prancūzija

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne sekmadienį sakė, kad kito mėnesio pradžioje susitiks su opozicijos lyderiais ir yra pasirengusi deryboms su profesinėmis sąjungomis po kelias savaites trukusių protestų prieš pensijų reformas. Ji taip pat sakė, kad daugiau nesinaudos prieštaringai vertinamu mechanizmu, kuris leido jai prastumti nepopuliarias reformas be parlamentinio balsavimo, išskyrus biudžeto klausimus.

Prancūzijos saugumo pajėgos šeštadienį dar kartą susirėmė su protestuotojais, kurie bandė sustabdyti žemės ūkio pramonei reikalingų rezervuarų statybą pietvakarinėje šalies dalyje, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.  Šios smurto scenos Saite-Solino miestelyje, vakarų Prancūzijoje, kilo praėjus kelioms dienoms po šalį apėmusių smurtinių protestų dėl prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformos, lėmusių Britanijos karaliaus Charleso III (Karolio III) vizito atšaukimą.

Prancūzija penktadienį uždraudė viešojo sektoriaus darbuotojams į tarnybinius telefonus siųstis „pramogines programėles“, pranešė Viešųjų paslaugų ministerija, o ministerijos šaltinis pridūrė, kad tarp jų bus ir kinams priklausanti „TikTok“. Po itin populiarios dalijimosi vaizdo įrašais programėlės „TikTok“ draudimų kitose Europos šalyse „vyriausybė nusprendė nuo šiol uždrausti parsisiųsti ir diegti pramogines programėles valstybės tarnautojams skirtuose tarnybiniuose telefonuose“, teigė minist...

Prancūzijos prezidentūra penktadienį pranešė, kad Britanijos karaliaus Charleso III valstybinis vizitas atidedamas dėl masinių streikų ir protestų. „Dėl vakar pasirodžiusio pranešimo apie dar vieną nacionalinę protestų prieš pensijų reformą dieną, [planuojamą] antradienį, kovo 28-ąją, Charleso III vizitas, iš pradžių planuotas kovo 26–28 dienomis, buvo atidėtas“, – sakoma pareiškime.

Prancūzijoje ketvirtadienį vėl vyko masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis. Tai kol kas didžiausias smurto protrūkis per jau tris mėnesius trunkantį gyventojų maištą prieš itin prieštaringai vertinamą šalies prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad ketvirtadienį Prancūzijoje demonstracijose prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą dalyvavo apie 1,089 mln. protestuotojų, o vien Paryžiuje jų buvo 119 000. Sostinėje šis skaičius yra didžiausias nuo sausį prasidėjusių protestų prieš reformą. Visoje šalyje šis skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei per paskutinę didelių protestų dieną kovo 15-ąją. Tačiau jis nesiekė 1,28 mln. žmonių, dalyvavusių kovo 7-osios eitynėse.

Pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose prastūmęs prezidentas Emmanuelis Macronas nutraukė tylą ir pareiškė, kad savo pozicijos jis nekeis. Esą jei ši reforma neįvyks, po mažiau nei dešimtmečio šalies biudžeto deficitas sieks 5 milijardus eurų. Vis tik prancūzų tai netenkina – šalies vadovą palaiko vos trečdalis gyventojų, o reformai besipriešinantys žmonės ir vėl išėjo į gatves, reikalaudami ne tik atšaukti reformą, bet ir Macroną atsistatydinti.

Prancūzijos sostinėje – smurtas ir įsiūtis. Įniršę Paryžiaus gyventojai leidžia fejerverkus, degina transporto priemones ir priešinasi pareigūnams, kurie bando suvaldyti riaušes, ne pirmą savaitę vilnijančias per šalį. Prancūzai taip bando išsikovoti, kad valdžia persigalvotų dėl pensijų reformos. Naktinis Paryžius, apie kurį svajoja bene visi įsimylėjai, įsivaizduojantys, kad už kiekvieno kampo poros demonstruoja savo meilę.

