parlamentas

Dviejų pastarosiomis savaitėmis įvykdytų teroro atakų temdomi pirmalaikiai Didžiosios Britanijos rinkimai, vykstantys šį ketvirtadienį, nulems, kas formuos šalies ateitį jai traukiantis iš Europos Sąjungos. Konservatorių ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei), kuri į valdžią pernai atėjo be nacionalinio balsavimo, atsistatydinus Davidui Cameronui (Deividui Kameronui), pirmalaikius rinkimus sušaukė trejais metais pirma laiko, vos po vienų vadovavimo savo vyriausybei metų.

Ginkluotiems užpuolikams trečiadienį įsiveržus į Irano parlamentą ir šios šalies islamo revoliucijos lyderio Ruhollah Khomeini (Ruholos Chomeinio) mauzoliejų buvo sužeisti keli žmonės, pranešė valstybinė žiniasklaida. Ryte keturi ginkluoti užpuolikai atakavo parlamento biurų pastatus Teherano centre, o kiti puolė šalies islamo revoliucijos lyderio Ruhollah Khomeini mauzoliejų miesto pietuose, kur susisprogdino mirtininkė.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, Didžiajai Britanijai rengiantis keblioms deryboms dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, šokiravo pasaulio politinę bendruomenę paskelbusi išankstinius parlamento rinkimus. Th. May pareiškė, kad išankstiniai rinkimai jai yra būtini dėl kitų partijų pasipriešinimo vyriausybės „Brexit“ planams. Pažymima, kad rinkimai yra numatyti birželio 8-ąją dieną. „Mums reikia visuotinių rinkimų ir mums jų reikia dabar.

Į Lietuvą kitą savaitę atvyksta Kinijos parlamento pirmininkas, laikomas trečiu aukščiausiu pareigūnu Kinijos komunistų partijos hierarchijoje. Zhang Dejiangas balandžio 14 dieną Vilniuje susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir premjeru Sauliumi Skverneliu, BNS penktadienį patvirtino Seimo pirmininko patarėjas užsienio politikai Kęstutis Kudzmanas. Vizito metu Kinijos pareigūnas taip pat lankysis kaimyninėse Latvijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje.

Žiežirbos dėl urėdijų pertvarkos tarp valdančiųjų įskėlė tikrą ugnį. Valstiečiai ir žalieji nebėra tikri, ar nori būti koalicijoje su socialdemokratais. Valstiečiai savo frakcijoje dėl to net surengė apklausą. Socdemai bando tvirtinti, kad dauguma valstiečių – tiesiog politikos naujokai ir labai karščiuojasi. Visgi ekspertai perspėja, kad padėtis rimta. Socialdemokratai esą užsimiršo, kad nebe jie valdžioje groja pirmu smuiku ir jei nekeis elgesio, koalicija iš tiesų gali subyrėti.

Ketvirtadienį Seimui ketinama pristatyti Etikos ir procedūrų komisijos siūlymą pradėti apkaltą parlamentarui Kęstučiui Pūkui, kilus įtarimų, kad jis galėjo sulaužyti priesaiką ir pažeisti Konstituciją. Taip pat parlamentarai ketvirtadienį turėtų sudaryti komisiją dėl apkaltos Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariui Mindaugui Basčiui ir balsuoti dėl laikinosios tyrimo komisijos grėsmės nacionaliniam saugumui tirti.

Bjauriai moteris įžeidęs lenkas europarlamentaras Januszas Korwinas-Mikke sulaukė aktyvistų linčo teismo. Žmonės iš viso pasaulio renka parašus, kad pamokytų moteris kvailomis išvadinusį politiką. Kaip tik šiuo metu pasaulinis judėjimas už demokratiją Avaaz renka balsus, kad parlamentaro veikla būtų suspenduota. Šio judėjimo internetinėje svetainėje išplatintą peticiją jau pasirašė apie 300 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Ir kiekvieną akimirką pasirašiusiųjų skaičius auga.

