port o prensas

Haičio atstatymui po sausio mėnesį įvykusio itin stipraus žemės drebėjimo prireiks net 11,5 mlrd. dolerių, skelbia šalies vyriausybė. Su tokiu skaičiumi sutinka ir šalies atstatymo planą padėjusios rengti tarptautinės pagalbos agentūros. Nemažą dalį pinigų yra tikimasi surinkti jau per šį mėnesį Niujorke vyksiančią tarptautinę donorų konferenciją. Per žemės drebėjimą, kaip skelbiama, žuvo 220 tūkst. žmonių, o pati stichija padarė nuostolių už maždaug 8 mlrd. dolerių.

Raudonasis kryžius skelbia, kad maždaug pusė Haičio gyventojų, per žemės drebėjimą praradusių savo namus, vis dar yra be pastogės. Tai reiškia, kad nuolatinio prieglobsčio neturi maždaug 650 tūkst. šalies gyventojų. Žemės drebėjimas Haityje su žeme buvo sulyginęs 1,3 mln. žmonių būstus. Haičio valdžia dabar teigia besivilianti, jog būstu visus žmones pavyks aprūpinti iki gegužės mėnesio. Būtent tuomet lietingasis sezonas pasiekia savo apogėjų.

Nuo to laiko, kai Haitį sausio 12 dieną sukrėtė 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, buvo palaidoti 52 tūkst. žuvusiųjų. Dalies aukų kūnai dar tebeguli po griuvėsiais, tačiau įvykio vietoje dirbantys Nyderlandų radijo žurnalistai teigia esą įsitikinę, kad žuvusiųjų skaičius tikrai neviršija 100 tūkst. Tiesa, Haičio vyriausybė teigia, kad oficialus žuvusiųjų skaičius siekia 217 tūkst., o prezidentas Rene Prevalis aiškina, kad žuvusiųjų bus tikrai ne mažiau kaip 300 tūkst.

Žemės drebėjimo Haityje aukų skaičius jau perkopė 300 tūkst. žmonių, teigia šalies prezidentas Rene Prevalis. R. Prevalis teigia, kad jau palaidoti daugiau nei 200 tūkst. žemės drebėjimo aukų, tačiau dar 100 tūkst. žmonių kūnai tebeguli po griuvėsiais. Anksčiau oficialiai buvo skelbiama, kad žemės drebėjimo aukų skaičius siekia 170-230 tūkst. žmonių. Tiesa, Haičio valdžia taip niekada ir neatskleidė, pagal kokią metodiką skaičiuojamas aukų skaičius.

Komisija ragina iš nenumatytiems atvejams skirtų ES lėšų skirti dar 90 mln. eurų žemės drebėjimo nuniokotai šaliai. Praėjus daugiau kaip mėnesiui po to, kai žemės drebėjimas nuniokojo Haitį, beveik milijonas jo gyventojų glaudžiasi palapinėse ir laikinose pastogėse. Artėjant uraganų ir liūčių sezonui, tokia padėtis kelia vis didesnį susirūpinimą.

Haičio katastrofos įkarštyje nauja kontroversija dėl įsivaikinimo Tuo metu tai turėjo atrodyti kaip gera mintis. Krikščionių grupė iš Aidaho „New Life Children’s Refuge“ nematė reikalo vargintis dėl dokumentų ar oficialaus leidimo, kai nusprendė 33 vaikus iš Haičio pervežti į Dominikos Respubliką, kur, matyt, tikėjosi įkurti vaikų namus. Įsiutę pareigūnai, pateikę kaltinimus pagrobimu, areštavo dešimt grupės narių (šie kaltinimus neigia). Pasirodė, kad daugelis vaikų turi šeimas.

Žemės drebėjimo Haityje padaryta žala pranoksta net tuos nuostolius, kuriuos padarė 2004 metais Indoneziją nusiaubęs cunamis ar 2008 metais Mianmarą nuniokojęs ciklonas. JAV studija rodo, kad Haitį sugriovęs žemės drebėjimas yra didžiausia moderniųjų laikų gamtinė katastrofa. 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas ne tik nusinešė 250 tūkst. žmonių gyvybes, tačiau ir pridarė žalos už maždaug 14 mlrd. dolerių.

Europos Komisija siūlo iš ES biudžeto neatidėliotinos pagalbos rezervo skirti lėšų papildomai didelės vertės humanitarinei pagalbai Haičio gyventojams. Naujuoju Komisijos sprendimu dėl 90 mln. eurų paramos daugiausia lėšų bus skiriama daugybei per žemės drebėjimą namų netekusių Haičio gyventojų, kuriems skubiai reikalinga pastogė, taip pat pagalbai skirstant maistą ir labai reikalingoms sveikatos priežiūros paslaugoms.