Prancūzijos sostinės gatvės pilnos degančių šiukšlių konteinerių, sudaužytų reklaminių stendų ir įsiutusių prancūzų. Šalies gyventojai širsta ne tik dėl pensijų reformos, kurią praėjusią savaitę prastūmė Prancūzijos valdžia, bet ir dėl to, kad Vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo. Tiesa, vos per plauką. Paryžiaus gatvėse siaubą keliantis vaizdas: čia pleška laužai, visur guli išbarstyti sudužusių reklaminių stendų stiklai ir išvartyti šiukšlių konteineriai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį politinių sąjungininkų susitikime pareiškė, kad neketina paleisti parlamento ar pertvarkyti vyriausybės, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš susitikimo dalyvių. Dalyvis, pageidavęs neviešinti jo pavardės, teigė, kad prezidentas taip pat planuoja atmesti oponentų raginimus surengti referendumą dėl ginčijamos jo pensijų reformos.

Prancūzijos ministrės pirmininkės Elisabeth Borne vyriausybė pirmadienį atlaikė abu nepasitikėjimo pareiškimus dėl sprendimo apeiti parlamentą ir įvesti prieštaringai vertinamą pensijų reformą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nori, kad jo pensijų reforma „užbaigtų savo demokratinę kelionę“, sakoma jo biuro pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP sekmadienį. Prieštaringai vertinamas teisės aktas, dėl kurio kelis mėnesius vyko protestai parlamente ir gatvėse, pirmadienį bus priimtas parlamente, jei nebus priimtas vienas iš dviejų nepasitikėjimo vyriausybe pareiškimų.

Streikuojant atliekų surinkėjams, Paryžiaus gatvėse jau susikaupė 10 tūkst. tonų šiukšlių, penktadienį pranešė miesto valdžia. Naujasis įvertis, kuris yra gerokai didesnis už anksčiau šią savaitę nurodytus 7,6 tūkst. tonų, buvo paskelbtas po to, kai vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas pareiškė, jog streikuojantieji verčiami grįžti į darbą, valdžiai pasinaudojus specialiaisiais įgaliojimais, kuriais siekiama apsaugoti būtinųjų paslaugų teikimą.

Paryžiuje – degantys automobiliai ir konteineriai, niokojamos parduotuvės bei protestuotojų pasipriešinimas policijos pareigūnams. Demonstrantai įsiuto po to, kai šalies prezidentas, pasinaudodamas specialia Konstitucine teise, išvengė balsavimo žemuosiuose parlamento rūmuose ir taip prastūmė pensijų reformą. Virš 200 protestantų sulaikė policija, tačiau prancūzai sustoti nežada – eiti į gatves juos ragina ir opozicija.

Prancūzijos opozicijos įstatymų leidėjai penktadienį inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybe po to, kai ji dekretu įvedė ginčijamą pensijų reformą, sakė nepriklausomos parlamentinės grupės lyderis. „Balsavimas dėl šio pasiūlymo leis mums išbristi iš gilios politinės krizės“, – teigė vadinamosios LIOT frakcijos vadovas Bertrand'as Pancheras. Pasiūlymą pasirašė ir plačios kairiosios koalicijos NUPES nariai.

Europos bankai yra „itin solidžios“ būklės ir jų padėtis nėra panaši į kai kurių JAV skolintojų padėtį, penktadienį pareiškė Prancūzijos centrinio banko vadovas, išplitus nerimui, kad bankų sektorių apims krizė. Dviejų JAV skolintojų žlugimas padidino baimę, kad bankrotų užkratas gali išplisti į platesnį sektorių, o Europos bankininkystės milžinas „Credit Suisse“ net turėjo pasiskolinti iš Šveicarijos centrinio banko iki 54 mlrd. JAV dolerių.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei ketvirtadienį parlamente be balsavimo prastūmus prieštaringai vertinamą pensijų reformą, žemuosiuose rūmuose kilo triukšmas, o Paryžiuje ir kituose šalies miestuose – pikti protestai. Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.

