pasaulinis atšilimas

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas AFP žurnalistas. Atsiliepdamos į judėjimo „Mothers Rebellion“ raginimą, moterys žygiavo aplink Riksdagą su šaliu, kurį sudarė 3 000 mažesni šalikai, ir ragino politikus laikytis įsipareigojimo apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus (34,7 laipsnio pagal Farenheitą), palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.

Jei pasaulinis vandens lygis ir toliau kils tokiu greičiu, manoma, kad iki 2050 m. milijonams žmonių visame pasaulyje iškils grėsmė, tačiau kas yra pažeidžiamiausi? Pasitelkiant dirbtinį intelektą, apskaičiuota, kad Lietuva yra viena iš trijų pasaulio valstybių, kurioje yra daugiausiai gyventojų, kurie nukentės nuo pakilusio vandens lygio.

Dėl rekordiškai didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir oro taršos mažinimo priemonių pasaulinis atšilimas neregėtai paspartėjo, ketvirtadienį perspėjo 50 aukščiausio lygio mokslininkų, pateikdami išsamią klimato mokslo ataskaitą. 2013–2022 metais „žmogaus sukeltas atšilimas didėjo beprecedenčiu greičiu – daugiau nei 0,2 Celsijaus laipsnio per dešimtmetį“, rašoma politikos formuotojams skirtame tyrime.

Indonezija paskelbė pribloškiančią naujieną – šalis perkels savo sostinę iš Džakartos. Šis sudėtingas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į katastrofiškai išaugusią potvynių grėsmę ir nuolat augantį jūros lygį. Specialistai perspėja, kad Džakarta yra viena pirmųjų itin pažeidžiamų miestų sąraše, kuriame yra ir tokie miestai, kaip Londonas ar Vašingtonas.

Daugiau nei 15 tūkst. mokslininkų pasirašė atsišaukimą, kuriame yra nurodytos pagrindinės grėsmės gyvybei Žemėje, rašoma „The Independent“. Leidinys remiasi laišku, kuris buvo paviešintas internetiniame mokslo leidinyje „BioScience“. Jame yra nurodoma, kad žmonijai gresia visa eilė nelaimių, įskaitant ir katastrofišką klimato kaitą, miškų nykimą, masinį gyvūnijos rūšių nykimą, vandenynų „mirties zonas“ ir vis sudėtingėjančią gėlo vandens prieigą.

 Paryžiuje susirinkę valstybių ir vyriausybių vadovai iš 150 šalių pradėjo didžiausią kada nors surengtą viršūnių susitikimą dėl klimato kaitos problemų, atidarydami konferenciją, per kurią bus siekiama pasirašyti istorinę sutartį, turinčią sulėtinti pragaištingą pasaulinį atšilimą.

Pasaulinio atšilimo poveikį jau kuris laikas jaučia ir Lietuvos gyventojai. Vis dažniau pasitaiko karščio bangų, sausringų laikotarpių, audrų, dažnėja staigių orų bei kritulių pasikeitimai. Visi šie pokyčiai, prie kurių gyventojai dar nėra pratę, atneša žalos ar net atsiliepia jų sveikatai. Tiesa, kiekvieno žmogaus jautrumas orams yra skirtingas. Klimato pokyčiai Dažnai mokslininkų aptariamas oro temperatūros šilimas Žemėje – ne prognozė, o jau dabar vykstantis akivaizdus procesas.

Yra akivaizdžių įrodymų, kad žmogaus sukelta klimato kaita tėra gudrus melas, tvirtina visame pasaulyje pripažintas meteorologas. Vienas iš orų kanalo „Weather Channel“ įkūrėjų Johnas Colemanas atvirame laiške kritikuoja Jungtinių Tautų organizaciją teigdamas, kad žmonių apkaltinimas globalinio atšilimo sukėlimu yra neparemtas jokiais moksliniais tyrimais.

Prieš 7 metus Nobelio Taikos premija už klimato kaitos kampaniją apdovanotas JAV viceprezidentas Alas Gore'as kalbėjo, kad „šiaurės ašigalio ledo kepurė krinta nuo skardžio: 2014 m. vasarą jos turėtų nelikti.“ 2014 m. vasara baigėsi vakar, o naujausios palydovinės nuotraukos byloja, kad Arkties ledo kepurė nuo 2012 m padidėjo, įvairiais skaičiavimais, nuo 43 iki 63 proc.

