Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.
Parlamento aukštieji rūmai – Senatas – anksčiau ketvirtadienį pritarė reformai 193 balsais prieš 114, bet dešiniojo sparno opozicijos parlamentarų Nacionalinėje Asamblėjoje nenoras paremti E. Macrono reiškė, kad žemuosiuose rūmuose vyriausybės laukė pralaimėjimas.
„Negalime leisti, kad 175 parlamento debatų valandos pavirstų į nieką“, – sakė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne, aktyvavusi Prancūzijos konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį.
Opozicijos parlamentarai garsiai reiškė savo pasipiktinimą, taip pat sugiedojo šalies himną.
Prie parlamento rūmų istorinėje Paryžiaus Santarvės aikštėje susirinko tūkstančiai protestuotojų, juos stebėjo riaušių policija.
Maždaug 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, žmonėms aikštės centre uždegus laužą, policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką.
Areštuota maždaug 120 žmonių, įtartų ketinus daryti žalą, nurodė sostinės policija.
Net išvaikius mitingą kai kurie protestuotojai šoninėse gatvėse kėlė gaisrus ir niokojo parduotuvių fasadus.
Kelios parduotuvės buvo išplėštos per protestus pietiniame Marselio mieste. Protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimų taip pat kilo vakariniuose Nanto ir Reno miestuose, Lione šalies pietryčiuose, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
„Visiška nesėkmė“
Profesinės sąjungos ir politikos analitikai įspėjo, kad teisės akto priėmimas be balsavimo, remiantis Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi, gali radikalizuoti oponentus ir pakenkti įstatymo demokratiniam teisėtumui.
„Tai visiška vyriausybės nesėkmė, – žurnalistams sakė kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. – Nuo pat pradžių vyriausybė save apgaudinėjo manydama, kad turi daugumą.“
Apklausų duomenimis, du trečdaliai prancūzų nepritaria pensijų pertvarkai.
„Kai prezidentas neturi daugumos šalyje, daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, jis turi atsiimti savo įstatymo projektą“, – pridūrė Socialistų partijos vadovas Olivier Faure'as.
Penktadienį kai kurios opozicinės partijos, tarp jų ir M. Le Pen partija, ketina surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo centristų vyriausybe, tačiau tikimasi, kad E. Borne kabinetas išliks dėl dešiniosios Respublikonų partijos paramos.
Profesinės sąjungos nedelsdamos paragino kitą ketvirtadienį surengti dar vieną masinių streikų ir protestų dieną, o vyriausybės žingsnį pavadino „visišku demokratijos paneigimu“.
Antoine'as Bristielle'is, analitinio centro „Fondation Jean-Jaures“ viešosios nuomonės ekspertas, AFP teigė, kad tokio svarbaus įstatymo priėmimas be parlamento balsavimo gali dar labiau supriešinti šalį ir pakurstyti nepasitenkinimą E. Macronu.
Visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad maždaug aštuoni iš dešimties žmonių nepritaria tokiam įstatymų leidybos būdui ir kad vis daugiau žmonių praranda tikėjimą Prancūzijos demokratija, sakė jis.
Padegtos šiukšlės
Pirmąją kadenciją nesėkmingai bandęs įgyvendinti pensijų reformą, E. Macronas grįžo prie šio klausimo per rinkimų kampaniją praėjusį balandį.
Tačiau birželį po Nacionalinės Asamblėjos rinkimų jis neteko parlamentinės daugumos.
Nors diena buvo labai dramatiška, E. Macronas ketvirtadienį šio klausimo viešai nekomentavo.
„Negalima žaisti su šalies ateitimi“, – teigė jis ketvirtadienio rytą vykusiame uždarame vyriausybės posėdyje, teisindamas šį žingsnį. Prezidento žodžius citavo vienas iš posėdžio dalyvių.
Geležinkelių, mokyklų, uostų darbą ir viešąsias paslaugas nuo sausio mėnesio trikdantys streikai yra vieni didžiausių protestų per pastaruosius dešimtmečius.
Dėl Paryžiaus savivaldybės šiukšlių surinkėjų streiko gatvėse susikaupė apie 7 000 tonų šiukšlių, kurios traukia žiurkes ir kelia pasibaisėjimą turistams.
Išplatinti vaizdai rodė, kad protestuotojai Paryžiuje ir kituose miestuose naudojosi situacija ir padeginėjo nesurinktas šiukšles.
Priverstinės reformos, kuriai nepritaria dauguma gyventojų, politinės pasekmės yra neaiškios.
Profesinės sąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas šią savaitę įspėjo, kad E. Macronas rizikuoja ir kad jam per kitus rinkimus 2027 metais, kai pagal Prancūzijos konstituciją jis negalės siekti trečios kadencijos, gali tekti „perduoti [prezidentūros] raktus“ M. Le Pen.