Dažnai mokslininkų aptariamas oro temperatūros šilimas Žemėje – ne prognozė, o jau dabar vykstantis akivaizdus procesas.
„Didžiausi pavojai yra susiję su pasikeitusiais klimato ekstremumais. Vasaros metu Lietuvoje daugėja karščio bangų, kai temperatūra viršija 30 ºC. Praėjusiais metais Klaipėdoje buvo 14-16 dienų, kai oro temperatūra viršijo 30 ºC, tuo tarpu iki praeitų metų daugiausiai per metus užfiksuota 7 tokios dienos. Taigi karštų dienų rekordas buvo pagerintas netgi dvigubai“, – informuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys.
Kasmet registruojami ne tik karščių, bet ir kritulių rekordai viso pasaulio mastu. Dėl klimato kaitos keičiasi kritulių pasiskirstymas, todėl Lietuvoje sulaukiame atitinkamiems sezonams nebūdingų kritulių ir jų kiekio.
Vis dažniau pasitaiko ryškių oro sąlygų pasikeitimų. Tai pastebima tiek vasarą, tiek žiemą. Anot Justino Kilpio, pastarųjų metų žiemos išsiskiria 2-4 ºC aukštesne temperatūra ir dažnais orų pasikeitimas.
„Pavyzdžiui, 2014 metų sausio pradžioje miškuose buvo stebimos žydinčios žibutės, o sausio pabaigoje temperatūra kai kur nukrito iki -20 ºC. Tokie staigūs temperatūros svyravimai daro didelę įtaką gamtai ir žmonių veiklai. Prie šių pokyčių reikės išmokti prisitaikyti“, – perspėja Justinas Kilpys.
Karštomis vasaromis patirsime daugiau išlaidų
Kaskart sulaukus ekstremalių oro reiškinių pastebima, jog žmonės jiems dar nėra pasiruošę. Kartais tai sukelia tik diskomfortą, bet neretai pasitaiko, kad nuo to nukenčia ūkinė veikla, patiriami nuostoliai ar net sveikatos sutrikimai, kurie gali sukelti rimtų nemalonumų.
„Karščio bangos kelia grėsmę poilsiautojams ir žmonėms dirbantiems lauke. Vis dėl to, Lietuvoje nėra įprasta, kad tokios aukštos temperatūros vyrautų net keletą savaičių per metus. Žmonės nepasiruošę tokiems karščiams ir Lietuvos infrastruktūra nėra tam pritaikyta.
Pavyzdžiui, pastatai Lietuvoje labiau yra pritaikyti žiemos laikotarpiui, kad saugotų šilumą, bet vasarą nėra apsaugoti nuo karščių“, – pastebi klimatologas. Pastarosiomis vasaromis, kai gyventojus dažniau alina sunkiai tveriami karščiai, vis daugiau pirkėjų sulaukia buitinės technikos prekiautojai, galintys pasiūlyti kondicionierius. „Tokių karščių metu, kaip praėjusiais metais, neužtenka natūralios ventiliacijos, todėl reikia įrengti kondicionierius. Ir gali būti, kad ateityje energijos sąnaudos šildymui žiemos metu mažės, bet vasaros metu didės, nes bus sunaudojama daugiau kondicionavimui. O esant tokiems karščiams vėdinimas yra būtinas“, –įspėja J. Kilpys.
Ūkininkų galvos skausmas – svyruojanti temperatūra
Ne tik karštos vasaros gyventojams pradeda kainuoti brangiau. Daug nuostolių patiriama ir dėl temperatūros permainų šaltuoju metų laiku. Jau ne kartą ūkininkai su siaubu stebėjo tokį scenarijų, kai šiltą žiemą staiga užklumpa didžiuliai šalčiai ar prisninga neįšalus žemei. Didelį temperatūrinį stresą patyrę vegetuojantys žiemkenčiai pražūva, o ūkininkai taip ir nesulaukia planuotų derlių. Be to, šiltos žiemos lemia ir tai, kad augalus vis labiau puola ligos ir nauji kenkėjai.
Dėl šiltesnės temperatūros žiemą daugėja kenkėjų, kurie atakuoja žmones ir gyvūnus. Erkės nebeįšąla, todėl prasidėjus jų veikimo sezonui mes sulaukiame jų dar daugiau. Jei žiemą erkėms pakanka drėgmės, jos sėkmingai išgyvena ir jau ankstyvą pavasarį yra aktyvios. Pailgėjus erkių ir kitų kenkėjų aktyvumo sezonui, žmonės būna nepakankamai budrūs ir dažnai nepavyksta išvengti erkių sukeliamų ligų. Nerimą dėl pavojaus gyventojų sveikatai kelia ne tik erkių platinamos ligos, bet ir alergijos. Prasidėjus pavasariui vis daugiau užfiksuojama intensyvesnių alerginių susirgimų. Tai lemia šylantis klimatas, o kartu su juo ir augalų žydėjimo sezonas.
Priemonių kaip apsisaugoti nuo klimato kaitos patiriamų nuostolių bei sukeliamų pavojų sveikatai, tikrai yra gausu. Bet be jų svarbu nepamiršti, kad reikėtų ne tik prisitaikyti prie klimato kaitos iššaukiamų pokyčių, bet kartu imtis veiksmų, kurie padėtų stabdyti klimato kaitą.