Pagrindinė priežastis, lemianti klimato kaitą ir atšilimą, yra žmogaus veikla ir šiltnamio dujų kaupimasis atmosferoje. Taip teigia klimatologas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arūnas Bukantis. „Dėl tos priežasties keičiasi ne tik temperatūra, bet ir visas vandens balansas, vandens apytakos ciklas. Ir su tuo susiję daugybė reiškinių atmosferoje. Ledynų tirpimo procesai taip pat labai ryškūs.

Saulės aktyvumas Žemės klimato šiltėjimo procese atlieka minimalų vaidmenį, nustatė britų mokslininkai. Terry Sloano iš Lankasterio universiteto ir jo kolegos Arnoldo Wolfendale'o iš Durhamo universiteto tyrimo, paskelbto žurnale „Environmental Research Letters“, išvadose teigiama, kad Saulės aktyvumo pokyčiai yra atsakingi ne daugiau nei už 10 proc. XX amžiuje vykusio globalinio atšilimo proceso.

Žmonijos įtaka klimato sistemai akivaizdi, taip teigiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – TKKK) 5-osios vertinimo ataskaitos pirmosios dalies išvadose. Jose apibendrinami naujausi moksliniai Žemės klimato sistemos ir jos pokyčių tyrimai ir patvirtinama, kad nuo XX a. vid. žmonijos veikla daro dominuojantį (tai tvirtinama 95 procentų tikimybe) poveikį klimato šiltėjimui.

Pasaulinis vandenynas neapsaugos planetos nuo šylančio klimato, tvirtina JAV mokslininkai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Climate Change“. Tyrimo autoriai tvirtina, kad tai susiję su pasaulinio vandenyno rūgščių ir šarmų pusiausvyros (pH) pokyčiais. Jūrų vanduo tapo rūgštesnis, todėl planktonas ėmė gaminti mažiau dimetilsulfido.

Padidėjęs anglies dioksido kiekis atmosferoje per dešimtmetį Žemės oro temperatūrą turėjo vidutiniškai padininti 0,2º C, tačiau mokslininkai teigia, kad ugnikalnių išsiveržimai šį procesą sulėtino bent ketvirčiu. Kolorado valstijos (JAV) universiteto atmosferos mokslininkai teigia, kad nuo 2000-ųjų iki 2010-ųjų anglies dioksido kiekis Žemės atmosferoje padidėjo apie 5 procentais – nuo 370 iki 390 dalelių viename milijone.

Pasaulinis atšilimas Bavarijos Alpėse gali palikti vos vieną besitraukiantį ledyną, perspėjo mokslininkai. Bavarijos žemės (Vokietija) aplinkos ministras Marcelas Huberis paskelbė pirmojo Bavarijos Alpių ledynų tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad dėl kylančios temperatūros šis kraštas ilgainiui gali likti išvis be ledynų. Per artimiausius 20 - 30 metų dėl pasaulinio atšilimo Bavarijos kalnuose teliks tik vienas besitraukiantis ledynas, pranešė naujienų agentūra DPA.

Pasaulinio atšilimo teoriją remiantiems mokslininkams teks rasti paaiškinimą palydovinėms nuotraukoms, užfiksavusioms ledynų ploto didėjimą kalnų grandinėje į vakarus nuo Himalajų. Prancūzijos palydovo padarytos nuotraukos liudija, kad vienos aukščiausių pasaulyje Karakorumo kalnų grandinės tarp Pakistano, Indijos ir Kinijos ledynai per pastaruosius 10 metų padidėjo.

Nors daugelis mano, kad pasaulinis atšilimas prasidėjo 8-ąjį XX amžiaus dešimtmetį, naujas vandenyno temperatūrų kaitos tyrimas atskleidė, kad klimatas šilti pradėjo dar XIX a. pabaigoje. Scrippso okeanografijos instituto San Diege (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad Ramusis vandenynas šilti pradėjo dar XIX a. antrojoje pusėje, o tai esą reiškia, kad klimato permainos Žemėje yra prasidėjusios kur kas anksčiau, nei manoma, skelbia Dailymail.co.uk.

