Labai šaltos žiemos taps ilgalaikiu reiškiniu: JAV mokslininkai priėjo išvadą, kad dėl klimato šiltėjimo vykstantis Arkties jūrinio ledo tirpimas Šiaurės pusrutulyje ilgą laiką lems atšiaurias žiemas.
Praėjusių metų pradžioje į JAV ir Europą įsiveržė stiprūs šalčiai, nors tuo pat metu Aliaskoje ir Grenlandijoje buvo neįprastai šilta. Šių metų kovą Jungtinėse Valstijose ir dalyje Europos laikėsi neįprastai aukšta temperatūra (šis kovas buvo vienas šilčiausių JAV per visą meteorologinių stebėjimų istoriją), nors šalto oro masės buvo apėmę Aziją ir dalį Europos.
Kornelio universiteto (JAV) mokslininkai mano, kad ateityje rūsčios žiemos mūsų planetos Šiaurės pusrutulyje bus vis dažnesnės ir ilgainiui taps ilgalaikiu reiškiniu. Tai esą lemia itin spartus Arkties jūrinio ledo tirpimas, sukeltas pasaulinio klimato atšilimo. Dėl šio poveikio, kurio pavojaus nespecialistai negali deramai įvertinti, klimato permainos bus daug rimtesnės ir staigesnės, sakoma Kornelio universiteto profesoriaus Charleso H. Greeno vadovaujamos mokslininkų grupės tyrimo išvadose.
Pasak tyrėjų, Šiaurės pusrutulyje ekstremalios oro sąlygos žiemos metu paprastai būna susijusios su neigiama Arkties osciliacijos (oro slėgio svyravimų) faze, arba šiaurinėse platumose vyraujančių vėjų rože. Dabartiniai pokyčiai Arktyje, tyrimo autorių teigimu, veikiausiai lems ilgą neigiamos Arkties osciliacijos fazės trukmę, pranešama tyrimo rezultatus paskelbusio žurnalo „Oceanography“ straipsnyje.
Profesorius Ch. H. Greenas mano, kad dabar žiemos Šiaurės pusrutulyje jau nebebus tokios, kaip anksčiau, ir tokie pokyčiai truks ilgai. Kai Arkties osciliacija būna teigiamos fazės, stiprūs vėjai formuoja vadinamąjį ašigalio sūkurį. Dėl jo poveikio arktinės oro masės blokuojamos Šiaurės ašigalio srityje ir nebepasiekia vidutinių platumų. Be to, dėl ašigalio sūkurio atmosferos sraujymės – troposferoje ir stratosferoje smarkiai judantys siauri oro srautai – tampa tiesesnės, ir žiemos dėl to būna švelnesnės.
Tačiau pastaraisiais metais Arkties osciliacija yra labai neigiamos fazės: 2010 m. daugelyje Šiaurės pusrutulio regionų žiemą buvo užregistruotos nepaprastai žemos temperatūros. Taip yra dėl to, kad Šiaurės ašigalio sūkurio vėjai silpnėja, ir šaltas arktinis oras maišosi su vidutinių platumų oro masėmis, aiškina tyrėjai. Todėl atmosferos sraujymės taip pat tampa žymiai silpnesnės, be to, ima smarkiai krypti į šiaurę ir pietus. Europoje ir JAV tai sukelia atšiaurias žiemas, tačiau tuo pat metu susirangusiomis atmosferos sraujymėmis į šiaurę patenka šiltesnis pietinių regionų oras. Būtent tai JAV nutiko kovo mėnesį.
Visa eilė mokslininkų mano, kad užsitęsusi neigiama Arkties osciliacijos fazė yra staigaus Arkties jūrinio ledo plotų mažėjimo pasekmė. Arkties jūrinio ledo plotai mažėja nuo pat palydovinių šio vandenyno stebėjimų pradžios. Tačiau 2007 metais įvyko itin didelis ir netikėtas ledo plotų sumažėjimas, o vėlesniais metais Arkties ledo tirpimo tendencija buvo dar stipresnė, nei anksčiau.
Toks reiškinys daro didelį poveikį vietinėms klimato sąlygoms, teigia mokslininkai. Vasaros metu atviras vandenynas sugeria kur kas daugiau saulės energijos, nei anksčiau. Rudenį dalį gautos šilumos jis grąžina į atmosferą šildydamas orą virš Arkties. Tai tam tikru mastu sumažina oro temperatūros Arktyje ir žemesnėse platumose skirtumus, o dėl to mažėja Šiaurės ašigalio sūkurio formavimosi tikimybė. Taigi, trumpai tariant, ištirpusi jūrinio ledo danga Arkties osciliaciją nukreipia į neigiamą fazę ir taip sustiprina atšiaurių žiemų Šiaurės pusrutulyje tikimybę. O tai savo ruožtu verčia susilpnėjusias ir labiau vingiuotas atmosferos sraujymes ilgiau išlikti toje pačioje padėtyje. Savo ruožtu labiau nei paprastai išsilanksčiusios atmosferos sraujymės padidina šiltų pietinių oro masių prasiskverbimo į šiaurę tikimybę, sakoma pranešime.
