paštas

Penktadienį pasibaigęs Lietuvos pašto organizuotas pastatų Šiaulių Aušros alėjoje aukcionas neįvyko, nes turtu nesusidomėjo nė vienas pirkėjas. Aukcione už 1,13 mln. eurų pradinę kainą buvo parduodami 1938 metų statybos trijų aukštų administracinės paskirties pastatas su rūsiu, dirbtuvės bei valstybinio žemės sklypo nuomos teisė. Tai buvo pirmasis turto aukcionas. Skelbta, jog Šiaulių Aušros alėjoje anksčiau veikė paštas, iš čia pas gyventojus išvykdavo laiškininkai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį susitinka su Lietuvos pašto vadove Asta Sungailiene aptarti įmonės veiklą ir lūkesčius.  „Ministras su A. Sungailiene kalbės apie pašto veiklą bendrai, vykdomus pašto pokyčius pertvarkant skyrių tinklą ir lūkesčius įmonei“, – BNS sakė ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

Lietuvos paštas antrus metus iš eilės kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose. Pernai jos augo dukart, o nuo kitų metų – 10 kartų. Leidėjai tai vadina šantažu ir sako, kad pristatymas taps brangesnis nei leidinys, rašo portalas vz.lt.

Lietuvos paštas informuoja, kad pastaruoju metu padaugėjo apgaulingų laiškų, kuriuose „LP express“ vardu prisidengę sukčiai bando iš žmonių išvilioti pinigus ir asmens duomenis, rašoma pranešime spaudai.  Sukčiai siunčia el. laiškus, kuriuose rašoma apie neva gautą siuntinį ir tam, kad jis būtų perduotas, prašoma paspausti nuorodą bei sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Ji svyruoja nuo 2 iki beveik 10 eurų.

Beveik 600 darbuotojų atleidžianti bendrovė „Lietuvos paštas“ ir vėl nuvylė paslaugų gavėjus. Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė senjorė Vladislava (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri jau savaitę niekaip negauna jai priklausančios pensijos. Nors, „Lietuvos paštas“ tikina, kad panevėžietės senjorės net nėra pensijų gavėjos sąraše, tačiau po to, kai šia problema susidomėjo žurnalistai, Vladislavai pensija buvo pristatyta per kelias valandas.

Dėl kritusių pašto paslaugų apimčių Lietuvos paštas, pernai patyręs 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio, planuoja didinti paslaugų tarifus bei atleisti apie 600 darbuotojų, pranešė bendrovė. „Klientams vis dažniau renkantis alternatyvius siuntimo būdus bei mažėjant jų srautui pašto skyriuose, priėmėme sprendimą mažinti darbuotojų skaičių. Suprantame, kad šis sprendimas yra skaudus ir sudėtingas, tačiau privalome jį priimti“, – pranešime teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Lietuvos pašto centrinio biuro nuomos konkurse sulaukta daugiau nei penkių pasiūlymų, remdamasis įmonės atstovais rašo portalas vz.lt. Kad konkurse sulaukta daugiau nei penkių pasiūlymų, vz.lt teigė Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė, tačiau tikslaus jų skaičiaus neatskleidė.   Teigiama, kad pasiūlymus įmonė vertins pagal ekonominio naudingumo kriterijų, o pateiktos nuomos kainos negali viršyti esančių rinkoje.

Lietuvos paštas šią savaitę išleido dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklą, skirtą vienam garsiausių Lietuvos dvasininkų – monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui. Šis ženklas skirtas kunigo 100-osioms gimimo metinėms. Jo nominalas – 75 euro centai, tiražas – 40 tūkst. vienetų. 1922 metais gimęs K. Vasiliauskas – vienas žymiausių kunigų Lietuvos istorijoje, po trejų pirmųjų tarnystės metų areštuotas ir ištremtas į Sibirą.

Dėl koronaviruso pandemijos prisitaikyti prie naujų sąlygų turėjo ir laiškų bei siuntų pristatymo įmonės. Nors šiuo metu izoliuojasi nemažas kiekis jų darbuotojų, įmonės esą stengiasi, kad klientai siuntas gautų laiku. Verslo atstovai atstovai atkreipia dėmesį, kad siekiama užtikrinti greitą ir patogų aptarnavimą, darbuotojui užsikrėtus kiti turi planus dirbti pamainomomis.