Suomijos parlamentas ketvirtadienį diskutavo apie piliečių iniciatyvą įteisinti eutanaziją. „Įstatymo dėl eutanazijos reikia, kad žmonės galėtų pasirinkti alternatyvią gyvenimo pabaigą, kai net geriausiai gydymi negali gauti pakankamos pagalbos, kuri palengvintų jų nepakenčiamą agoniją“, – rašoma piliečių iniciatyvoje. Suomijoje piliečiai gali reikalauti parlamento apsvarstyti siūlomą klausimą, kai surenka 50 tūkst. parašų. Ketvirtadienio debatai parlamente buvo pirmoji svarstymų stadija.

Lenkijos parlamentas taiko prieštaringai vertinamus žiniasklaidos teisių suvaržymus, nepaisydamas ankstesnių pažadų atsisakyti ketinimo apriboti žurnalistų judėjimą parlamente. Valdančiosios konservatorių partijos planai suvaržyti žiniasklaidos atstovų judėjimą ir žurnalistų priėjimą prie įstatymų leidėjų praėjusį mėnesį sukėlė politinę krizę ir išprovokavo sėdimąjį opozicijos protestą parlamente.

Seimas apsispręs dėl naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo nukėlimo iki kitų metų liepos ir dar dėl kelių socialinio modelio nuostatų atšaukimo. Parlamentarai balsuos, ar palikti nuostatą, kad terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas būtų didinamas dukart. Taip pat spręs, ar atšaukti numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir palikti valstybės įsipareigojimą kitąmet vienu procentiniu punktu mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“, kuri dabar siekia 31 proc., o vėliau kasmet dėl to spręsti.

Nesusipratimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, Lenkijos parlamente išspręstas, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Parlamentuose gimsta įvairios idėjos, mūsų parlamentuose taip pat, kaip ir tikėjomės, ir ne be pagrindo, kad tas nesusipratimas bus išspręstas, taip ir įvyko“, – ketvirtadienį žurnalistams trumpoje spaudos konferencijoje Užsienio reikalų ministerijoje sakė L.Linkevičius.

  Antradienį Seimas pritarė „valstiečių“ ir socialdemokratų Vyriausybės programai, pavadintai „Darni Lietuva“.   Už ją balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė 40. Programos nepalaikė konservatoriai ir liberalai. Opozicinių „tvarkiečių“ nuomonės išsiskyrė: trys iš jų balsavo už programą, trys susilaikė. Už balsavo „valstiečiai“, socialdemokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Linas Balsys.

Seimas antradienį balsuos dėl socialdemokrato Mindaugo Basčio skyrimo parlamento vicepirmininku. Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir likusią vadovybę parlamentas išsirinko per pirmąjį posėdį lapkričio viduryje, tačiau viena socialdemokratams numatyta vicepirmininko vieta liko tuščia, kai atmesta partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus kandidatūra.

Europos Sąjunga (ES) savo veiksmais turi siekti geresnio dialogo su Turkija, o ne didinti įtampą, pareiškė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, Bendrijai ir Ankarai dar kartą apsikeitus griežtais pareiškimais. „Įvertinant tuos sunkumus, nesusikalbėjimą arba net ir įtampą, atvirai kalbėkime, mano požiūriu, mes turėtume daryti žingsnius ir pareiškimus, kurie sąlygotų geresnį kalbėjimą, o ne atvirkščiai“, - žurnalistams Prezidentūroje penktadienį sakė užsienio reikalų ministras.

Rusijos parlamento žemieji rūmai, Valstybės dūma, penktadienį pirmuoju skaitymu patvirtino federalinį biudžetą, kuriame numatytas išlaidų apkarpymas svarbiuose sektoriuose; tai sužadino nerimą, kad žlunga tartum prasidedantis ūkio atsigavimas. 2017-2019 federalinį biudžetą Valstybės dūma patvirtino 334 balsais „už“, prieš buvo 100 parlamentarų. Dar turi būti surengti du skaitymai Dūmoje ir balsavimas Senate bei patvirtinimas prezidento Vladimiro Putino parašu.