Šunų kinkinių sporto bendruomenę sukrėtė įvykiai Prancūzijos čempionate, kuriame, kaip įtariama, buvo mirtinai nunuodyti trys šunys. Sekmadienio rytą į varžybų vieta buvo iškviesta policija, kuri rado tris mirtinai nunuodytus šunis ir vieną rimtai negaluojantį augintinį. Anot CNN, šunų sveikata žaibiškai pablogėjo – trijų iš jų išgelbėti nepavyko, o vieno būklė po truputį gerėja.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sulaukė parlamento aukštųjų rūmų – Senato – pritarimo savo prieštaringai vertinamai pensijų reformai. Senatas, kuriame dominuoja konservatoriai, pritarė reformai 193 balsais prieš 114, tačiau manoma, kad žemuosiuose rūmuose balsų persvara bus daug mažesnė, ir tai bus svarbus išbandymas E. Macronui. Balsavimas žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – turi įvykti vėliau ketvirtadienį.

Prancūzijos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį pasieks nedidelį augimą, tuo metu infliacija artimiausiais mėnesiais užkops į piką, trečiadienį prognozavo nacionalinė statistikos agentūra INSEE. Prancūzijos ekonomika, antra pagal dydį euro zonoje, išvengs nuosmukio ir pasieks 0,1 proc. augimą pirmąjį 2023 metų ketvirtį bei 0,2 proc. plėtrą – antrąjį ketvirtį, teigiama naujausiose INSEE prognozėse.

Iki 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių atidarymo liko 500 dienų. Šią sukaktį Lietuvos sporto bendruomenė ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje paminėjo šventiniame renginyje. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) organizuotame renginyje žinomi sportininkai dalijosi patirtimi su Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ir Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus moksleiviais.

Nors Prancūzijoje dėl pensijų reformos į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, šalies Senatas pasisakė už, tad Macrono stumiama reforma dar žingsniu arčiau įgyvendinimo. Visgi prancūzai sako, kad reforma neteisinga ir kelia gatvėse riaušes. Paryžiaus gatvėse ir vėl riaušės. Pareigūnai vaiko radikaliai nusiteikusius protestuotojus, kurie griebiasi smurto ir niokoja kitų žmonių turtą. 32 riaušininkus policija sulaiko ir didesniems gatvių mūšiams kelią šįkart užkerta.

Prancūzijos Senatas šeštadienį vėlai vakare nubalsavo už itin nepopuliarią šalies pensijų sistemos reformą, praėjus kelioms valandoms po to, kai demonstrantai išėjo į gatves pasipriešinti kertiniam prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos siekiui. Senatoriai priėmė reformą 195 balsais prieš 112, taigi paketas dar labiau priartėjo prie tapimo įstatymu. Dabar komitetas parengs galutinį projektą, kuris bus pateiktas Senatui ir Nacionalinei Asamblėjai galutiniam balsavimui.

Antradienį Prancūzijoje vykstantys masiniai protestai sutrikdė susisiekimą per Lamanšo sąsiaurį. Dešimtys skrydžių ir traukinių buvo atšaukti, o keltai vėluoja, prancūzų darbuotojams protestuojant prieš vyriausybės parengtą pensijų reformą. Prie protestuojančiųjų prisijungė ir skrydžių dispečeriai bei geležinkelių tinklo darbuotojai. Pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ atšaukė mažiausiai 18 skrydžių tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, o „British Airways“ – mažiausiai 13 skrydžių.

