pasas

Vokietis vardu Berndas Otofordemgentšenfeldas pripažintas žmogumi, turinčiu ilgiausią pavardę šalyje. Originalo kalba jo pavardė rašoma Ottovordemgentschenfelde, taigi joje iš viso yra 24 raidės. 45 metų plytelių klojėjas iš Reino regiono prisipažįsta neretai susiduriantis su problemomis. „Mano pavardė netelpa į dokumentus. Užpildyti prašymus banke yra košmaras", - atviravo Berndas. Nepaisydamas kasdienių sunkumų B.Otofordemgentšenfeldas yra patenkintas savo neįprastu vardu.

Dešimtis milijonų kainuojanti pasų spausdinimo įranga keičiama kaip kojinės, o jos įsigijimą gaubia miglos. Valstybės auditoriai pagaliau pastebėjo metų metus vykusį valstybės lėšų garavimą. Valdžia teisinasi, kad dokumentus spausdinti reikia žaibiškai, todėl apie skaidrumą nėra kada galvoti. Švaistė šiaip sau Lietuvos piliečiams pagaliau oficialiai paaiškinta, kodėl jų asmens dokumentai kainuoja taip brangiai.

LR Seimas mėgina priimti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisinta galimybė išlaikyti Lietuvos pilietybę visiems asmenims, tapusiems kitų ES ir NATO šalių piliečiais. Įstatymo pataisos svarstomos moralinio ir psichologinio spaudimo Seimui sąlygomis, pasitelkiant atvirą demagogiją, šiurkščiai iškraipant svarstomo klausimo esmę ir klaidinant visuomenę.

Jau daug kartų Seimas taisė Pilietybės įstatymą bandydamas išplėsti dvigubos pilietybės ribas. Pagaliau Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad eita klaidingu keliu. Vienintelė galimybė – referendumu pakeisti Konstitucijos straipsnį. Amoralu balsuoti už tokį įstatymą Justinas Karosas, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Kito varianto nei pakeisti Konstituciją aš nematau. Nebalsuosiu už tą įstatymą, kuris ignoruoja Konstitucijos nuostatas.

Nuo Naujųjų metų piliečių niekas nebevers pirma įsigyti asmens tapatybių kortelių, jei šie norės tik paso. Seimo priimtas naujas įstatymas, numatantis galimybę pasirinkti arba asmens pasą, arba asmens tapatybės kortelę, suteiks pasirinkimo laisvę. Šiuo metu įstatymas numato prievolę turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą kortelę, o pasą – tik pageidaujant asmeniui. Lietuvos pilietis privalės turėti pasą, jeigu jis neturi galiojančios asmens tapatybės kortelės.

Įteisinta galimybė piliečiams pasirinkti kokį dokumentą – asmens tapatybės kortelę ar pasą – jie nori turėti. Seimas nustatė, kad asmens tapatybės kortelės būtų privalomos tik Lietuvos piliečiams, neturintiems pasų. Taip pat įteisinta galimybė piliečiams pasirinkti kokį dokumentą – asmens tapatybės kortelę ar pasą – jie nori turėti. Šiuo metu įstatymas numato prievolę turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą kortelę, o pasą – tik pageidaujant asmeniui.

Seimas ėmėsi svarstyti siūlymus liberalizuoti asmens dokumentų išdavimo tvarką. Jei parlamentarai pritars, nuo kitų metų gyventojai galės rinktis. Šiuo metu kiekvienam Lietuvos piliečiui privaloma asmens tapatybės kortelė. Tačiau nuo 2003-ųjų išduodama kortelė galioja ne visose užsienio šalyse, todėl keliaujantiesiems būtinas pasas. Šis be pagrindinio dokumento – kortelės – neišduodamas.