Britų Karališkasis paštas ketvirtadienį pranešė pradėjęs tyrimą dėl socialiniuose tinkluose išplitusio įrašo, kuriame matyti pašto darbuotojai, apkvaitę nuo pyragėlių su kanapėmis, kuriuose rado viename neatsiimtame pakete ir suvalgė.

Dėl pastarosiomis dienomis besitęsiančio snygio Lietuvos paštas susiduria su apsunkintomis darbo sąlygomis – kai kuriose vietovėse rajoniniai keliai sunkiai arba visai nepravažiuojami. Taip pat iššūkių kelia ir auganti Covid-19 atvejų statistika, ši tendencija atsispindi ir įmonėje. Atsižvelgiant į situaciją, perspėjama, kad gali pasitaikyti atvejų, kai prenumeratos ar siuntų pristatymas gali vėluoti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Oro sąlygos šiomis dienomis kelia iššūkių mūsų veikloje.

Piniginę paramą gaunantys Radviliškio rajono gyventojai piktinasi įprastu metu negavę išmokų, kad jos stipriai vėluoja. Po Naujųjų metų jiems išmokos pristatomos per „Lietuvos paštą“. Pasak gyventojų, vėluojanti parama stipriai išderino žmonių gyvenimus, dalis jų esą liko be maisto. Vis dėlto savivaldybė ir už paramos pristatymą grynaisiais pinigais atsakingas „Lietuvos paštas“ pabrėžia, kad parama gyventojus gali pasiekti maždaug dvejų savaičių laikotarpiu, tad ji nevėluoja.

Nuo šių metų sausio Lietuvos paštas „Sodros“ išmokas, tarp jų ir pensijas, į namus pirmą kartą pristato didžiajai daliai Lietuvos gyventojų – beveik 240 tūkst. gavėjų. Iki šios dienos, t. y. per 10 dienų, pagal „Sodros“ numatytą grafiką, Lietuvos paštas pristatė jau daugiau nei 85 proc. visų išmokų, kurios bus pristatytos šį mėnesį. Jų mokėjimas tęsis dar iki sausio 26 d., tad primenama ir mokėjimo tvarka, rašoma pranešime.

Prieš pusę amžiaus rašytus rekonstruojamo pastato šachtoje rastus laiškus Lietuvos paštas pristatė daliai adresatų, pranešė bendrovė. Pluoštas laiškų aptiktas rekonstruojant buvusį pašto pastatą Vilniuje.  „Aplinkybės, kodėl laiškai buvo paslėpti, deja, nėra žinomos. Jie buvo praplėšti, atskirti nuo vokų, todėl tikėtina, kad tikrinti.

Šventiniu laikotarpiu Lietuvos paštas sulaukė klientų antplūdžio. Gyventojai siuntė dovanas ir sveikinimus. Tačiau dalis jų iki šiol nesulaukė adresatų. Žmonės skundžiasi, kad paštas pradangino jų siuntas ir nenori atlyginti žalos, nors nurodo, kad siuntos automatiškai apdraudžiamos 500 eurų. Tuo metu Lietuvos pašto atstovai teisinasi, kad ne visoms siuntoms taikomas šis draudimas, be to, siuntėjas privalo įrodyti siuntos vertę, tik tada žala bus atlyginta.

Informuojame, kad artėjančių švenčių metu keisis Lietuvos pašto darbo laikas. Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) ir pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), nedirbs nė vienas pašto skyrius, o kitomis šventinėmis dienomis dirbs tik dalis prekybos centruose esančių pašto skyrių. Šventinėmis dienomis nebus pristatoma korespondencija ir prenumeratos leidiniai, nebus vykdoma LP EXPRESS kurjerių veikla, rašoma Lietuvos pašto pranešime.

Iki Kalėdų likus jau tik kelioms savaitėms, paštininkai įspėja – norime, kad draugai ir artimieji dovanas ar sveikinimo atvirukus gautų laiku, paskubėkime siuntinius išsiųsti dar šiomis dienomis. Kitaip Kalėdų Senelis adresatus aplankys gerokai po švenčių. Be to, yra ir naujovių.