Apie Prancūzijos krepšinį rašantis portalas „Basketeurope.com“ atskleidė šios šalies antros lygos klubuose žaidžiančių krepšininkų atlyginimus. Grieso „Alliance Sport Alsace“ garbę ginantis Dovydas Redikas yra pasirašęs sutartį, kurios vertė 35 tūkstančiai eurų. Reikia pabrėžti, kad sezonas antrajame divizione prasideda spalio viduryje, o baigiasi – birželį, tad sutartys sudaromos 9 mėnesiams ir algos nurodytos „į rankas“. Šiuo metu lietuvio klubas rikiuojasi 12-as tarp 18-os dalyvių.

Bakingamo rūmai penktadienį pranešė, kad karalius Charlesas III su pirmaisiais valstybiniais vizitais kaip Jungtinės Karalystės monarchas vėliau šį mėnesį vyks į Prancūziją ir Vokietiją. Dviejų Europos valstybių ir artimų sąjungininkių pasirinkimas laikomas bandymu užmegzti ryšius po „Brexito“ ir pripažinimu, kad velionė karalienė Elizabeth II jautė prielankumą Prancūzijai. Vizitai vyks nuo kovo 26 dienos iki kovo 31 dienos, prieš gegužės 6-ąją įvyksiančią karūnaciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ketvirtadienį pradėjęs kelionę po keturias Afrikos šalis, pakartojo, kad Prancūzija nenori grįžti prie ankstesnės kišimosi į šio žemyno reikalus politikos.  „Francafrique amžius baigėsi“, – sakė E. Macronas, kreipdamasis į Gabono prancūzų bendruomenę ir paminėdamas Prancūzijos strategiją po kolonizacijos savo interesus ginti remiant autoritarinius lyderius.

Neįtikėtinas pasiūlymas svajojantiems apie trumpą pabėgimą į Paryžių. Jau vasarą turistus ten pasitiks ypatinga pramoga: galimybė apsistoti ištaiginguose rūmuose – didžiausiame operos ir baleto teatre pasaulyje. Dvivietis kambarys įrengtas pagrindinėje Paryžiaus operos ir baleto teatro ložėje. Dar daugiau nuostabos kelia tai, kad vasarą šiuose Garnjė rūmuose vienai nakčiai apsistoti galės Paryžių lankantys turistai. „Tai tikriausiai yra viena gražiausių vietų, kurias galime pasiūlyti.

Kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Vakarų Europą, siekdamas užsitikrinti palaikymą Ukrainos kare su Rusija, jis nusprendė trumpam sustoti Paryžiuje. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui tai tapo svarbia galimybe, rašo „Politico“. E. Macrono požiūris į karą Ukrainoje sąjungininkams dažnai yra nesuprantamas.

 Vokietija ir Prancūzija penktadienį pareikalavo, kad bet kuriame bendrame šiuo metu vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimo pareiškime būtų paminėtas karas, pasirodžius pranešimų, kad šeimininkė Indija norėjo išvengti šio žodžio naudojimo. Savo „laiko patikrintos draugės“ Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkti atsisakiusi šalis atsidūrė nepatogioje padėtyje šiais metais turėdama pirmininkauti G-20 susitikimams.

Prokurorai apkaltino 16-metį moksleivį žmogžudyste po to, kad jis šią savaitę pietvakarių Prancūzijoje per pamoką peiliu mirtinai padūrė savo ispanų kalbos mokytoją, penktadienį pranešė jo advokatas.

Karo Ukrainoje pradžioje vykę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučiai Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui buvo tapę net juokelių objektu, o visai neseniai apie Paryžiaus meilę Maskvai, kaip apie ypatingą reiškinį, parašė net „The Economist” leidinys. Filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad Prancūzijos diplomatija jau nuo seno yra „švelni lapė“, todėl negalima tikėti jų kalbomis iki pabaigos.

Prancūzijos krepšinio talentas Victoras Wembanyama kaltina FIBA paskelbus išgalvotą interviu. „Prieš keturias dienas FIBA patalpino netikrą interviu su manimi. Kas čia vyksta?“, – stebėjosi 19 metų talentas. FIBA interviu su prancūzu paskelbė vasario 18 dieną ir ten daugiausiai buvo kalbama apie jo patirtį nacionalinėje komandoje ir tikslus. Prancūzijos talentas žais artimiausiame lange prieš Lietuvos komandą jau šį sekmadienį.

