Haitis yra antra pagal senumą respublika visame Vakarų pusrutulyje. Tačiau šią valstybę nuolatos draskė perversmai, brutalios diktatūros ir užsienio intervencijos. Tačiau „Foreign Policy“ apžvalgininkas Patas Robertsonas teigia, kad tragiškiausi šalies istorijoje buvo paskutinieji keli dešimtmečiai.
Duvalier diktatūra
Metai: 1957-1986
Katastrofa. Po nestabilumo periodo XX amžiaus viduryje, kai Haitis įsivėlė į kruviną karą su Dominikos Respublika, o salą laikinai buvo okupavusios JAV, šalis turėjo menką viltį išsiropšti iš nelaimių, kai prezidentu rinkimuose, kuriuos, kaip paaiškėjo suklastojo kariuomenė, buvo išrinktas populiarus sveikatos apsaugos ministras Francois Duvalier. Tačiau jis netapo tokiu vadovu, kokio tikėjosi eiliniai Haičio piliečiai. F. Duvalier netrukus ėmė konsoliduoti visą galią savo rankose ir pirmiausiai savo valiai pavergė visą valstybės aparatą ir saugumą. Prezidentas didžiausias jėgas dėjo praturtindamas save ir savo draugužius. Kyšininkavimas ir valstybės turto grobstymas tapo įprastais reiškiniais, o šalyje imtas kurti prezidento asmens kultas. Per pirmuosius kelis savo prezidentavimo metus jis savo lagaminus pripildė doleriais, gautais iš JAV pagalbos salai. Per teroru paremtą F. Duvalier valdymą nužudyta maždaug 30 tūkst. Haičio gyventojų, o dar daugiau pabėgo iš šalies.
Po F. Duvalier mirties 1971 metais jį prezidento poste pakeitė jo sūnus Jeanas-Claude'as. Jis tęsė savo tėvo pradėtą teroru ir korupcija grįstą politiką, kol galiausiai 1986 metais, nepakėlęs Ronaldo Reagano administracijos spaudimo, nusprendė pasitraukti iš prezidento posto ir pabėgti iš šalies. Tačiau Duvalier dinastija paliko Haitį smarkiai įklimpusį į korupciją ir skurdą. Šio paveldo šalis nesugeba atsikratyti iki šiol.
Pirmoji Aristide'o krizė
Metai: 1991
Katastrofa. 1990 metais Jeanas-Bertrandas Aristide'as buvo išrinktas prezidentu rinkimuose, kurie buvo laikomi pirmais sąžiningais per visą salos istoriją. Buvęs dvasininkas, kuris vadovavo opozicijai Duvalier valdymo metais, atrodė esąs tinkamas pasirinkimas, galintis vėl tvirtai pastatyti šalį ant savo kojų. Tačiau Hačio eksperimentas su demokratija buvo tik trumpalaikis. J. Aristide'as vos po kelių mėnesių buvo nuverstas per karinį perversmą ir priverstas išvykti iš šalies. Buvo nužudyti maždaug 1,5 tūkst. žmonių. Tūkstančiai žmonių sukiužusiomis valtimis bandė pasiekti JAV krantus, o tai privertė prezidentą George'ą H.W. Bushą įvesti blokadą Haičiui.
1994 metais Jungtinės Tautos pritarė siūlymui, kad karinė diktatūra buvo nuversta jėga. Tuomet Vašingtonas ėmėsi lyderio vaidmens formuodamas daugianacionalines pajėgas JT sprendimui įgyvendinti. 20 tūkst. karių be jokio pasipriešinimo išsilaipino šalyje ir grąžino J. Aristide'ą į valdžią.
Antroji Aristide'o krizė
Metai: 2004
Katastrofa. J. Aristide'ui 1995 metais buvo uždrausta siekti dar vienos prezidento kadencijos, tačiau jis į valdžią sugrįžo po 5 metų per rinkimus, kurie buvo laikomi suklastotais. Dėl to J. Aristide'as prarado nemažą dalį savo turėtos tarptautinės paramos. Pirmasis bandymas įvykdyti karinį perversmą buvo įvykdytas vos po metų. Nusivylimas J. Aristide'o išrinkimu 2000-2003 metais vedė prie vis smurtingesnių protestų.
2004 metų vasarį sukilėlių grupė, pasivadinusi Nacionaliniu revoliuciniu frontu Haičio išlaisvinimui, užėmė ketvirtą pagal dydį Haičio miestą Gonaivesą ir ėmė judėti sostinės link. Šią grupuotę sudarė buvę karininkai, tarp kurių buvo ir keli Duvalier eros veikėjai. Nors po paskutiniojo perversmo JAV padėjo J. Aristide'ui grįžti į valdžią, tačiau šįkart G. W. Busho administracija liko neutrali ir teigė, kad dėl sukilimo kalta yra pati korumpuota J. Aristide'o valdžią. Vasario pabaigoje, susidūręs su JAV spaudimu trauktis, J. Aristide'as paliko Haitį.