Turėti asmens dokumentą - piliečio pareiga. Tačiau Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Migracijos departamentas savęs pareigomis neapsunkina - pasas ar asmens tapatybės kortelė žmogui išduodama ne kada privaloma, o kai užsimano departamente dirbantys pareigūnai. Nesvarbu, kad pilietis už tai sumoka nemenkus pinigus. Kupiškio rajono gyventojai Vilmai Nicienei nedažnai prireikdavo paso - jai pakakdavo vairuotojo pažymėjimo, ant kurio įspaustas ir asmens kodas.

Iki 2011 m. sausio 1 d. Seimas pratęsė Pilietybės įstatymo galiojimą. Už tokią Pilietybės įstatymo pataisą penktadienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė vienas. Nepriėmus šios pataisos įstatymas būtų nustojęs galioti liepos 1 d. Šiuo metu Seimas svarsto Respublikos Prezidento pateiktą ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintą naują Pilietybės įstatymo projektą.

Seime pusę metu svarstoma, ar leisti gyventojams rinktis asmens dokumentą. Dabar be pagrindinio dokumento, kortelės, pasas neišduodamas. Leidus rinktis, planuojama, kad kortelės pigtų, bet pasas brangtų, nes aiškėja, kad valstybę saisto įsipareigojimai verslui. Nuo 2003 metų išduodama asmens tapatybės kortelė netapo itin populiariu asmens dokumentu, mat ši yra pripažįstama ne visose užsienio šalyse, o norėdami judėti laisvai, gyventojai verčiami įsigyti ir pasą.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo valstybės institucijoms ir įstaigoms aptarnauti pareiškėjus, pateikusius ne tik pasą ar asmens tapatybės kortelę, bet ir kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą.

Šių metų balandžio 22 dieną Vilniaus apskrities policijos pareigūnai, įtardami padarius nusikalstamą veiką, sulaikė Sarių seniūnijos, Jaunadario kaimo gyventoją J. J., gim. 1987 m. Patikrinę asmens duomenis Vidaus reikalų informacinės sistemos naršyklės Gyventojų registro duomenų bazėje, pareigūnai nustatė, kad jis neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Šių metų balandžio 26 dieną Vilniaus aps. Migracijos poskyrio pareigūnai J. J. sulaikė 48 valandoms.

Seimas nepalaimino Vyriausybės siūlomo projekto, pagal kurį nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galėjo būti nebelietuvinamos ir rašomos nelietuviškais rašmenimis. Tačiau palaikė alternatyvų siūlymą pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškai, greta kaip grafinę formą leidžiant įrašyti pavardę originalo kalba. Už Vyriausybės projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 30, prieš - 38, susilaikė 36 parlamentarai.

Pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos viza, išduota Jungtinės Karalystės piliečiui, žurnalistui Edvardui Lukasui (Edward Lucas), papildė diplomatijos istorijos ekspoziciją. Penktadienį daugiau nei kelias savaites Lietuvoje viešėjęs E. Lukasas, prieš išvykdamas namo, iškilmingoje ceremonijoje perdavė savo pasą. Spaudas, nurodantis, kad atkurta valstybė pati ketina rūpintis savo sienomis, buvo įspaustas į jo pasą prieš 20 metų, kovo 28-ąją.

Vyriausybė teikia Seimui įstatymo projektą, kuriame numatyta leisti dokumentuose asmens vardą ir pavardę rašyti ne tik lietuviškais, kaip šiuo metu, bet ir kitais lotynų abėcėlės pagrindo rašmenimis. Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nurašomi paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis, o ne lotyniško pagrindo rašmenimis - perrašomi pagal tarimą lietuviškais.

Vyriausybė, konstatuodama, kad asmenvardžiai nėra lietuvių kalbos dalis, siūlo įteisinti galimybę juos rašyti originalo kalba. Jei Seimas pritars, nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.

Vyriausybė šiandien pakartotinai svarstė ir pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Asmens tapatybės kortelės ir Paso įstatymų pakeitimų projektams – jei juos patvirtins Seimas, šalies piliečiai galės rinktis – turėti asmens tapatybės kortelę, pasą, ar abu dokumentus.