Prancūzijoje moksleivis per pamoką klasėje peiliu mirtinai padūrė savo mokytoją. Policija atskleidžia, kad žudikui buvo vos 16 metų. Šalia Sen Žan de Liuzo mokyklos pietvakarių Prancūzijoje tėvai guodžia savo vaikus, kurie ką tik išgyveno tikrą košmarą. Ir greičiausiai dėkoja likimui, kad jų mylimos atžalos – gyvos. Šioje mokykloje įvyko siaubinga tragedija – vienas mokinys peiliu mirtinai subadė mokytoją.

Pietvakarių Prancūzijoje trečiadienį žuvo vienos mokyklos mokytoja, kurią per pamoką peiliu užpuolė mokinys, pranešė prokuroras. 52 metų ispanų kalbos mokytoja vedė pamoką Sen Žan de Liuzo mokykloje, kai mokinys ją užpuolė peiliu. Įvykio vietoje jai buvo suteikta skubi pagalba, tačiau Bajonos prokuroras Jerome'as Bourrier naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji mirė nuo sužalojimų. Jis pridūrė, kad 16-metis moksleivis buvo sulaikytas.

Prancūzijos energetikos milžinė „Engie“ inicijavo arbitražo procesą prieš Rusijos bendrovę „Gazprom export“ dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties nevykdymo, teigiama „Engie“ praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Skelbiama, jog atitinkamu ieškiniu, kuris buvo pateiktas praėjusių metų paskutinį ketvirtį, Prancūzijos bendrovė siekia prisiteisti iš Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ antrinės įmonės sutartimi numatytas baudas už įsipareigojimų nevykdymą ir dėl to patirtų nuostolių kompensavimą.

Pergalę Prancūzijos taurės finale iškovojo Vilerbano ASVEL ekipa, kuri rezultatu 83:74 (22:17, 23:8, 19:22, 19:27) nugalėjo Breso Burgo JL komandą.  JL: Jordanas Floydas 23 (8/14 dvit.), Jamesas Palmeras 20 (5 atk. kam.), Hugo Benitezas 8 (4 atk. kam., 6 rez. perd.), Amida Brimahas 8, Isiaha Mike 7 (10 atk. kam.), Frantzas Massenatas 3, Pierre Pelosas 3. ASVEL: Nando De Colo 20 (6/6 dvit., 4 atk. kam.), Retinas Obasohanas 16 (7 atk. kam.), Charlesas Kahudi 13 (9 atk. kam.

Prancūzija sekmadienį pranešė, kad iki kito savaitgalio pradės tiekti šarvuočius, kuriuos pažadėjo Ukrainai karui su Rusija. Šios AMX-10 tipo transporto priemonės, kartais vadinamos „lengvaisiais tankais“, naudojamos ginkluotai žvalgybai ir atakoms prieš priešo tankus. Pirmieji šarvuočiai į Ukrainą bus išsiųsti „iki kitos savaitės pabaigos“, sakė gynybos ministras Sebastienas Lecornu laikraščio „Le Parisien“ sekmadieniniam leidiniui.

Prancūzijos lygos lyderių taurės pusfinalyje pergalę pasiekė Vilerbano ASVEL klubas, kuris 90:65 (26:21, 22:8, 20:21, 22:15) nugalėjo Le Mano „Sarthe“ ekipą. Nugalėtojams Nando De Colo pelnė 15 taškų (5 rez. per.), Charlesas Kahudi ir Antoine’as Diot (7 rez. per.) pridėjo po 11, Dee Bostas – 10 (3/4 trit.). Le Mano komandai Mattas Morganas įmetė 20 taškų (1/9 trit.), Abdoulaye Ndoye pridėjo 13 (8 atk. kam.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne „sutriuškinta“. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.