Besikeičiantis klimatas ir mus vers prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių, o rykliai Baltijos jūroje – tik vienas iš galimų netikėtumų, „Balsas.lt“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. – Paprastai klimatologai skeptiškai vertina bandymus neįprastai šaltas žiemas Lietuvoje ar karščių bangomis stebinančias vasaras tiesiogiai sieti su klimato permainomis.

Žymus JAV mokslininkas, vienas garsiausių hipotezės apie natūralų Žemės klimato keitimąsi šalininkų, daug metų gavo finansinę paramą tyrimams vykdyti iš naftos, dujų ir akmens anglies gavyba besiverčiančių kompanijų, pranešė gamtosaugos organizacija „Greenpeace". Pranešime teigiama, kad amerikietis astrofizikas Willie Soonas, dirbantis Harvardo - Smithsono astrofizikos centro Saulės, žvaigždžių ir planetų skyriuje, yra vienas garsiausių klimato šiltėjimo dėl žmogaus veiklos teorijos priešinink...

Ugnikalnių išsiveržimai galbūt prikausto dėmesnį, tačiau tyrimai rodo, kad jų aplinkosauginis poveikis nublanksta prieš žmogaus veiklą. Kaip rodo naujas tyrimas, žmonės per 3–5 dienas į aplinką išskiria tiek anglies dvideginio, kiek visi Žemės ugnikalniai – per vienerius metus, praneša LiveScience.com. „Antropogeninės anglies dvideginio emisijos užgožia pasaulines ugnikalnių anglies dvideginių emisijas“, – pranešime teigia tyrime dalyvavęs Terrance'as Gerlachas iš JAV geologijos tarnybos.

Iš Šiaurės Atlanto į Arkties vandenyną patenkantis vanduo yra šilčiausias per daugiau nei 2 tūkstančius metų, nustatė JAV mokslininkai. Jų teigimu, Golfo srovės atšakos –  Šiaurės Atlanto srovės – vandenys tarp Grenlandijos ir Norvegijai priklausančio Svalbardo archipelago keliomis pastarosiomis vasaromis buvo pasiekę vidutinę 6 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą.

Ežerams šylant susidaro grėsmė jų gyvūnijai: kylanti vandens temperatūra kenkia jo kokybei ir įvairių gyvūnų rūšių išlikimui, rodo naujas tyrimas. Per pastaruosius 25 metus didžiausi pasaulio ežerai nuolat šiltėjo, patvirtina naujas tyrimas. Tam tikrais atvejais tai vyko septynis kartus greičiau, negu kilo oro temperatūra tuo pačiu periodu, praneša „National Geographic“. Mokslininkai sako, kad tai yra svarbus atradimas, nes ežerų ekologija yra labai jautri temperatūrai.

Tokijo universiteto (Japonija) mokslininkai nusprendė praktiškai patikrinti pasaulinio atšilimo hipotezę. Tam jie pasitelkė japoniškas vyšnias – sakuras, teigiama universiteto pranešime. Japonijos meteorologai ne kartą buvo atkreipę visuomenės dėmesį į vis ankstyvesnę sakurų žydėjimo datą. Buvo manoma, kad tai susiję su klimato šiltėjimu. Kadangi sakuros žydi tik vieną parą, šią datą nesunku nustatyti įvairiose šalies vietose.

Mokslininkai abejoja, ar Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis lems reikšmingesnius klimato pokyčius. Tačiau jei pabus šalia esantis, Žemėje gali atvėsti. Prieš du dešimtmečius Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis vieniems metams atvėsino žemę. Dėl prieš du šimtus metų dėl Jungtinėse Valstijose įsiveržusio ugnikalnio vasarą ėmė snigti. XVIII amžiuje išsiveržęs Islandijos Lakio ugnikalnis klimatą taip pat atvėsino.

Dėl žmogaus veiklos vykstančio klimato šiltėjimo ir Ramiojo vandenyno atogrąžų platumose prasidėjusio „El Nino“ fenomeno egzistuoja labai didelė tikimybė, kad 2010 metai bus dar šiltesni, nei 2009-ieji, pranešė D. Britanijos Meteorologijos tarnyba. Naujausi stebėjimų duomenys liudija, kad 2009-ieji turėtų būti penktieji pagal šiltumą metai per visą meteorologinių matavimų istoriją nuo 1850 m., teigiama tarnybos pranešime.