politologė

Vyriausybei pakenkė sukurtas lūkestis, kad ministrai atsistatydins dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito, ir palikti juos postuose buvo premjerės Ingridos Šimonytės klaida, sako politologė Ainė Ramonaitė. Taip ji komentavo antradienį paskelbtą visuomenės nuomonės apklausą, rodančią gruodį smukusius šalies Vyriausybės reitingus.

Siaučianti pandemija brangiai atsieina ne tik visai sveikatos sistemai, bet ir kelia abejonių dėl aukštus postus užimančių politikų veiksmų. Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kad sveikatos ministro kėdė ima kiek klibėti. „Valstiečių“ inicijuota interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui skinasi kelią Seime, jai pritaria dauguma opozicijos partijų. Šešėlinė vyriausybė pažėrė aibę kaltinimų A. Dulkiui, tuo tarpu politologė sakė, kad, tikėtina, ministras niekur nesitrauks.

Pastarosios savaitės – karštos ne tik tiesiogine prasme. Karštos jos ir politikoje, nes viešojoje erdvėje yra daug konfliktų. Seimo nariai konfliktuoja su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais. Partijų vadovai tarpusavyje reitinguoja partijų narius, aiškinasi, kuris yra geresnis. Pasirengimas rinkimams vyksta pilnu tempu. Apie tai tv3.lt studijoje ir kalbėjosi žurnalistas Artūras Anužis, bei politologė Rima Urbonaitė.

Beveik prieš 80 metų rugsėjo 1-ąją Rusija ir Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, užpuldamos Lenkiją. Šių dienų Rusija vėl kariauja Europoje. Apie tai, kokią grėsmę Rusija kelia Baltijos valstybėms ir kaip Lietuva turėtų elgtis, kai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma branduolinė jėgainė, žurnalistas Vladimiras Laučius teiravosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentės ir vadovės Margaritos Šešelgytės Prieš 80 metų dvi valstybės – Rusija ...

Kremlius Lietuvos visuomenei įtaką gali daryti tik jei esama problemų šalies viduje, teigia tarptautinės politikos instituto „Chatham House“ politologė ir analitikė Lilija Ševtsova. „Aš netikiu, kad Rusijos dezinformacija, „Russia Today“ ar „Sputnik“, kitos Rusijos žiniasklaidos ar rusiškų socialinių tinklų įtaka būtų svarus veiksnys. Tai gali turėti įtakos tik tuo atveju, kai vidinis šalies diskursas silpnas, kai esama vidaus problemų“, – interviu BNS sakė L. Ševtsova.

Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad vieno balso persvara Liberalų sąjūdžio pirmininko postą laimėjęs parlamentaras Eugenijus Gentvilas yra žinomas ir patyręs politikas, jo pergalė leidžia tikėtis stabilumo. Pasak politologės, tolygus balsų pasidalijimas tarp E. Gentvilo ir jam nusileidusio Seimo nario Vitalijaus Gailiaus nebūtinai reiškia, kad partija susiskaldžiusi. „Tai nereiškia visiško susiskaldymo. Nemanau, kad būtų galima sakyti, kad vieni laimėjo, kiti pralaimėjo.

Artėjant savivaldos rinkimams kyla daugybė diskusijų, partijos renka kandidatus į mero postą, bet jų sprendimai keičiasi greičiau nei oras Lietuvoje. Tačiau svarbiausias klausimas lieka – koks turėtų būti sostinės meras? Nepasikalbėjus su vilniečiais, jų neapklausus sunku pasakyti, kokio mero jie norėtų.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Politologų asociacijos prezidentė prof. J. Novagrockienė prognozuoja, kad susikūrus naujai jungtinei Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijai, iš koalicijos būtų galima išmesti Lenkų rinkimų akciją, kurios reikalavimai esą dažnai peržengia sveiko proto ribas.