Prancūzijos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Vincentas Collet paskelbė 14 krepšininkų, kuriuos pakvietė į nacionalinę komandą rengtis 2023 m. Pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Čekijos ir Lietuvos rinktinėmis. Lietuvos ir Prancūzijos rinktinės susitiks vasario 26 d. Trelaze miestelyje.

Victorui Wembanyamai nepavyko Paryžiaus „Metropolitans 92“ atvesti į Prancūzijos lygos pusfinalį. Jo komanda rezultatu 65:72 nusileido Vilerbano ASVEL ekipai. V.Wembanyama per 34 minutes pelnė 29 taškus (8/15 dvit., 2/8 trit., 7/10 baud.), atkovojo 16, perėmė kamuolį, atliko rezultatyvų perdavimą, blokavo 3 metimus, bet 5 kartus suklydo ir kartą prasižengė. ASVEL ekipai Nando De Colo pelnė 18 taškų, Dee Bostas pridėjo 11 taškų. Vilerbano ekipa pusfinalyje susitiks su Le Mano „Sarthe“ ekipa.

Ukrainos europiniai tikslai tampa realybe, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į ukrainiečius. Anot jo, šiuo metu Ukrainos diplomatinis aktyvumas dabar labai didelis – beveik kiekvieną dieną sudaromi nauji susitarimai. Ypač intensyvi buvo praėjusi savaitė, V. Zelenskis lankėsi Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Belgijoje ir Lenkijoje.

Prieštaringai vertinama Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, aktyviai dalyvaujanti ne tik invazijoje į Ukrainą, bet ir konfliktuose Afrikoje, yra „grėsmingas priešininkas“ dėl kainos, kurią ji pasirengusi sumokėti, kad pasiektų savo tikslus, pirmadienį pareiškė Prancūzijos generolas.

Prancūzų gynybos ministras sekmadienį pasmerkė tai, kaip naujausioje „Marvel“ filmo „Juodoji pantera“ dalyje pavaizduoti Prancūzijos kariai. Tai jis pareiškė reaguodamas į vieno žurnalisto paskelbtą filmo „Juodoji pantera. Vakanda amžiams“ ištrauką, kurioje prancūzų kariai pagauti bandantys pavogti išgalvotai Afrikos karalystei Vakandai priklausančius išteklius.

Prancūzijoje šeštadienį vėl vyksta protestai prieš nepopuliarią pensijų reformą, kurią siekia įgyvendinti prezidentas Emmanuelis Macronas. Prognozuojama, kad eitynėse Paryžiuje, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Nante ir kituose miestuose dalyvaus šimtai tūkstančių žmonių, siekiančių palaikyti spaudimą vyriausybei ir priversti ją nusileisti.

Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas skelbia idėjų konkursą Lietuvos kultūros renginių programai Prancūzijoje. Atrinktos projektų idėjos taps sezono kultūros renginių programa, kurią Lietuvos ir Prancūzijos kultūros organizacijos įgyvendins kitų metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais Paryžiuje, Marselyje, Lione ir kituose Prancūzijos miestuose. Anot Kultūros ministerijos pranešimo, planuojama, kad programą sudarys daugiau nei 100 tarptautinių kultūros renginių.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį dar kartą sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių, kur, anot jos, trūko kitų Europos vadovų. „Jei būčiau buvusi pakviesta į Eliziejaus rūmus susitikti su V. Zelenskiu, būčiau patarusi nerengti šio susitikimo“, – po Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė G. Meloni.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas labai pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu po to, kai ankstyvuoju Maskvos karo etapu siekė bendrauti ir su Rusija, trečiadienį paskelbtame interviu sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. Interviu dienraštis „Le Figaro“ išspausdino kaip tik tuo metu, kai V. Zelenskis turėjo atvykti į Paryžių savo pirmojo vizito Prancūzijoje nuo invazijos pradžios beveik prieš metus.