Penktadienis – paskutinė diena, kai kandidatai ir jų rėmėjai gali agituoti prieš sekmadienį vyksiančius pakartotinius Seimo rinkimus. Šeštadienį, valandą po vidurnakčio, įsigalios agitacijos draudimas. Įstatymas numato, kad rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, iškabintą iki prasidedant draudimui.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius, sekmadienį balsavęs Seimo rinkimuose, neslėpė tikintis, kad socdemai iškovos bent 40 mandatų naujos kadencijos parlamente. Su žmona Janina ir anūke Kamile į J. Basanavičiaus gimnaziją atvykęs balsuoti A. Butkevičius teigė, kad apsispręsti, už ką balsuoti, jam sunku tikrai nebuvo. „Tikimės mes mandatų skaičiaus nuo 35 iki 40”, – apie socdemų lūkesčius kalbėjo A. Butkevičius.

Estijos prezidento rinkimų trečiasis ratas parlamente baigėsi taip pat kaip ir pirmieji du – be rezultato: abu kandidatai nepelnė reikiamo deputatų balsų skaičiaus. Už Reformų partijos kandidatą Siimą Kallas antradienio popietę balsavo 42 deputatai, už Centro partijos kandidatę Mailis Reps –26. Net 30-je balsalapių nebuvo pažymėtas nė vienas iš šių kandidatų. Balsavo iš viso 98 parlamento nariai. Pergalei parlamente – Riikikogu – reikėjo surinkti bent 68 balsus.

Estijos parlamente antradienį bus pratęsti naujo šalies prezidento rinkimai po pirmadienį įvykusio pirmojo balsavimo turo, kuriame nė vienam iš trijų užregistruotų kandidatų nepavyko surinkti būtinų dviejų trečdalių įstatymų leidėjų balsų. Kaip pranešė Rinkimų komisija, antradienį pirmoje dienos pusėje bus keliamos ir registruojamos naujos kandidatūros. Kad kandidatas būtų užregistruotas, jį turi palaikyti ne mažiau negu penktadalis parlamento narių – bent 21 deputatas.

Sekmadienį Seime vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 25-ųjų žūties metinių minėjimas. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Nepriklausomybės gynėjų sąjunga rengia konferenciją apie 1991 metų rugpjūtį Maskvoje surengtą pučą ir jo padarinius.

Turkijos parlamentas šeštadienį patvirtino sutartį, turinčią padėti normalizuoti santykius su Izraeliu, o šis žingsnis buvo atliktas vėliau negu planuota dėl praeitą mėnesį šalyje mėginto įvykdyti perversmo, pranešė valstybinė žiniasklaida. Įstatymų leidėjai, besiruošiantys išeiti vasaros atostogų, ratifikavo susitarimą atkurti abiejų šalių ryšius po šešerius metus trukusios nesantaikos. Pagal šią sutartį Izraelis sumokės Turkijai 20 mln. JAV dolerių (17,7 mln.

Venesuelos opozicijai pirmadienį buvo uždegta žalia šviesa tęsti pastangas surengti referendumą dėl prezidento Nicolo Maduro (Nikolo Maduro) atšaukimo iš posto, bet panašu, kad toks balsavimas krinkančioje naftos milžinėje įvyks dar negreitai. Nacionalinė rinkimų taryba (CNE) nurodė, kad opozicijos surinktų parašų skaičius yra beveik dvigubai didesnis negu reikalaujami 200 tūkst.

Venesuelos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį paskelbė parlamentą parodžiusiu nepagarbą, kai buvo prisaikdinti trys įstatymų leidėjai, nušalinti dėl įtariamo rinkimų klastojimo byloje, atėmusioje iš opozicijos dideles galias suteikiančią dviejų trečdalių daugumą. „Nacionalinio Susirinkimo vadovybė ir kiti opozicijos įstatymų leidėjai parodė nepagarbą teismui“, – sakoma teismo nutartyje. Ignoruodama aukštojo teismo nutarimą, opozicija praeitą savaitę prisaikdino tris parlamento narius.