Lietuvos paštas informuoja apie fiksuojamus vis ilgesnius siuntų pristatymo į užsienį terminus. Tai lemia ne tik šventiniu laikotarpiu augantys siuntų kiekiai, tačiau ir pandemijos nulemti logistikos trikdžiai. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos paštas primena, kad per artimiausią savaitę šventines siuntas reikėtų išsiųsti į Jungtinę Karalystę, Airiją, Ispaniją, Rusiją, Italiją, Prancūziją, rašoma Lietuvos pašto pranešime.

Pašto veiklos priežiūrą vykdanti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), artėjant šventiniam kalėdiniam laikotarpiui, primena, kad Lietuvoje ir kitose šalyse išaugus pašto paslaugos populiarumui šventinėmis siuntomis reikėtų pasirūpinti anksčiau, rašoma pranešime spaudai. Tęsiantis pasaulinei pandemijai, avialinijų, kuriomis keliauja ir pašto siuntos, skrydžiai vis dar neatsistatė į įprastą režimą ir į kai kurias šalis siuntos keliauja ilgiau.

Lietuvos paštas laimėjo „Sodros“ organizuotą konkursą dėl išmokų nešiojimo. Nuo 2022 metų sausio Lietuvos paštas aptarnaus 42 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientus – laiškininkai pensijas ir kitas išmokas kas mėnesį pristatys beveik 240 tūkst. gavėjų. Tokia apimtimi išmokas Lietuvos paštas pristatys trejus metus – iki 2024 metų pabaigos, rašoma Lietuvos pašto pranešime spaudai.

Kultūros ministerija ketina išpirkti Kauno ir Klaipėdos paštų pastatus iš bendrovės „Lietuvos paštas“ ir toliau sieks juos pritaikyti visuomenės poreikiams. Kaip BNS patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys, tam kitų metų biudžete suplanuota 4,5 mln. eurų, iš jų 3,5 mln. eurų numatyta bendrovei už pastatų perėmimą, dar apie 1 mln. eurų būtų skirta minimaliam pastatų sutvarkymui ir išlaikymui. Anot ministro, paprasčiausiai perimti turto iš „Lietuvos pašto“ nėra galimybių.

Dar balandžio mėnesį Palangos gyventojus pasiekė ne itin džiuginanti ir net pykdanti žinia. Miesto centre, Vytauto gatvėje, esantis „Lietuvos pašto“ skyrius – iškeliamas. Toks sprendimas priimtas be diskusijų su miesto savivaldybe ar bendruomene, o jau spalio pradžioje pranešta, kad patalpos, kuriose ir buvo įsikūręs pašto skyrius – parduotos. Toks sprendimas supykdė ne tik vietos gyventojus, bet ir Palangos merą Šarūną Vaitkų, kuris apie tai parašė ir savo „Facebook“ paskyroje.

Pastaruoju metu ne vienam „Lietuvos pašto“ klientui patekti į pašto skyrius kyla sunkumų. Vieniems kliūna tai, kad nemažai pašto skyrių – prekybos centruose, į kuriuos, pagal naują tvarką, galima patekti tik su galimybių pasu. Tuo metu kiti nusivylę ir kai kurių ne prekybos centruose esančių skyrių prieigomis. Tai gyventojams kelia neigiamų emocijų. Vieni jas išlieja socialiniuose tinkluose, kiti rašo skundus tiesiogiai tarnyboms.

Antradienį Trakų rajone startavo pilotinis projektas – kartu su Lietuvos pašto mobiliuoju laiškininku pas senjorus lankėsi ir slaugytoja, kuri atsakinėjo į klausimus apie vakciną ir suteikė galimybę senjorams pasiskiepyti nuo Covid-19 čia pat, namuose. Slaugytoja kartu su laiškininku pas senjorus laikysis visą šią savaitę. Jeigu projektas pasiteisins, jį planuojam plėsti ir į kitas savivaldybes. „Lietuvos pašto laiškininkai kasdien aplanko šimtus senjorų.

Praėjo jau daugiau nei du mėnesiai nuo naujos siuntimo iš trečiųjų šalių tvarkos įsigaliojimo – nuo liepos 1 d. visos atvykstančios siuntos yra apmokestinamos ir deklaruojamos. Nors klausimų gavėjams kyla mažiau, gyventojai vis dar pratinasi prie naujų taisyklių, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos paštas dalinasi atsakymais į dažniausiai siuntų gavėjų užduodamus klausimus.

