Pensijų kaupimo reformos rezultatus ketvirtadienį pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ministras Linas Kukuraitis pristatydamas kaupimo rezultatus sakė, kad ankstesnė kaupimo sistema nepasiteisino, nes kaupimui buvo skiriama per maža dalis lėšų.
„Mes padarėme taip, kad tie, kurie kauptų, kauptų bent jau pakankamai. Kita priežastis buvo antrosios ir pirmosios pakopų supriešinimas. Jos konkuravo tarpusavyje. Kiek lėšų buvo pervedama į fondus, tiek mažėdavo pensija „Sodroje“, – aiškino ministras ir pasidžiaugė, kad šį supriešinimą pavyko panaikinti.
Anot L. Kukuraičio, dar viena priežastis keisti pensijų kaupimą buvo numatomas gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje.
„Vertiname, kad pensijų sistema yra tvaresnė. Pirma, panaikintas susipriešinimas, panaikintos skirtingos taisyklės, neliko skirtingų kaupimo režimų“, – sakė ministras.
Jis kvietė profesines sąjungas derėtis su darbdaviais, kad šie labiau prisidėtų prie darbuotojų pensijų ateityje.
Ministras džiaugėsi, kad per pastarąjį pusmetį daug gyventojų pradėjo labiau domėtis savo pensijomis ir pragyvenimu ateityje. Esą žmonės tapo sąmoningesni.
„Pirmiausia sistema tapo tvaresnė. Ji nekonkuruoja su pirmąja pakopa, „Sodros“ fondu. Be to, daugelis gyventojų dabar kaupia pakankamai. Ir kad sistemoje dalyvių padaugėjo“, – pokyčius įvertino L. Kukuraitis.
Jis tikisi, kad įvykdžius reformą pavyks užtikrinti ir „Sodros“ sistemos stabilumą.
Nuo sausio mėnesio 90,1 tūkst. gyventojų pasididino kaupimą iš karto iki 3 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio. Ministro vertinimu, tai auk6tas pasiekimas, viršijęs lūkesčius.
Kaupimą sustabdė 204,1 tūkst. gyventojų. Jų sukauptos lėšos liko pensijų fonduose, tačiau bent artimiausiu metu nuo savo atlyginimo jie neskirs pinigų pensijos kaupimui.
Anot ministro, veikiausia šiems asmenims nepakako pirmojo šių metų pusmečio, kad priimtų sprendimą. Esą turbūt dalis gyventojų stebi, kokia bus sukurta anuitetų sistema.
Nutraukia daugiau kaip pusė
Savo kaupimą nutraukė ir į „Sodrą“ grįžo 41 tūkst. gyventojų, kurie pensijų kaupime dalyvavo iki šių metų pradžios.
Pagal naują įstatymą automatiškai į pensijų kaupimą buvo įtraukti visi dirbantys asmenys iki 40 metų. Tokių iš viso buvo 152,2 tūkst.
Įdomu tai, kad iš jų 74,3 tūkst. sutiko kaupti arba patys sudarė sutartį, tačiau dar daugiau – 77,9 tūkst. gyventojų kaupti atsisakė.
„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė pasakojo, kad gyventojus aktyviai informavo apie laukiantį pasirinkimą. Jos teigimu, sunku pasakyti, kodėl didelė dalis žmonių kaupimą sustabdė.
„Įtaką daro žmonių pajamos. Matome didesnį dėsningumą, kad žmonės, kurių pajamos mažos, linkę pasitraukti iš sistemos“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Anot jos, tarp nutraukusių kaupimą asmenų, daugelis buvo tokių, kurie sukaupė gana nedaug pinigų. Veikiausia jie suskaičiavo, kad jiems labiau apsimoka atstatyti „Sodros“ pensiją nei tikėtis, kad gaus išmokas iš pensijų fonduose sukauptų lėšų.
Iš kaupimą nutraukiusių asmenų į valstybinio socialinio draudimo sistemą buvo sugrąžinta beveik 83 mln. eurų.
„Sodros“ vadovė svarstė, kad daugiau nei pusė asmenų, kurie į kaupimą buvo įtraukti naujai, kaupimo atsisakė dėl to, kad galbūt labiau vertina didesnę algą dabar nei papildomas pajamas ateityje. Be to, galbūt dalis gyventojų galvoja, kad patys geriau žino, kur ir kaip investuoti savo pinigus.
Kritikuoja dažnus pokyčius
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marius Kalesinskas džiaugėsi, kad per pastarąjį pusmetį buvo daug informacijos apie reformą, tai žmones paskatino labiau domėtis apie pensijų kaupimą.
„Kas nėra gerai? Gana didelė dalis kaupimą sustabdė. Daugiau nei pusė naujų dalyvių kaupimą nutraukė. Tai žinutė politikams, kad reformos darytos per dažnai“, – komentavo M. Kalesinskas ir pridūrė, kad politikai turėtų siekti politikos stabilumo.
Jo vertinimu, nauja tvarka geresnė už buvusią, nes sumažėjo fondams mokami mokesčiai, gyventojų turtas investuojamas į gyvenimo ciklo fondus.
„Tai tampa labai efektyviu būdu taupyti pinigus, ypač uždirbantiems vidutinį atlyginimo“, – kalbėjo M. Kalesinskas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija išplatintame pranešime taip pat atkreipė dėmesį į sistemai labai svarbus stabilumas ir aiškumas.
„Tokiomis ilgalaikėmis, bent kelis dešimtmečius skaičiuojamoms finansų paslaugų sistemoms labai svarbus stabilumas ir aiškumas. Kiekvienas II pakopos dalyvis planuoja savo išlaidas santaupų kaupimui viso darbingo laikotarpio metu“, – komentavo asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys.
Jo vertinimu, pensijų kaupimo reformos rezultatai buvo maždaug tokie, kokius asociacija ir prognozavo.
Š. Ruzgys tikino, kad tiems 200 tūkst. gyventojų, kurie kaupimą sustabdė, nereikėtų baimintis, kad jų sukauptas turtas nuvertės. Esą fondai ir toliau investuos jų turtą, o dėl to jo vertė augs labiau nei infliacija.