Nepalo premjeras K.P.Sharma Oli sekmadienį paskelbė, kad atsistatydina, – prieš pat parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo, kurį jis neabejotinai būtų pralaimėjęs. „Nusprendžiau atverti kelią naujo premjero išrinkimui šiame parlamente ir įteikiau prezidentui savo atsistatydinimo pareiškimą“, – pasakė K.P.Sharma Oli deputatams, kurie turėjo balsuoti dėl nepasitikėjimo juo. Šie įvykiai reiškia naują suirutę Nepalui.

Nors įstatymai nenumato Seimo narių atostogų, tautos išrinktieji neslepia, jog ne visada lindi savo kabinetuose ar nuolat susitikinėja su rinkėjais. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kuo šiuo metu užsiima parlamentarai. O veiklos jie turi tikrai įvairios – vieni keliauja prie jūros, kiti kraunasi lagaminus net į Sibirą, lankosi muzikos festivaliuose, treti – grybauja ar tiesiog naudojasi proga išsimiegoti.

Australijos piliečiai šeštadienį eina į savo rinkimų apylinkes rinkti parlamento, kai konservatorių lyderis dabartinis ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullas (Malkolmas Ternbulas) nuomonių apklausose nežymiai lenkia leiboristą Billą Shorteną (Bilą Šorteną), varžybų maratonui pasiekus kulminacijos šalyje, kurioje ūkio valdymas yra pagrindinis dalykas po referendumo Didžiojoje Britanijoje, kurios dauguma balsavusiųjų pasisakė už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos.

Seimo nario statusas tautos išrinktajam garantuoja krūvą įvairių privilegijų, kurių viena svarbiausių – teisinė neliečiamybė. Šis imunitetas saugo parlamentarą nuo politinio persekiojimo, neleidžia teisėsaugai tirti politiko veiksmų bei jį bausti. Vis dėlto, ne paslaptis, jog neliečiamybė neretai tampa įstatymus pažeidusių, korumpuotų politikų skydu. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti visas „nešvarias“ istorijas, į kurias buvo įsipainioję Lietuvos parlamentarai.

Kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, į Seimą vėl susiruošė būrys naujokų ir toli gražu politiko duonos neragavusių žmonių. Atsidurti valdžioje panoro sportininkai, sveikuoliai ar kaip tik profesionalai, ilgus metus kritikavę valdžią dėl jos neveiklumo. Tarp jų – visą gyvenimą nardęs į šaltas jūros bangas sveikuolis Dainius Kepenis. „Žmogus laimingas, kai yra profesionalas, randa savo pašaukimą, kai sveikas ir laiminga valstybė žmonių sąmoningų, kurie yra piliečiai.

Kipriečiai sekmadienį renka naują parlamentą – visuomenei nusivylus politiniu isteblišmentu, kurį daugelis laiko diskredituotu. Maždaug 543 tūkst. rinkėjų gali balsuoti šiuose 56 deputatų rinkimuose, bet apklausos rodė, kad labai daug rinkėjų dar nebuvo apsisprendę. Pagal Kipro prezidentinę sistemą šis balsavimas vyriausybės nepakeis. Apklausos taip pat rodė, kad nemažai rinkėjų gali atsigręžti į mažesnes partijas – ir nusisukti nuo didžiųjų, kurios ilgai dominavo šalies politinėje scenoje.

Seimo opozicija neteko žado – skandalingosios parlamento tyrimo komisijos dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis sudėtyje jiems vietos neliko. Penktadienį Seimo plenarinis posėdis buvo skirtas Darbo kodekso projekto svarstymui, tačiau netikėtai partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūno Petro Gražulio prašymu į darbotvarkę buvo įtrauktas Seimo nutarimo dėl parlamentinės tyrimo komisijos dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis klausimas.

