Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Algimanto Dumbravos pristatytas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pensijų fondo dalyviui, sukaupusiam nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, leisti pasirinkti gauti vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką.
Šiuo metu dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 tūkst. eurų, bet mažesnis kaip 10 tūkst. eurų, mokamos tik periodinės pensijų išmokos.
Kaip pažymi pasiūlymo iniciatorius, įstatymo projekto rengimą paskatino išėjusių į pensiją žmonių skundai, kad sukaupus daugiau kaip 5 tūkst. eurų, bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, jie neturi galimybės gauti vienkartinę pensijų išmoką.
Kodėl tokios mažos išmokos
„Gaunama periodinė išmoka sudaro apie 20 eurų kas mėnesį. Tokia suma nepagerina gyvenimo kokybės. Įteisinus galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką, nemaža dalis pensininkų galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas“, − pažymima dokumento aiškinamajame rašte.
Kaip įtvirtinta Pensijų kaupimo įstatyme, teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus numatytas išimtis.
Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios: pensijų anuitetas; vienkartinė pensijų išmoka; periodinės pensijų išmokos.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 7 d.
Kiekvienam daugiau kaip 3,8 tūkst.
Lietuvos banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius sumažėjo nuo 1,373 mln. iki 1,371 mln.
Jų sukauptas turtas pensijų fondų valdymo bendrovėse per pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo šeštadaliu ir pasiekė 5,242 mlrd. eurų. Tai būtų vidutiniškai po 3,8 tūkst. eurų kiekvienam kaupiančiajam.
II pakopos dalyvių skaičius sumažėjo dėl dalyvių mirčių, pensijų išmokų sutarčių sudarymo ir kitų priežasčių.
Didžiausias vieneto vertės pokytis fiksuotas jauniausio amžiaus kaupiantiems skirtuose pensijų fonduose – jis svyravo nuo 13,87 proc. 1996–2002 m. tikslinėje grupėje iki 14,13 proc. 1982–1988 m. tikslinėje grupėje.
Mažiausias pokytis fiksuotas vyriausio amžiaus 1954–1960 m. tikslinėje fondų grupėje – jis siekė 2,17 proc. Panašiai augo ir pensijų turto išsaugojimo fondų vienetų vertės, jos padidėjo 1,80 proc.
Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios II pakopos pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 40 pensijų fondų.
