pensijų kaupimas

II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.

Premjerei Ingridai Šimonytei šią savaitę panešus apie galimus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad sistemos kryptis bus išlaikyta, o pokyčiai bus nedideli ir Seimą pasieks pavasario ar rudens sesijoje.  Monika Navickienė BNS teigė dar negalinti pasakyti, kokie konkretūs pokyčiai galėtų būti siūlomi.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarstys pasiūlymus dėl sistemos pokyčių, tačiau „grandiozinės reformos“, anot jos, daryti nereikėtų.  Ministrės pirmininkės teigimu, tai galėtų būti techniniai pokyčiai ir korekcijos.

Lietuvos gyventojai neturėtų būti automatiškai įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą ir galėtų atsiimti fonduose sukauptas lėšas vienu metu, sako opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Kai kuriems politikams siūlant leisti gyventojams atsiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus ar pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė sako, kad dažni jos pokyčiai yra žalingi ir mažina pasitikėjimą sistema, nors diskusijai kelias neužkertamas.  Anot ministerijos Pensijų grupės vadovės Ingos Buškutės, pernelyg dažnas Pensijų kaupimo įstatymo keitimas kenkia visos sistemos reputacijai.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus 67 713 gyventojų, kurie šiemet įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Jei jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai, galite būti vienas iš jų, rašome pranešime žiniasklaidai.  Pranešimai išsiųsti į asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui.

Dauguma Lietuvoje dirbančių asmenų dalyvauja II pakopos pensijų kaupime. Daugiau kaip pusė milijono iš jų kitais metais į rankas gaus mažiau pinigų, nes dar kartą didėja jų įmoka į pensijų fondus. Šiemet jų veiklos rezultatai prastesni, o ir atsiimti iš jų iš karto visus sumokėtus pinigus išeinantiems į pensiją pavyks ne visiems. Kas mėnesį tenka atiduoti keliasdešimt eurų Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra iš viso per 1,4 mln. gyventojų, pasirašiusių II pakopos pensijų kaupimo sutartis.

Gyventojai, kurie šių metų pradžioje gavo „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau sustabdytų įmokų atnaujinimą, iki birželio 30 d. turi laiko apsispręsti, ar nori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime.  Nieko nedarant, kai žmogus įtraukiamas į kaupimą ar šis atnaujinamas, darbo užmokestis į rankas sumažėja tokia dalimi, kiek pinigų bus pervedama į pensijų fondus. Įsitraukus į pensijų kaupimą, jo neįmanoma atsisakyti iki pat pensijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad Lietuvoje nereikėtų ilginti pensijos amžiaus, kuris 2026 metais pasieks 65 metus. Tačiau Monika Navickienė mano, jog daugėjant pensinio amžiaus žmonių reikia galvoti apie papildomą kaupimą senatvei.  „Nemanau, kad reikėtų eiti į tą pusę, kad jis (pensijos amžius – BNS) būtų ilginamas dar labiau. Tai nebūtų teisinga kryptis, bet reikia ir suprasti, kokios dabar yra prognozės.

Automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą nebus atsisakyta. Seimas ketvirtadienį nutarė nesvarstyti socialdemokratų inicijuotos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, kuria jie siūlė atsisakyti automatinio įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus.    Per pateikimo procedūrą už pakeitimus balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 22, 31 susilaikė.

Nuo šių metų pradžios daugiau kaip 300 tūkst. gyventojų buvo įtraukti į kaupimą II pensijų pakopoje. Jeigu nepateiks prašymo atsisakyti kaupimo, jie gaus mažesnį darbo užmokestį, nes dalis jo bus pervedama į pensijų fondą. Įtrauktiems į kaupimą mažesnis atlyginimas bus mokamas visą likusią darbinę karjerą iki pat pensijos. Po liepos 1 d. šie gyventojai niekada nebegalės sustabdyti ar atsisakyti kaupimo.

Pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams neturėtų būti leista atsiimti antrosios pakopos pensijų fonde sukauptos sumos, kuri viršija 5 tūkst. eurų, bet neviršija 10 tūkst. eurų. Be jokių diskusijų tokiai Vyriausybės išvadai vienbalsiai pritarė ministrų kabinetas. Šiuo metu įstatymas numato, kad iki 5 tūkst. eurų vertės turtą pensiją kaupiantys gyventojai gali atsiimti iš karto. Sukaupus nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų vertės turto, gyventojui privalomai mokama periodinė išmoka.

Šiuo metu pasaulinėse biržose akcijų kainos siekia istorines aukštumas. Iš pirmo žvilgsnio daugeliui Lietuvos gyventojų tai atrodytų tolima ir nesvarbu. Tačiau taip nėra – jeigu akcijos staiga atpigtų, išėję į pensiją ir lietuviai gautų mažiau pinigų. Ar norint to išvengti verta pakeisti pensijų kaupimo būdą, kaip tai padarė kai kurie ekonomistai? 1,3 mln. lietuvių kaupia pensiją papildomai. II pakopos pensijų fonduose jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,5 mlrd. eurų.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, papildomai pensiją kaupiantys gyventojai galėtų iš karto pinigais atsiimti didesnės vertės fonde sukauptą turtą − ne 5 tūkst. eurų, o 10 tūkst. eurų. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Algimanto Dumbravos pristatytas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pensijų fondo dalyviui, sukaupusiam nuo 5 iki 10 tūkst.

Daugiau nei milijonas lietuvių kaupia turtą antrosios pakopos pensijų fonduose. Milijonai jų eurų yra investuota Kinijoje, kuri grasina Lietuvai ir yra laikoma ir nacionaline šalies grėsme. Specialistai įspėja, kad šios investicijos pensininkams gali būti nuostolingos. Tačiau fondų valdytojai ir juos prižiūrintis Lietuvos bankas dėl to problemų nemato. Kodėl? Šių metų viduryje 1,37 mln. šalies gyventojų antrosios pakopos pensijų fonduose turėjo sukaupę 5,24 mlrd.

Dalis žmonių baiminasi pradėti kaupti pensijai papildomai, nes nesijaučia saugūs dėl savo darbo vietos ir pajamų stabilumo – kam kaupti ateičiai, jeigu nėra aiški dabartis? Tokios baimės ir abejonės neturėtų tapti kliūtimi papildomam kaupimui, suteikiančiam galimybę turėti didesnes pajamas sulaukus pensinio amžiaus, sako UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Šiais metais į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti daugiau nei 34 tūkstančiai gyventojų. Iki šiol sprendimą dalyvauti ar atsisakyti kaupimo priėmė apie 9 tūkstančiai žmonių.

Grupė socialdemokratų Seimui pateikė siūlymą, kad privalomai pensijas antroje pakopoje kaupiantys, bet sutarčių per pusmetį nenutraukę, asmenys galėtų lengviau atsisakyti privalomo kaupimo. Vis dėlto dalis Seimo narių įspėja, kad tokie pokyčiai gali įnešti nemažai sumaišties. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seimui pateikė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti lengviau nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje.

Į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai netrukus sulauks registruotų laiškų. Gyventojai, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime turi galimybę pasirinkti iki birželio pabaigos, rašoma „Sodros“ pranešime. „Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji gyventojai įtraukiami kiekvienais metais. Darome viską, kad jie sužinotų apie įtraukimo sąlygas ir pasirinkimo galimybes.

Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai sprendimo priimti neskuba – tam jie turės dar beveik penkis mėnesius. „Sodra“ daugiau nei 30 tūkst. gyventojų pakartotinai išsiuntė žinutes į asmenines paskyras, o trečdaliui iš jų – ir e. paštu, apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir pasirinkimo galimybes.  Per sausį naujas antros pakopos pensijų kaupimo sutartis jau sudarė daugiau nei 900 gyventojų.