Tūkstančiai įpykusių protestuotojų šeštadienį įsiveržė į įtvirtintą Bagdado „žaliąją zoną“ ir joje esantį Irako parlamento pastatą, parlamentarams ir vėl nesugebėjus patvirtinti naujų ministrų. Džiūgaudamos minios, kuriose daugiausiai buvo šiitų dvasininko Moqtados al Sadro šalininkų, įsiveržė į pagrindinę posėdžių salę, skandavo savo lyderį aukštinančius šūkius ir pareiškė, kad išgyvendino korupciją.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas pasibaisėjo Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko siūlymo panaikinti galimybę žmonėms savo 2 proc. SODRAI pervedamų įmokų pervesti į kaupiamąjį pensijos fondą. „Apiplėšimas“, – socialine tinkle „Facebook“ trumpai parlamentaro siūlymą apibūdino ekonomistas. Portalui tv3.lt Ž. Šilėnas priminė, kad šiuo metu savo 2 proc. įmokų SODRAI galime pervesti į privatų pensijų fondą – taip veikia II pakopos pensijų kaupimas.

 Prancūzijos įstatymų leidėjai trečiadienį ruošėsi priimti prieštaringai vertinamą įstatymą, pagal kurį mokėjimas už lytinius santykius taptų nusikalstamas, ir prostitučių klientams už jį būtų numatytos iki 3,5 tūkst. eurų siekiančios baudos. Sekso paslaugų sektoriaus darbuotojai ketino surengti protestą prie parlamento, kuris trečiadienį paskutinį kartą nagrinėjo ruošiamo įstatymo projektą, turėsiantį įtakos mažiausiai 30 tūkst.

Ketvirtadienį Seimas antrą kartą susirinko į neeilinę parlamento sesiją, tačiau šis tautos išrinktųjų susirinkimas tetruko keliolika minučių, mat valdantieji ir vėl nutarė neeilinės sesijos nepradėti. Už tai, kad opozicijos siūlyta neeilinės sesijos darbų programa būtų atmesta, balsavo 68 Seimo nariai, prieš ir susilaikė 36 parlamentarai. Posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat paskelbė balsavimą dėl neeilinės sesijos baigimo.

Lietuviai – daugiausiai pasaulyje gerianti šalis. Daugiau negu pusę smurto artimoje aplinkoje atvejų susiję su alkoholio vartojimu. Bauginanti statistika paskatino Seimo narius imtis drastiškų priemonių. Siekdami sumažinti alkoholio suvartojimą tautos išrinktieji pasišovė uždrausti bet kokias bet kokią informaciją apie alkoholinių gėrimų nuolaidas, įvairias akcijas ir konkursus. Tuo metu alkoholio prekybininkai tikina, kad būtina imti kompleksinių priemonių, o ne užsiimti pigiu populizmu.

 Opozicijos inicijuota neeilinė sesija baigėsi neprasidėjusi – valdančiųjų balsais nepritarta opozicijos pasiūlytai neeilinės sesijos programai. Už nutarimą dėl darbų programos patvirtinimo balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 21, susilaikė 44 parlamentarai. Už pateiktą projektą buvo konservatoriai ir liberalai bei keli Seimo narių mišrios grupės atstovai, prieš ir susilaikė valdančiųjų atstovai bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai.

Daugiau negu 12 tūkst. kandidatų užsiregistravo prieš Irano parlamento rinkimus vasarį – daugiausiai nuo 1979-ųjų islamo revoliucijos, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kandidatų, užsiregistravusių iki galutinio termino penktadienį, buvo beveik dvigubai daugiau negu per ankstesnius parlamento rinkimus 2012 metais, nurodė Vidaus reikalų ministerija. Baigiantis registracijai kandidatų skaičius buvo „12 123, iš jų 1 434 moterys“, – valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo VRM informaciją.

