popieriuje

Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių yra mažesnis negu 1000 eurų, rodo oficialioji statistika. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis „popieriuje“ trečiąjį šių metų Lietuvoje buvo 7 proc. mažesnis nei Latvijoje ir net 27,5 proc. menkesnis nei Estijoje. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas liepą-rugsėjį Lietuvoje buvo 936 eurai, Latvijoje – 1006 eurai, Estijoje – 1291 euras.

Lietuviai, panašu, nebebrangIna savo darbo vietų. Vien per pastaruosius metus savo noru darbą metė ir kitur perėjo daugiau nei 430 tūkstančių lietuvių – o tai yra trečdalis visų dIrbančiųjų. Darbdaviai pastebi, kad keisti veiklą labiausiai linkęs jaunimas. Ekspertai čia nieko blogo nemato – dažnas darbo keitimas rodo, jog ekonomika auga ir žmonės dažniau susiranda geriau apmokamos veiklos. Esą taip auga atlyginimai. O darbdaviai esą turėtų pasitempti ir rasti būdų savo žmones motyvuoti.

Nuo kitų metų sausio 1 d. pensijas savo ateičiai kaupsime šiek tiek kitaip: nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl ateityje gausime nesumažintą „sodrinę“ pensiją, taip pat įsigalios nauja kaupimo formulė asmeninei pensijai – 3 proc. nuo darbo užmokesčio galės kaupti dirbantysis ir 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio prisidės valstybė.

Vyriausybė pirmadienį pristatė būsimas mokesčių ir pensijų sistemos bei kitas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų srityse. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tam per 2019-2021 metus numatoma skirti 600 mln. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad dalis lėšų tam bus skirta mažinant „šešėlinę“ ekonomiką, taip pat iš ekonomikos augimo bei panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Metų pabaigoje - liūdnos išvados. Per pastarąjį dešimtmetį kainos Lietuvoje kilo sparčiau nei atlyginimai. Žaibiškai išaugusios paslaugų kainos tautiečius privertė rinktis - eiti į kirpyklą ar pamaitinti šeimą. Lietuvius pykdo ir kaimynų sėkmės. Pasirodo, jog daugiau uždirbančių estų parduotuvėse - pigesni pienas ir duona.

Arvydas Praninskas Konstitucinis Teismas paskelbė teisėjų apsaugos nuo korupcijos receptą. Gaila, kad jo negalima taikyti visiems kitiems. Mažinti negalima – kiltų grėsmė Konstitucinis Teismas vėl trumpam atsidūrė visuomenės dėmesio centre, neseniai išaiškinęs, kad teisėjų atlygio materialinės garantijos negali būti mažinamos, nes esą dėl to jie galėtų patirti kitų valdžios šakų įtaką vykdant teisingumą, be to, išaugtų teisėjų korupcijos rizika.

Lietuviškas paradoksas: šalyje registruota 151 tūkst. valstybės išlaikomų bedarbių, o premjeras Algirdas Butkevičius prakalbo, kad mažėjant gyventojų ir trūkstant darbo jėgos, reikėtų liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą. Profesinės sąjungos tvirtina, jog ir Lietuvoje atsirastų dirbančiųjų, bet maži atlyginimai motyvuoja gyventi iš pašalpų. Pavyzdžiui, iš kone 7000 šiais metais Panevėžio darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų daugiau nei 60 proc.

Nežinau, ar aš turiu ar klausimų ir ar man reikia atsakymų, bet rašau… Gal kas nors mane „pakratys“ ir „atstatys į vietą“… Nors vieta irgi neaiški… Tiesiog vėl noriu būti laiminga ir džiaugtis gyvenimu. Nesidžiaugiu, nes mane ir mano šeimą palietė skyrybos. Skausmingos ir labai. Nesu „pirmokė“, nes turėjau jau dvi santuokas… Pirmoje santuokoje pragyvenau septynerius metus, sugyvenau du vaikus, vyras labai blaškėsi, bet išėjau aš… Skaudėjo labai… Tik žinau, kad niekada nebebūtume susikalbėję.

Vilniaus meras, per savivaldos rinkimų kampaniją pasėjęs pažadą per dešimtmetį pasiekti, kad statistinė vilniečių alga išaugtų iki 6,4 tūkst. litų, imasi veiksmų. Pirmiausia geroji žinia skrieja Vilniaus bėdžiams, beviltiškai ieškantiems darbo ir geriausiu atveju įsidarbinusiems kiemsargiais. Nuo šiol jie turi viltį uždirbti kaip civilizuoti žmonės – pusantro tūkstančio litų ant popieriaus.Tai viešai pažadėjo Artūras Zuokas.

Paskutiniai „austriški-baltarusiški“ skandalai tai tikriausia jau finalinis spektaklio, kuris vadinosi „užsienio politikos modernizavimas“, aktas. Modernizavimas pasibaigė kaip visada - dar gilesniu „užsikonservavimu“. Prezidentės pažadai jos kadencijos pradžioje keisti užsienio politikos vektorių bei  pagerinti santykius su kaimynais  davė visiškai atvirkštinį rezultatą – tie santykiai galutinai sugadinti.