Dviejų JAV skolintojų žlugimas padidino baimę, kad bankrotų užkratas gali išplisti į platesnį sektorių, o Europos bankininkystės milžinas „Credit Suisse“ net turėjo pasiskolinti iš Šveicarijos centrinio banko iki 54 mlrd. JAV dolerių.
„Prancūzijos ir Europos bankai yra itin solidūs“, – kanalui „BFM Business“ sakė Francois Villeroy de Galhau, kuris taip pat yra Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys.
„Europos bankai nėra tokioje pačioje situacijoje kaip kai kurie Amerikos bankai dėl labai paprastos priežasties – jiems netaikomos tos pačios taisyklės“, – sakė jis.
Taisyklės, žinomos kaip „Bazelis III“, sukurtos po 2008 metų finansų krizės, siekiant užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo ir likvidumo, yra „veiksmingos“, sakė F. Villeroy de Galhau.
Pasak jo, 400 Europos bankų grupių taikomi „Bazelis III“ reikalavimai, tuo metu kalbant apie JAV bankus, šis skaičius yra vos 13.
2019 metais, prezidentaujant Donaldui Trumpui, maži ir vidutiniai JAV bankams buvo atleisti nuo „Bazelio“ taisyklių, pridūrė F. Villeroy de Galhau ir pažymėjo, kad tarp jų yra ir praėjusią savaitę žlugę „Silicon Valley Bank“ (SVB) bei „Signature Bank“.
Prancūzijos centrinio banko vadovas sakė, kad „Credit Suisse“ yra „ypatingas atvejis“.
„Tai bankas, kuris turi ir verslo modelio sunkumų <...> ir vidaus kontrolės sistemos trūkumų“, – sakė jis.
ECB ketvirtadienį pareiškė esantis pasirengęs suteikti likvidumą, kad užtikrintų euro zonos finansų sistemos stabilumą.
Visgi ECB, siekdamas kovoti su infliacija, ryžtingai padidino bazines palūkanų normas puse procentinio punkto, nepaisydamas nuogąstavimų, kad didėjančios skolinimosi išlaidos gali dar labiau padidinti spaudimą bankams.
„Patvirtinu, kad prioritetas yra kova su infliacija“, – pareiškė F. Villeroy de Galhau.
Pasak jo, toks ECB žingsnis yra „stiprus“ pasitikėjimo savo antiinfliacijos strategija ir Europos bei Prancūzijos bankų tvirtumu ženklas.