890 milijonų – tai tarptautiniai Haičio įsiskolinimai kreditoriams. Besivystančių šalių finansų ministrai pareiškė, jog nebereikalaus iš Haičio 290 milijonų dolerių. Šaltinis: Wall Street Journal. 644 milijonų – tai pinigai, kuriuos Haičiui jau surinko privačios organizacijos. Virš 200 milijonų dolerių buvo perduota Raudonajam kryžiui – prieš žemės drebėjimą sveikatos projektuose Haityje dirbo 15 šios organizacijos atstovų.

Haičio sostinę Port o Prensą netrukus turėtų pasiekti kelios didelės cirko palapinės, kuriose turėtų įsikurti miesto valdžia. Visi valdžios pastatai buvo sugriauti arba smarkiai nuniokoti per šalį sukrėtusį 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą, nusinešusį daugiau nei 200 tūkst. žmonių gyvybių.

Žemės drebėjimo aukų skaičius Haityje jau pasiekė 230 tūkst. žmonių, skelbia šalies vyriausybė. Susisiekimo ministrė Marie-Laurence Jocelyn Lassegue teigia, kad dar apie 300 tūkst. žmonių yra sužeisti. Be to, vyriausybė atkreipia dėmesį ir į faktą, kad į aukų skaičių neįtraukti žuvusieji, kuriuos privačiose kapinėse palaidojo privačios laidojimo firmos arba kuriuos palaidojo patys artimieji.

Haičio sostinės Port o Prenso turgaus aikštėje iš po griuvėsių išgelbėtas vyras. Jis po nuolaužomis praleido net 28 dienas. 28 metų Evansas Muncie po nuolaužomis buvo palaidotas, kai sausio 12 dieną Haitį sudrebino 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Turgaus aikštėje vyras tuo metu pardavinėjo ryžius. E. Muncie atrado turgaus aikštę kasinėję žmonės. Nuo dehidratacijos ir bado kenčiantis vyras nedelsiant buvo nugabentas į amerikiečių administruojamą lauko ligoninę.

Žemės drebėjimas Haityje jau pareikalavo daugiau nei 200 tūkst. žmonių aukų, teigia šalies vyriausybės vadovas Jeanas Maxas Belllevire‘as. Dar mažiausiai 300 tūkst. žmonių buvo sužeisti, o 4 tūkst. sužeistųjų prireikė galūnių amputacijos. Žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 7 balus pagal Richterio skalę, sugriovė 250 tūkst. namų, daugumą iš jų sostinėje Port o Prense. Jungtinės Tautos teigia, kad rekonstrukcijos reikia trims ketvirtadaliams sostinės pastatų.

Oficialus Haičio seismologas, įspėjęs šalį dėl žemės drebėjimo, teigia, kad ateityje jis pasikartos, ir siūlo valdžiai sostinę atkurti kitur. Kaip rašo „Spiegel“, seismologas Claude`as Prepetitas labai tikslius skaičiavimus atliko ne tik milimetrų, tačiau ir amžių tikslumu. Jis, apskaičiavęs Žemės gelmėse esantį slėgį ir energiją, kuria slėgis išsiverš, pranešė, kad Haičio laukia maždaug 7,2 stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas.

10 JAV ir 2 Haičio piliečiai buvo sulaikyti Haičio pasienyje su Dominikos Respublika. Sulaikytieji įtariami prekyba vaikais. Įtariamieji į Dominikos Respubliką su savimi vežėsi 33 vaikus. Suimtieji teigia vykdę vienos iš JAV labdaros organizacijų pavedimą nugabenti vaikus į prieglaudą Dominikoje. Tą padaryti esą paprašė vienas Port o Prenso pastorius. Tačiau tyrėjai išsiaiškino, kad dauguma iš 33 vaikų turi bent vieną gyvą gimdytoją.

Haityje auga „amputuotųjų karta“, skelbia gydytojai, kurių duomenimis, po šalį nuniokojusio žemės drebėjimo dešimtys tūkstančių žmonių neteko vienos arba kelių galūnių. Vienintelis pastatas, kuriame buvo gaminami galūnių protezai, žemės drebėjimo metu buvo sugriautas, tad šaliai būtina pagalba. Sostinės Port o Prenso gydytojai teigia amputavę šimtus plaštakų, kojų, kojų pėdų ir rankų. Tačiau pranešama, kad į ligonines iš atokių vietų vis dar plūsta žmonės su itin rimtais galūnių sužalojimais.

Po žemės drebėjimo Haityje našlaičiais likę vaikai užsieniečiams pardavinėjami po 50 dolerių, skelbia „The Daily Telegraph“. Pranešama, kad grėsmė būti išnaudotam ar parduotam kyla net 1 mln. Haičio vaikų. Vienas Kanados pilietis teigia, kad nuošaliame sostinės Port o Prenso rajone vienas vyras jam siūlęs nusipirkti jauną berniuką vos už 50 dolerių. Pirmas bandymas po žemės drebėjimo parduoti vaiką Haityje užfiksuotas sausio 12 dieną.