Didieji prekybos ir pramogų centrai ruošiasi galimybių pasų patikrai. Jie bus tikrinami prie įėjimų, tad gyventojai be galimybių paso ar kito jį atitinkančio dokumento, kuris įrodo vakcinacijos, persirgimo faktą arba neigiamo testo rezultatą, negalės patekti ne tik į parduotuves, bet ir įstaigas, kuriose galimybių pasas nereikalingas. Pavyzdžiui, gyventojai negalės lankytis vaistinėse, pašte ar banke. Šių įstaigų atstovai sprendimą kritikuoja.

Praėjo mėnuo, kai gyventojai už menkavertes siuntas iš Kinijos ir kitų trečiųjų pasaulio šalių turi susimokėti pridėtinės vertės mokestį ir deklaruoti prekes muitinėje. Žmonės skundžiasi Lietuvos pašto darbu ir sako, kad yra absurdiška už kelių eurų vertės prekes sumokėti daugiau mokesčių, nei kainavo pati prekė. Kai kuriems žmonėms tenka už savo siuntą pridėtinės vertės mokestį susimokėti ir antrą kartą.

Lietuvos paštas pristato naujieną – nuo šiol užregistravus pašto siuntą savitarnoje, siuntos lipduką nemokamai galima atsispausdinti ir daugumoje Lietuvos pašto skyrių, rašoma pranešime spaudai. „Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriame Lietuvos pašto savitarnai ir su ja susijusių paslaugų tobulinimui.

Nuo liepos panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių, tokių siuntų liepą sumažėjo apie penkis-šešis kartus. Bendras importo siuntų srautas sumažėjo keturis kartus, teigia Lietuvos paštas.  Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė teigia, jog sumažėjęs siuntų srautas buvo prognozuotas – klientai buvo iš anksto įspėti susilaikyti nuo nebūtinų pirkimų.

Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje nuo liepos pasikeitus smulkių siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimui, Lietuva prie naujos tvarkos pereina iš esmės sklandžiai, tačiau reikės laiko, kol siuntų gavėjai prie jos pripras.  Vežėjai priekaištauja, kad nauja elektroninė muitinės deklaravimo sistema nedraugiška klientui – prie jos prisijungti reikia pastangų. Muitinė sako, kad sistema veikia be didesnių iššūkių.

Lietuvos paštas planuoja padvigubinti paštomatų tinklą ir įsigyti iki 280 naujų paštomatų – tam bendrovė paskelbė jų tiekėjo konkursą. Kitais metais numatyta įrengti 80 naujų „LP Express“ paštomatų didžiuosiuose miestuose,  miesteliuose bei gyvenvietėse, o likusią įrangą planuojama įsigyti iki 2025 metų, pranešė įmonė. Pasak Lietuvos pašto vadovės Astos Sungailienės, jau kelerius metus siunčiamų daiktų apimtys auga, o laiškų – mažėja.

Jau nuo rytdienos gyventojams net ir mažavertės siuntos iš trečiųjų pasaulio šalių panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą kainuos penktadaliu daugiau. Jas taip pat reikės deklaruoti ir muitinėje. Tam muitinės departamentas parengė savitarnos portalą, tačiau verslai nerimauja, kad muitinės sistema gali strigti ar išvis neveikti, dėl to siuntų žmonėms teks gerokai palūkėti, o jei strigs deklaravimo sistema už ilgesnį siuntų sandėliavimą gyventojams teks susimokėti papildomai.

Siuntą iš pašto atsiėmusi siuntą vilnietė Miglė jau gailisi savo pirkinio. Anot merginos, pridėjus muito mokesčius jos nusipirktas džemperis pabrango trečdaliu, iš viso jis merginai atsiėjo daugiau nei 80 eurų. Lietuvos paštas aiškina, kad siuntoms taikomi importo mokesčiai, kurie nuo liepos 1 d. bus taikomi jau visoms prekėms, nepriklausomai nuo jų kainos. Portalo tv3.lt skaitytoja Miglė pasakojo, kad pirkinys iš JAV išaugo trigubai, kai susimokėjo muito mokesčius.

