klimato pokyčiai

Pasaulinio atšilimo poveikį jau kuris laikas jaučia ir Lietuvos gyventojai. Vis dažniau pasitaiko karščio bangų, sausringų laikotarpių, audrų, dažnėja staigių orų bei kritulių pasikeitimai. Visi šie pokyčiai, prie kurių gyventojai dar nėra pratę, atneša žalos ar net atsiliepia jų sveikatai. Tiesa, kiekvieno žmogaus jautrumas orams yra skirtingas. Klimato pokyčiai Dažnai mokslininkų aptariamas oro temperatūros šilimas Žemėje – ne prognozė, o jau dabar vykstantis akivaizdus procesas.

Oksfordo universiteto mąstytojai sudarė sąrašą variantų, kaip gali ateiti pasaulio pabaiga. Gera naujiena ta, kad išvengsime zombių atakos ar Godzilos išpuolio. Blogos naujienos? Siūlome susipažinti. 1. Branduolinis karas Nepaisant to, kad Šaltasis karas baigėsi, keletas šalių, įskaitant JAV ir Rusiją, turi didžiules tarpžemyninių raketų su vandenilinėmis bombomis atsargas.

Balti, smėlėti paplūdimiai, kokosų palmės – Kiribatis atrodo kaip tipiška rojų primenanti salų valstybė. Tačiau kylantis jūros lygis šią mažytę salelių valstybę Ramiojo vandenyno viduryje gali paprasčiausiai sunaikinti, rašoma portale „Environmental Graffiti“. Šias įspūdingas nuotraukas padarė fotografas Jonas Lewisas, šešis mėnesius praleidęs Kiribatyje, kur bendravo su vietiniais gyventojais ir domėjosi jų stulbinama kultūra.

Europoje dėl besikeičiančio klimato didėja mirtingumas: per praėjusius 30 metų kelis kartus išaugo žmonių, mirusių dėl ekstremalių orų – neįprastų karščių ar didelio speigo – skaičius, sakoma Švedijos mokslininkų atlikto tyrimo išvadose. Pasak tyrėjų, bet kokia tolimesnė klimato kaita Europoje dar labiau padidins prie to neprisitaikiusių žemyno gyventojų mirtingumą.

Jei dinozaurų era išties pasibaigė dėl vulkaninės kilmės planetos klimato pokyčių, tai jie nebuvo pirmieji – prieš 200 milijonų metų, teigia mokslininkai, tas pats nutiko iki jų Žemėje paplitusioms gyvūnų rūšims. Grupė mokslininkų iš prestižinių JAV, Kanados ir Maroko universitetų paskelbė turį įrodymų, kad dinozaurų viešpatavimas mūsų planetoje prasidėjo staiga išnykus anksčiau dominavusioms rūšims. Katastrofa įvyko Triaso eros pabaigoje, daugiau kaip prieš 200 milijonų metų.

Didėjanti anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje stiprina jos poveikį palydovams ir gali prailginti jų buvimą orbitoje, skelbia mokslininkai. JAV karinio jūrų laivyno laboratorijos mokslininkų atlikti matavimai atskleidė, kad dėl pasaulinio atšilimo didėjantis anglies dvideginio kiekis atmosferoje mažina atmosferos trintį su žemose orbitose skriejančiais kosminiais aparatais.

Labai šaltos žiemos taps ilgalaikiu reiškiniu: JAV mokslininkai priėjo išvadą, kad dėl klimato šiltėjimo vykstantis Arkties jūrinio ledo tirpimas Šiaurės pusrutulyje ilgą laiką lems atšiaurias žiemas. Praėjusių metų pradžioje į JAV ir Europą įsiveržė stiprūs šalčiai, nors tuo pat metu Aliaskoje ir Grenlandijoje buvo neįprastai šilta.

Antarktidoje gyvena beveik dvigubai daugiau imperatoriškųjų pingvinų nei manyta anksčiau, skelbia BBC. Jungtinės Karalystės, JAV ir Australijos mokslininkai pasinaudojo palydovais, kad aptiktų ir suskaičiuotų šiuos paukščius, kurių populiacija, kaip paaiškėjo, siekia beveik 600 tūkstančių. Mokslininkai visų pirma ieškojo didelių rudų dėmių ant ledo, t. y., pingvinų išmatų pėdsakų. Tokiu būdu galima aptikti atskiras imperatoriškųjų pingvinų kolonijas.

Precedento neturintis „šiltnamio dujų“ kiekis Žemės atmosferoje trikdo natūralius ledynmečio ciklus, teigiama JAV ir D. Britanijos mokslininkų atlikto tyrimo išvadose. Dabartinis šilto klimato Žemėje laikotarpis, prasidėjęs prieš maždaug 11 000 metų, turėtų pasibaigti per 1500 metų prasidėsiančiu nauju ledynmečiu, teigia mokslininkai.

Visus domina klausimas, ar pasaulio pabaiga yra tikėtina, rašo „The Guardian“. Ilgainiui augant žmonijos moksliniam išprusimui, atsakymas į šį klausimą tampa ne toks jau ir mistinis. Atsižvelgiant į pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusius įvairių rūšių katastrofų filmus, galima numanyti, kad žmoniją savotiškai žavi pasaulio pabaigos tikimybė. Realybėje mes neturime galimybės numatyti kada ir kaip žmoniją ištiks pražūtis. Gyvybė, nuo pat atsiradimo prieš 3,5 mlrd.

Nuo ultravioletinių spindulių Žemę saugančiame ozono sluoksnyje virš Arkties vandenyno pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją užfiksuota didžiulė skylė. Apie tai žurnale „Nature“ pranešė tarptautinė tyrėjų grupė iš Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, išnagrinėjusi 30 stebėjimo stočių Arktyje ir šiek tiek į pietus nuo jos duomenis. Skelbiama, kad ozono sluoksnio properšos virš Arkties plotas siekė apie 2 milijonus kvadratinių kilometrų.

Tiriant vartotojų pasaulyje požiūrį į ekologiją, paaiškėjo, kad ekologiški verslo sprendimai turi tiesioginę įtaką vartotojų elgesiui. O klimato pokyčiai gyventojams yra svarbesni nei ekonominė krizė ar skurdas. Tai parodė pirmą kartą pasauliniu mastu vykdytas nuomonės tyrimas, nagrinėjęs, kaip vartotojų požiūris į klimato pokyčius lemia prekės ženklų pasirinkimą.

Vienas menininkas ant Arkties ledo atkūrė žymiausią Leonardo da Vinci piešinį „Vitruvijaus žmogus“, taip norėdamas atkreipti dėmesį į tirpstančius ledynus. Arkties ledo danga susitraukė beveik iki tokio paties lygio kaip 2007 metais, kai ji buvo rekordiškai maža, praneša naujienų agentūra AFP.

Ilga ir šalta žiema Vokietijoje sumažino nuogąstaujančių dėl klimato pokyčių skaičių, nors iš tikrųjų klimatas ir dabartiniai orai neturi nieko bendra, praneša „Spiegel“. Žurnalo užsakymu bendrovės „Infratest“ atlikta Vokietijos gyventojų apklausa atskleidė, kad tik 42 proc. respondentų rūpi klimato kaita. Tuo tarpu 2006 m. rudenį dėl galimų klimato pokyčių nerimavo 62 proc. apklaustų Vokietijos gyventojų.