Žmonijos įtaka klimato sistemai akivaizdi, taip teigiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – TKKK) 5-osios vertinimo ataskaitos pirmosios dalies išvadose.
Jose apibendrinami naujausi moksliniai Žemės klimato sistemos ir jos pokyčių tyrimai ir patvirtinama, kad nuo XX a. vid. žmonijos veikla daro dominuojantį (tai tvirtinama 95 procentų tikimybe) poveikį klimato šiltėjimui. TKKK mokslininkai šį faktą tvirtina remdamiesi gausesniais ir patobulintais stebėjimais, naujausiais tyrimais apie klimato sistemos atsaką ir patobulintais klimato modeliais, lyginant su 2007 metų 4-ąja vertinimo ataskaita.
Ataskaitos santraukoje rašoma, kad Žemės paviršius kiekvieną iš paskutiniųjų trijų dešimtmečių yra šiltesnis nei ankstesniais dešimtmečiais nuo 1850 metų. Ataskaita buvo pristatyta rugsėjo 27 dieną Stokholme, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Globali oro temperatūra 1880–2012 metais išaugo 0,85 °C. Tikėtina, jog 1983–2012 m. laikotarpis Šiaurės pusrutulyje buvo šilčiausias per paskutinius 1400 metų. Nustatyta, kad kinta orų ekstremalumas. Labai tikėtina, jog sumažėjo šaltų dienų ir naktų skaičius, o šiltų dienų ir naktų skaičius išaugo. Tikėtina, jog karščio bangos padažnėjo Europoje, Azijoje bei Australijoje, o Europoje ir Šiaurės Amerikoje padidėjo gausių kritulių atvejų skaičius.
„TKKK ataskaitoje pateikti duomenys rodo, kad siekiant išlaikyti globalios temperatūros nepadidėjimą daugiau negu 20C, būtini neatidėliotini visų pasaulio šalių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmai. Nesiimant šių veiksmų ir toliau vyks pasaulinės temperatūros kilimas, kurio pasekmes, pasireiškiančias jūros vandens lygio kylimu, uraganiniais vėjais ir nepataisoma stichinių reiškinių žala šalių ekonomikai, pajusime mes visi“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Mokslininkai prognozuoja, kad jei nebus itin galingų vulkanų išsiveržimų bei ilgalaikių saulės spinduliavimo intensyvumo pasikeitimų, per artimiausius 30 metų globali oro temperatūra išaugs 0.3–0.7 °C. XXI a. pabaigoje oro temperatūra, lyginant su 1986–2005 m. vidurkiu, turėtų būti 0.3–4,8 °C aukštesnė. Arkties regionas šils greičiausiai, be to, sausuma sušils stipriau nei vandenynas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teigimu, Lietuvos teritorija yra neatskiriama nuo pasaulinio klimato sistemos, ir pokyčiai, vykstantys planetos mastu, pastebimi ir mūsų šalyje. Vidutinė metų oro temperatūra per pastarąjį trisdešimtmetį padidėjo apie 0,5 °C. Didžiausi pokyčiai stebimi žiemos mėnesiais ir, lyginant vidutinę oro temperatūrą su standartine klimato norma (1961–1990 m.), sausio mėnuo per pastarąjį 20 metų tapo beveik 2 °C šiltesnis.
„Viliuosi, kad naujai apibendrinti TKKK ataskaitoje mokslo duomenys suteiks postūmį pasaulio valstybių Vyriausybių deryboms lapkričio 11-22 d. Varšuvoje vyksiančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje. Konferencijoje bus deramasi dėl naujo tarptautinio klimato kaitos susitarimo, kuris turėtų būti priimtas 2015 m. ir įsigaliotų nuo 2020 m.” – sakė V. Mazuronis.