Kanados ministras pirmininkas Stephenas Harperis per tarptautinę donorų konferenciją, vykusią Monrealio mieste, pareiškė, kad tarptautinės bendruomenės laukia ilgas ir sunkus darbas siekiant atstatyti žemės drebėjimo nuniokotą Haitį. Premjero teigimu, darbai gali užtrukti net 10 metų. Haičio sostinę Port o Prensą sausio 12 dieną nuniokojo 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Paskutinėmis prognozėmis per drebėjimą žuvo nuo 150 iki 200 tūkst.

Oficialiai patvirtintų žemės drebėjimo aukų skaičius vien Haičio sostinėje Port o Prense ir jo prieigose pasiekė 150 tūkst. žmonių, teigia susisiekimo ministrė Marie-Laurence Jocelyn Lassegue. Būtent tiek lavonų sostinėje ir jos prieigose surinko valstybinė kompanija CNE. Tačiau Port o Prenso gatvėse plytinčiuose griuvėsiuose dar pilna po nuolaužomis palaidotų kūnų. Daug žuvusiųjų kūnų dar nesurinkti ir Jacmelio bei Leoganės miestuose.

Haičio policija ketvirtadienį žemės drebėjimo nuniokotoje sostinėje Port o Prense nušovė vyrą, kuris, kaip įtariama, pavogė šiek tiek ryžių. Nužudytojo kūnas buvo paliktas šalikelėje net kelias valandas. Žuvusiojo mama teigia, kad policininkai nušovė jos 20 metų sūnų Gentile'ą Cherie, kuris dirbo dailide. Kartu su juo buvęs vyras per apšaudymą buvo sužeistas, o dar vieną atsitiktinį praeivį sužeidė rikošetavusi kulka.

Ankstų trečiadienio rytą Haitį sudrebino pakartotinis žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 6,1 balus pagal Richterio skalę. Pakartotinio smūgio epicentras, seismologų teigimu, buvo maždaug už 50 kilometrų nuo praėjusį antradienį su žeme beveik sulygintos sostinės Port o Prenso. Priminsime, kad praėjusį antradienį Haitį sukrėtė 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Jau dabar aišku, kad aukų skaičius siekia mažiausiai 75 tūkst.

Neatidėliotiną pagalbą teikiančių organizacijų duomenims, antradienį Haitį nuniokojusio žemės drebėjimo, nuo kurio nukentėjo ne mažiau nei 3 mln. haitiečių, padariniams likviduoti prireiks apie 562 mln. JAV dolerių. Apie humanitarinę pagalbą Haičiui kalbėjomės su europarlamentaru Louis Michel, prieš penkerius metus besirūpinusiu ES paramos skyrimu Azijos cunamio aukoms.

Kodėl didžiulės nelaimės dažniausiai ištinka vargingas, dažnai karų, konfliktų ir diktatorių nualintas šalis? Į šį klausimą kol kas niekas negali duoti aiškaus atsakymo. Net ir tragedija Haityje – šioje netoli Kubos Antilų atole esančioje saloje. Sausio 12-ąją, kai pas mus buvo pats vidurnaktis, salą sukrėtė didesnis kaip 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, oficialiais duomenimis, nusinešęs per 70 tūkstančių gyvybių, bet jų gali būti ir apie 200 tūkstančių.

Nelaimė turi įprotį aplankyti tuos, kurie jai yra pasiruošę mažiausiai. Haitis yra vargingiausia Vakarų pusrutulio valstybė – vieta, kur sunku gauti padoraus maisto ir mažiau negu pusė gyventojų turi priėjimą prie švaraus geriamojo vandens.

Haityje dislokuotas JAV kariuomenės generolas teigia, kad praėjusį antradienį salą sukrėtusio žemės drebėjimo aukų skaičius tikrai gali siekti net 200 tūkst. žmonių. Tiesa, generolas leitenantas Kenas Keenas teigia, kad kol kas dar yra per anksti žinoti tikslų aukų skaičių. Per savaitgalį iš po griuvėsių gelbėtojams pavyko išgelbėti dalį ten įstrigusių žmonių.

Haitis yra antra pagal senumą respublika visame Vakarų pusrutulyje. Tačiau šią valstybę nuolatos draskė perversmai, brutalios diktatūros ir užsienio intervencijos. Tačiau „Foreign Policy“ apžvalgininkas Patas Robertsonas teigia, kad tragiškiausi šalies istorijoje buvo paskutinieji keli dešimtmečiai. Duvalier diktatūra Metai: 1957-1986 Katastrofa.

Sanitarinės sąlygos žemės drebėjimo nuniokotame Haityje artėja prie katastrofiško lygio, nes šalyje itin trūksta elementariausio geriamojo vandens, o be to, gatvėse po atviru dangumi yra lavonai. 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, kuris Haičiui smogė antradienį, su žeme kone sulygino sostinę Port o Prensą. Manoma, kad per žemės drebėjimą žuvo apie 45-50 tūkst. žmonių. Mažiausiai trečdalis salos gyventojų (3 mln. žmonių) yra sužeisti ir jiems reikalinga skubi medicininė pagalba.