itin nesikandžioja net ir preciziškai taupiam lietuviui, tai pirmiausia reikėtų paminėti Turkiją. Tik neapsigaukite, šiuo atveju kalbame ne apie čia esančius kurortus, o didžiausią šios šalies miestą Stambulą. Stambulas tikrai turėtų patikti mėgstantiems taupyti. Mat maisto ir prekių kainos bent jau parduotuvėse tikrai yra palyginti žemos.

Lietuvoje dažnai girdime nusiskundimų, kad prekių ir paslaugų kainos stipriai kandžiojasi. Tačiau atvykus į Izraelio sostinę Tel Avivą suvoki, ką iš tikrųjų reiškia didelės kainos. Suprantama, pragyvenimo lygis – Izraelyje ir Lietuvoje skiriasi. Maža to, lyginant kainas Tel Avive ir kituose Izraelio miestuose taip pat matosi ryškus kontrastas. Tel Avivas išsiskiria aukštomis kainomis ir toli gražu ne kiekvienam jos yra įkandamos.

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose it virusas plito higienos priemonių kainų nuotraukos užsienio šalyse. Ten gyvenantys lietuviai juokavo, kad gimtinėje likę žmonės turėtų rimtai pykti, mat viskas svetur gerokai pigiau. Šios nuotraukos nė iš tolo nepralinksmino piliečių, kurie sakė esantys apgaudinėjami. „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas įvardijo priežastis, kodėl lietuviai už tas pačias prekes moka gerokai daugiau.

Apie uždarymą paskelbęs prekybos centras “Prisma” neapsiribojo tik tokia naujiena. Pranešta, kad Lietuvą paliekantis tinklas parduotuvėse taikys didžiules nuolaidas, kad išsiparduotų prekes. Ir tokia informacija tikrai pritraukė minias lietuvių. Norėdami pasidžiaugti net 60 procentų siekiančiomis nuolaidomis, “Prisma” pirkėjai nesibodi stovėti ilgiausiose eilėse. Juos priviliojo ne tiek maistas, kiek elektronikos ir buitinės technikos prekės.

Kiekvieną mėnesį prekybos centruose kainas stebintys lietuviai galėjo pastebėti, kad prekės brango. Bent jau tokią išvadą padaro tyrimą atlikę specialistai.  2017 metų balandį, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko eilinį maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Kainų tyrimo metu, kaip ir anksčiau, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos, bei sudarytas Pricer.lt kainų reitingas.

Ar žinojote, jog nusipirkę prekę internetu turite daugiau teisių, negu įsigiję prekę tradicinėje parduotuvėje? Neatsitiktinai apsipirkimų skaičius elektroninėje erdvėje sparčiai auga. Kita vertus, internetu užsakyti produktai dažnai neatitinka lūkesčių arba pristatomi per vėlai, o tai turi įtakos vėlesniems sprendimams pirkti. Ką turėtų žinoti pirkėjai? Prekių pristatymas ir grąžinimas Daugiausia problemų perkant internetu vartotojams sukelia produkto pristatymas bei grąžinimas.