Nuo liepos 1 dienos žmonės užsisakantys prekes iš Kinijos ar kitų trečiųjų pasaulio šalių, už bet kokios vertės pirkinius mokės penktadaliu daugiau – joms bus taikomas 21 procento PVM. Įsigaliojus naujai tvarkai, siuntos ne tik brangs, bet ir dėl biurokratijos deklaruojant prekes, mokesčių už išmuitinimą smulkių prekių siųstis tiesiog gali nebeapsimokėti.  Ant Lietuvos pašto logistikos centro, kuris kainavo 24 milijonus eurų, konvejerio sukasi įvairūs siuntiniai iš viso pasaulio.

Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prekėms, įsigytoms trečiųjų šalių internetinėse parduotuvėse ir parsisiunčiamoms siuntose, nebebus taikoma importo PVM lengvata, rašoma pranešime spaudai. Tai reiškia, kad importo PVM bus apmokestinamos prekės nuo 0,01 euro vertės. Šiuo metu importo PVM lengvata taikoma prekėms siuntose, kurių vertė neviršija 22 eurų.

Skundai dėl sutrikusios „Lietuvos pašto“ veiklos nesibaigia – klientai skundžiasi ne tik negaunantys siuntų laiku, bet ir atsiduriantys neįprastose situacijose, kai dėl pašto klaidų tenka pakartotinai susimokėti už paslaugas. Pastaruoju metu padidėjęs klientų skundų kiekis gali būti susijęs su neseniai atnaujinta, automatizuota siuntų skirstymo tvarka.

Pirkinius iš užsienio atsisiųsti mėginantys tautiečiai širsta – siuntiniai vėluoja net ir po keletą mėnesių, o stringa jie ne užsienyje, o jau atvykę į Lietuvą. Žmonės kaltina Lietuvos paštą, o šio vadovė atkerta, kad problemos kyla dėl milžiniškų siuntų srautų. Tiesa, prieš mėnesį siuntų perskirstymas buvo kone visiškai sustojęs dėl naujos sistemos diegimo. Susisiekimo ministerija tvirtina, kad paštas iššūkiams privalėjo pasiruošti ir susitvarkyti duoda savaitę.

Sovietmetį primenančios eilės nebėra tik tolimas prisiminimas – Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose panašaus ilgio eiles pamatyti esą galima ir prie pašto skyrių. Alytaus miesto meras sako laukiantis Lietuvos pašto sprendimų, mat tokios eilės neturėtų būti normalizuojamos, o visos situacijos esą negalima suversti vien karantinui. Pats Lietuvos paštas atsiprašo dėl nemalonumų ir teigia, jog problemą mato bei ieško jai sprendimų.

Laisvėjant karantinui siuntų bendrovės taip pat žada pokyčius – už prekes vėl bus galima atsiskaityti grynaisiais. O registruotos pašto siuntos bus įteikiamos gavėjams į rankas. Vis tik bendrovės tikina, kad netgi ir pasibaigus karantinui prekybos internetu apimtys nemažės, tad įmonės nežada mažinti paštomatų ar darbuotojų skaičiaus. „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila teigė, kad atsiskaityti už prekes klientai netrukus galės ir grynaisiais pinigais.

Užsisakėte siuntą ne iš Europos sąjungos šalies? Nenustebkite, jei teks susimokėti ne tik už muitus ar PVM, bet ir  išmuitinimo mokestį. Jį teks sumokėti tarpininkams, kurie sutvarko visus dokumentus. Gyventojams norintiems tai padaryti patiems, gali tekti nueiti nelengvą kelią. Lietuvos pašto duomenimis, retas siuntų gavėjas pasiryžta pats išmuitinti gaunamus siuntinius.

Norintiems atsiimti siuntas tenka apsišarvuoti kantrybe – kai kuriems žmonėms eilėse tenka laukti net porą valandų. Siuntų tarnybų atstovai sako, kad užsakymų kiekis palyginti su pirmu karantinu išaugo net 80 procentų. Taigi, ar visi šiais metais sulauks savo Kalėdinių dovanų – nežinia. Greta, kaip ir daugelis lietuvių, savo Kalėdines dovanas užsisakinėjo internetu.