Daugelis dalį savo atlyginimo kas mėnesį perveda į pensijų fondą. Šias lėšas draudžiama išleisti bet kaip – ką gali pirkti fondų valdytojai, nustato įstatymas. Jį siūloma keisti ir leisti investuoti, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą (NT). Kai kurie specialistai įspėja, kad taip didės rizika prarasti gyventojų pinigus. Apie 1,3 mln. Lietuvos gyventojų dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose. Kovo 31 d. juose sukaupto turto vertė buvo 3,38 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

Nauja Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, pagal kurią į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiami 40 metų nesulaukę darbuotojai, neprieštarauja Konstitucijai, pirmadienį pranešė Teismas.

Lietuvoje antroji pensijų kaupimo pakopa reformuota ne vieną kartą. Tačiau nepaisant visų permainų, dvi pagrindinės taisyklės liko: bet kuriuo norimu metu negalima nutraukti kaupimo ir pasinaudoti sukauptais pinigais. Estai atsisakė šių draudimų, o ar tokios permainos pasiteisintų Lietuvoje? Kaip jau skelbta, sausio pabaigoje Estijos parlamentas galutinai priėmė naujos valdančiosios koalicijos žadėtą antrosios pensijų kaupimo pakopos reformą, kuri turėtų visiškai įsigalioti kitų metų spalį.

Į pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukiami 43,5 tūkst. gyventojų, kuriems „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrė kaupimo bendroves ir išsiuntė pranešimus į asmenines paskyras. Jie turės galimybę rinktis – bet kada patys sudaryti kaupimo sutartį su pasirinkta kaupimo bendrove arba iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti kaupime. Dalyvauti pensijų kaupime siūloma gyventojams, kurie niekada kaupime nedalyvavo ir nebuvo įtraukti į kaupimą pernai.

Šalies gyventojų informuotumas apie papildomą kaupimą senatvei pastebimai pagerėjo, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šiuo metu 8 iš 10 šalies gyventojų žino, kurioje II pensijų pakopos fondus valdančioje bendrovėje jie kaupia lėšas senatvei ir sumą, kiek jiems yra pavykę sukaupti. Be to, gyventojai kur kas labiau ėmė vertinti valstybės ar darbdavio suteikiamas paskatas kaupimui, rašoma pranešime spaudai.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskeinė teigia, kad nuo liepos mėnesio kaupime dalyvauja virš 1 mln. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Dabartiniais skaičiavimais, 40 tūkst.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui.  Apie pensijų kaupimo reformą TV3 studijoje kalbėjo „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė ir žurnalistas Artūras Anužis.

Iki liepos pradžios gyventojai turėjo pasirinkti, kaip kaups pensiją ateityje. Daugelis nieko nedarė ir ilgainiui bus įtraukti į kaupimą. Tačiau nemažai žmonių nusprendė kaupimą stabdyti arba su sukauptomis lėšomis iš viso „grįžti“ į „Sodrą“. Daugiau kaip pusė į kaupimą įtraukiamų naujų dalyvių jo atsisako. Pensijų kaupimo reformos rezultatus ketvirtadienį pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Daugiau pinigų dabar ar viltis sukaupti turto senatvei – tokį sprendimą reikia priimti iki pirmadienio, liepos 1 d. vakaro. Jūsų sprendimas lems, iš kokių šaltinių ir kiek pajamų gausite. Naujienų portalas tv3.lt primena, kokie yra kiekvieno pasirinkimo privalumai ir trūkumai, ką reikia daryti pasirinkus vieną ar kitą sprendimą.

Likus vos kelioms dienoms iki liepos 1 d., iki kada reikia priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo pensijų fonde, savo įžvalgomis pasidalijo ir Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis. Jo neigiamai vertino dabartinę pensijų kaupimo sistemą. Tinklaraščio „Lithuanian-Economy.net“ autorius pateikė keturis argumentus prieš kaupimą antrojoje pensijų kaupimo pakopoje.

Iki liepos 1 dienos dar yra laiko nuspręsti, ką daryti dėl pensijos kaupimo: tai daryti maksimaliai, kaupimą sustabdyti arba visiškai nutraukti. Kas laukia tų, kurie pasirinks kaupimą stabdyti ar nutraukti? Jeigu žmogus nepriims jokio sprendimo ir neteiks jokio prašymo, anksčiau ar vėliau į pensijų fondą bus pervedama 3 proc. jo algos ant popieriaus ir 1,5 proc. dydžio vidutinio šalies darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto.