Netrukus po perversmo JT autorizavo stabilizacijos misiją Haityje. Į salą buvo pasiųstos taikdarių pajėgos, kurioms vadovavo Brazilijos kariai. Nepaisanti JT pajėgų dislokavimo, saloje, kurią valdė pereinamoji vyriausybė, ir toliau siautė politinis smurtas, neteisėtos žudynės, opozicijos narių areštai.
Potvyniai
Metai: 2004
Katastrofa. Tarsi politinių neramumų dar būtų negana, Haičiui 2004 metais smogė ir gamta. Prabėgus vos mėnesiui po perversmo, staigūs potvyniai smogė Haičio ir Dominikos Respublikos pasienio teritorijai. Žuvo daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių. Tuomet rugsėjo mėnesį uraganas Džeini nusiaubė Gonaiveso miestą, kuriame žuvo 3 tūkst. žmonių. Pereinamoji vyriausybė buvo iš esmės žlugusi ir nesugebėjo tinkamai tvarkytis su krize.
Potvynius dar labiau padidino didžiosios dalies miškų iškirtimas. Dėl itin prastos aplinkosaugos ir skurdo, buvo iškirsta 98 proc. salo miškų, o tai eliminavo miško paklotę, kuri galėjo bent kiek sustabdyti potvynius. 8 tūkst. JT taikos palaikymo misijos karių, turėjusių padėti Haičiui suformuoti veikiančią vyriausybę, stengėsi padėti šaliai kovoti su himanitarinėmis nelaimėmis. Tiesa, JAV kariuomenė per pirmąjį potvynį užlaikė pagalbos tiekimą motyvuodama išteklių trūkumu.
Riaušės
Metai: 2008
Katastrofa. Po to, kai Haičio prezidentu 2005 metais buvo išrinktas Rene Prevalis, šalyje bent kuriam laikui įsivyravo sąlyginis politinis stabilumas. Tačiau visa tai truko neilgai. 2008 metais 80 proc. Haičio gyventojų per dieną turėjo versti uždirbdami mažiau kaip po 2 dolerius. Sala artėjo prie didžiulės maisto krizės. Tarptautinė žiniasklaida šokiravo pasaulį pranešdama, kad Haityje žmonės darp sausainius iš suspausto purvo.
Balandžio mėnesį, kai per 6 mėnesius ryžių kaina padvigubėjo, protestuotojai išėjo į sostinės Port o Prenso gatves reikalaudami, kad vyriausybė arba sumažintų pragyvenimo kaštus, arba trauktųsi. Protestuotojai statė barikadas ir bandė naudotis šiukšlaidežėmis kaip taranais siekdami prasibrauti į nacionalinius rūmus. JT taikdariai į juos ėmė šaudyti guminėmis kulkomis. Tačiau vienas protestuotojas naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad tokiu atveju, jei policija ir JT nori juos nušauti, tai tebūnie taip, nes priešingu atveju jie vis tiek esą mirtų iš bado. Galiausiai vyriausybei pavyko išgyventi krizę, tačiau jos patikimumas itin smuko ir Haičio gyventojų nusivylimas augo.
Uraganai
Metai: 2008
Katastrofa. 2008 metų rudenį Haičiui per vieną mėnesį smogė uraganai Fai, Gustavas, Hana ir Aikas. Žuvo daugiau kaip 800 žmonių, dar daugiau nei milijonas tapo benamiais. Didžiausias smūgis teko ir taip iškankintam Gonaiveso miestui. Jis buvo pripažintas praktiškai negyvenamu, o vyriausybė aiškino, kad miestas tiesiog bus perkeltas kitur. Uraganai sunaikino 60 proc. badaujančios šalies derliaus, o nuolaužos tebebuvo valomos dar ir šiemet.
Nors uraganai smogė ir kitoms regiono valstybėms – Dominikai ir Kubai – Haityje aukų skaičius buvo kone dešimt kartų didesnis dėl jau minėtos aplinkos nuniokojimo ir vyriausybės nesugebėjimo kovoti su stichinėmis nelaimėmis. JAV antropologas ir Haičio aktyvistas Paulas Farmeris teigia, kad būtinas „Maršalo planas“ Haičio politinėms institucijoms atkurti, nes priešingu atveju šalis neišgyvens uraganų sezono. Tačiau praėjusią savaitę Haitis susilaukė dar vieno gamtos smūgio – 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimo.