Lietuvos pašto skyriuose – apgultis. Žmonės ne tik plūsta išsiųsti ar atsiimti kalėdinių siuntinių, bet ir susimokėti mokesčių. Dėl ribojamų klientų srautų driekiasi eilės, o kartais ir pašto ženklo jose tenka laukti pusvalandį. Užsikišus visiems paštomatams, siuntos kai kur dalijamos tiesiog iš kurjerių autobusiukų. Pašto atstovai aiškina, kad šį gruodį siuntų skaičiuojama triskart daugiau nei pernai.

Jeigu artimiesiems kalėdines dovanas norite siųsti paštu ar paštomatais tiek paštas, tiek siuntų bendrovės ragina nedelsti. Jeigu gavėjas gyvena Lietuvoje dovaną būtina išsiųsti iki gruodžio 13 d., o jeigu užsienyje, geriausia tai padaryti jau dabar. „Omniva LT“ Operacijų departamento direktorė Giedrė Vaitekūnaitė pastebėjo, kad šiemet dėl esamos situacijos dar svarbiau kalėdines dovanas planuoti ir pirkti iš anksto.

Jei Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos pasitrauks be prekybos sutarties, nuo kitų metų vasaros brangs siuntimo į ir iš Jungtinės Karalystės paslaugos. Lietuvos paštas praneša, kad Jungtinė Karalystė bus laikoma trečiąja šalimi, o šioms šalims yra taikomi atskiri muito mokesčiai. Lietuvos muitinė įspėja „Brexitui“ ruoštis iš anksto.

Lietuvos paštas informuoja, kad kasdien sulaukiama vis daugiau oficialių pranešimų iš užsienio paštų apie galimus veiklos sutrikimus – dėl Covid-19 pandemijos antros bangos daugelis šalių susiduria su sunkumais, kurie tiesiogiai liečia pašto veiklą – auga siuntų kiekiai, o darbuotojų pajėgumai mažėja, dėl to galimi siuntų pristatymo vėlavimai.

Lapkričio 10-ąją prasideda socialinių išmokų mokėjimo laikotarpis. Siekdamas jas priimančių gyventojų ir pristatančių laiškininkų saugumą, Lietuvos paštas nežymiai keičia išmokų įteikimo procesą: išmokos bus įteikiamos gyventojams į rankas per saugų atstumą, pinigai dedami į voką kartu su kvitu arba perlaidos blanku, ant kurio, vietoje parašo planšetėje, gyventojai turėtų pasirašyti savo rašikliu.  „Šiuo metu klientų bei darbuotojų saugumas yra mūsų prioritetas.

Lietuviai kasmet iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių parsisiunčia milijonus įvairiausių pigių smulkmenų, už kurias sumoka pigiau nei jos kainuoja Lietuvoje. Tačiau netrukus už tokias 22 eurų nesiekiančias siuntas teks mokėti penktadaliu brangiau, bus sunkiau ir jas atsiimti. Europos Sąjunga naikina lengvatą ir ims taikyti pridėtinės vertės mokestį net ir pačioms pigiausioms prekėms.

Dažnas prisimena pavasarį kilusį galvos skausmą dėl siuntinių. Vėlavo siuntos iš užsienio, ilgiau teko laukti ir siuntinių pačioje Lietuvoje. Kalėdinei karštinei artėjant užsienio lietuviai jau rūpinasi dovanomis artimiesiems, mat bijo, kad prieš šventes sutriks pašto veikla, o siurprizai adresatus pasieks kur kas vėliau. Kad dovanos laiku nugultų po eglute, Lietuvos paštas sako jomis pasirūpinti jau dabar.

Tai, kas nutiko Kėdainių gyventojai, įprastai būna tik filmuose. Senjorę pasiekė prieš pusšimtį metų jai adresuoti sveikinimo atvirukai. Moteris sako, kad sukilo įvairūs jausmai, mat su kai kuriais žmonėmis jau seniai nebendrauja, o kitų ir gyvųjų tarpe nebėra. Kėdainietė Zita Gailiūnienė atneša ir ant stalo pažeria pluoštelį atvirlaiškių. Visi jie adresuoti jai ir dukrai.