Pensijų kaupimo tikslas – užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Tačiau kaip tiksliai yra arba bus apskaičiuojamos būsimos išmokos gyventojams, negali pasakyti net valdžios institucijos. Tai yra paslaptis. Vis dėlto aišku, kad viena pusė kaupiančių gaus kur kas mažesnes išmokas nei kita. Iki liepos 1 d. būtina nuspręsti, kaip pensiją kaupsite ateityje. Kuo daugiau turto sukaupsite pensijų fonde, tuo didesnė tikimybė, kad viso jo neatgausite.

Apsispręsti, kaip kaupsite papildomą pensiją ir ar iš viso tai darysite, liko kiek daugiau nei dvi savaitės. Ką geriau rinktis – didesnį atlyginimą likusią darbinę karjerą ar papildomas pajamas sulaukus pensijos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje diskusija su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.

Liko mažiau nei mėnuo apsispręsti, kaip pensiją kaupsime ateityje. Daugelio žmonių sprendimą lems ir tai, kad pensijų fonde sukauptas turtas yra paveldimas. Vis dėlto ne visiems žinoma, kad tokiu atveju mokamas paveldėjimo mokestis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokio dydžio jis yra, kam jį reikia mokėti, o kas nuo jo atleidžiamas. Pagal įstatymą, iki birželio 30 d. gyventojai turi nuspręsti, kaip kaups pensiją likusią darbinę karjerą.

Lietuvos gyventojams liko mėnuo nuspręsti, kaip kaupti ir ar iš viso kaupti pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Bet kokiu atveju, daugelis dėl įvairių priežasčių visų sukauptų pinigų taip ir nepamatys. O štai estai planuoja visiškai kitokią pensijų reformą, po kurios kiekvienas žmogus bet kada galės išsiimti sukauptas lėšas. Jeigu kaupiate pensiją ir mirsite nesulaukę pensinio amžiaus, jūsų turtas bus paveldėtas.

Iki birželio pabaigos gyventojai dar turi galimybę nuspręsti, kaip pensiją kaups likusį gyvenimą, ar išmokas gaus tik iš „Sodros“, ar ir kitų šaltinių. Daugelis neapsisprendusių iki pensijos gaus mažesnį atlyginimą. Šiemet įsigaliojo įstatymas, pagal kurį visi nauji pilnamečiai darbuotojai iki 40 metų į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje įtraukiami automatiškai. „Sodra“ tokiems darbuotojams parenka fondą ir informuoja apie kaupimo pradžią.

Nuo Naujųjų metų pradėjusi veikti naujoji pensijų reforma daugeliui tarsi neįmenama mįslė: atrodo, kad net SODRA dingo. Bet tai netiesa. Kaip viskas veikia iš tikrųjų, sužinosite pasižiūrėję reportažą.

Reformuojama pensijų kaupimo sistema kelia daug nežinios ateities pensininkams, o dabartiniams pensijų gavėjams svarbiausias vienas klausimas – ar pensijos augs. Laimei, specialistai vieningai tikina, kad išmokos stabiliai didės. Tačiau klausimas, kaip ilgai, nes panašu, kad naujoji pensijų sistema gali būti per dosni. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc.

Naujieji metai dabartiniams pensininkams atneš kiek didesnes pensijas, o senatvei dar tik kaupiantiems – esminius pensijų kaupimo pokyčius. Nuo liepos 1 dienos visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą su galimybe atsisakyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketvirtadienį žurnalistams pristatė nuo kitų metų įsigaliosiančius pensijų kaupimo pokyčius. Pensijos auga Nuo Naujųjų metų visiems šalies pensininkams dėl pensijų indeksavimo pensijos augs 7,63 proc.

Sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, turi priimti gyventojai. O „Sodra“ įdarbino išmanųjį patarėją, kuris patars, ką jie turės daryti, norėdami priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kaip rašoma „Sodros“ pranešime spaudai, patarėjas (www.sodra.lt/patarejas) dirbs 24 valandas per parą be poilsio dienų ir susisiekti su juo bus galima internetu.  „Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau gyventojų, besidominčių pensijų kaupimu.

Artėjant pensijų reformai, jaučiamas tam tikras gyventojų sujudimas: nepasirinkusieji bendrovės II pakopos pensijų draudimui, suka galvas, kurią rinktis. Kiti vis dar abejoja, ar apskritai verta kaupti pensijai, o treti – kaupia jau ne vienerius metus.

Artėjant pensijų kaupimo pertvarkai, kuri startuos nuo kitų metų sausio 1 dienos, Lietuvos gyventojai vis aktyviau domisi, kaip būsimos permainos paveiks būtent juos. Atsakyti į svarbiausius jiems kylančius klausimus paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės.

Kaupiant pensijai neretai apninka dvejonės: o jei pensijų fondas, kuriame kaupiu pinigus, ims ir bankrutuos? Senatvėje liksiu be pinigų? Bet ar tokios abejonės pagrįstos? Atsakymas - reportaže.

 Vyriausybė galiausiai pristatė mokesčių reformą. Ministrų kabinetas didžiuojasi, kad jau kitąmet reformos vaisiais džiaugsis net milijonas lietuvių, jų pajamos vidutiniškai didės apie pusšimtį eurų. Anot premjero Sauliaus Skvernelio žmonės tiesiogiai pajus naujos mokesčių reformos naudą. Darbuotojai galės realistiškai įvertinti, kiek kainuoja jų darbo vieta, o nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. jų uždarbio.

Antradienį visi ministrai už uždarų durų diskutavo apie galimas struktūrines reformas, įskaitant mokesčių ir pensijų reformą. Tačiau kol kas su visuomene dalinamasi tik abstrakčiomis mintimis, o ne konkrečiais pasiūlymais.  Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje turėtų būti toliau skatinamas. Kaip vieną būdų jis mini pačių darbuotojų bei darbdavių įnašus į šiuos fondus bei galimybę atgauti dalį pajamų mokesčio.

Vyriausybės planai pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą mažina šalies gyventojų norą kaupti lėšas senatvei, sako banko SEB atstovė. „Viešumoje kilusios diskusijos apie galimą antros pensijų pakopos reformą sustiprino žmonių skeptiškas nuotaikas. (...) Diskusijos daro neigiamą įtaką taupymo įpročiams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo SEB gyvybės draudimo generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. SEB užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 2017 metų pabaigoje 73 proc.

Nuo kitų metų pradžios draudėjai turės apskaičiuoti papildomą 1 proc. įmoką darbuotojams, pensiją kaupiantiems pagal kaupimo formulę 2+1+1. Ši įmoka apskaičiuojama nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, išskaičiuojama iš apdraustojo lėšų ir pervedama į „Sodros“ biudžetą, nurodant tuos pačius įmokų kodus, kurie šiuo metu nurodomi mokant įmokas už atitinkamos kategorijos apdraustuosius.

Pensiją kaupti pasiryžusiems gyventojams neretai iškyla klausimas – kokiu gi būdu sulaukus pensijos jiems bus išmokėti visą gyvenimą kaupti pinigai? Atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė: – Kokiu būdu gyventojams išmokami sukaupti pinigai atėjus pensijai? – Visų pirma – jei pensijų fonde kaupęs žmogus miršta iki tol, kol sulaukia savo pensinio amžiaus, visą jo sukauptą sumą paveldi jo artimieji.

Susirūpinus būsima savo pensija ir pasiryžus atsakingai kaupti lėšas senatvei, gali iškilti gausybė klausimų – kaip gi veikia pensijų fondai, kur investuojami iš gyventojų gaunami pinigai ir kaip būti tikram, kad pasirinktas fondas tiesiog nebankrutuos ir viso gyvenimo santaupos nenueis šuniui ant uodegos? Į visus šiuos ir klausimus atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė:  – Kaip veikia II pakopos pensijų fondai? – Žmonės, nutarę kaupti antrosios pakopos pens...