Parlamentarai nutarė, kad reikia iš naujo svarstyti politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų pareiginės algos bazinį dydį. Antradienį dauguma Seimo narių nepritarė Socialinių reikalų komiteto pozicijai atmesti Vyriausybės teikimą 2016 metais nedidinti atlyginimų minėtoms asmenų kategorijoms ir palikti šiemet taikomą pareiginės algos bazinį dydį – 130,5 euro. Koks dydis turėtų būti taikomas kitąmet, komitetas nepasiūlė.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas sakė kreipsiąsis ketvirtadienį į parlamentą ir pateiksiąs savo argumentus, kad Britanija turi prisidėti prie koalicijos oro smūgių Sirijoje prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS), o vėliau kurią nors dieną būtų balsuojama dėl šio pasiūlymo.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Vis dėlto panašu, kad premjeras Algirdas Butkevičius dėl to galvos nesuka ir teigia, kad biudžeto projektas nebus koreguojamas. Tuo metu Seimo opozicija ragina ministrą pirmininką nusiimti rožinius akinius ir mažinti valstybės išlaidas, mat kitu atveju politikai grasina boikotuoti 2016 m. biudžeto projektą.

Konservatorius Dainius Kreivys siūlo nuo 2020 metų visus Seimo narius rinkti tik vienmandatėse apygardose. Šiuo metu 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose, o 70 - daugiamandatėje, pagal partijų kandidatų sąrašus. D.Kreivys registravo naujos redakcijos Seimo rinkimų įstatymo projektą, kad Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse rinkimų apygardose, mažoritarinės sistemos rinkimuose. Siūloma, kad tokia tvarka parlamentarai būtų renkami nuo 2020 metų.

Lenkijos konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujama euroskeptiškų pažiūrų Jaroslawo Kaczynskio, laimėjo parlamento rinkimus, užbaigdama aštuonerius metus trukusį centristų valdymą, patvirtino pirmadienį paskelbti oficialūs rezultatai. Valstybinė rinkimų komisija nurodė, kad PiS surinko 37,58 proc. balsų.

 Lenkijos opozicinė partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) tikriausiai galės vadovauti viena, triuškinamai laimėjusi sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, rodo balsavusių rinkėjų apklausa. Tuo tarpu valdančiosios centristinės partijos Piliečių platforma (PO) premjerė Ewa Kopacz jau pripažino pralaimėjimą. „Atminkite, tie aštuoneri (pastarieji) metai nepraėjo veltui“, – sakė E.Kopacz, taip pat padėkojusi savo partijos šalininkams.

  Lenkijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kuriuose valdančiuosius centristus veikiausiai įtikinamai nugalės konservatyvioji opozicija, rinkėjus į savo pusę patraukusi itin griežta retorika dėl Europos migrantų krizės ir dosniais pažadais užtikrinti gerovę.   Rinkimų apylinkės šalyje atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos laiku) ir veiks iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.

 Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, kad Seimo viešbučio apsauga gali būti pertvarkyta taip, kad jis būtų saugomas analogiškai kaip Seimas. „Seimo valdyba išreiškė norą, matymą, kad tai yra vientisas kompleksas su Seimu ir turėtų saugomas būti analogiškai, tai manau, kad Vyriausybėje mes priimsime sprendimą ir šitą vientisą kompleksą saugosime taip, kaip saugome ir Respublikos Seimą“, - Žinių radijui antradienį sakė ministras.

Vėl nerami naktis Atėnuose. Graikijos parlamentarai naktį beveik nemiegojo. Jie kone iki ryto ginčijosi, ar pritarti reformoms. Galiausiai nuspręsta pasisakyti „už". Tačiau parlamentarų sprendimą nepatenkinti ir taupyti nenorintys graikai pasitiko tūkstantiniais protestais. Daugiausiai bedarbiai, pensininkai, studentai, nepritariantys, taupymo reformoms, mėtė į vyriausybės pastato prieigas Molotovo kokteilius. Skelbiama, kad šiame proteste dalyvavo apie 6000-čiai žmonių.

 Turkijoje sekmadienį prasidėjo labiausiai įtempti parlamento rinkimai per daugiau kaip dešimtmetį, kai prie šalies vairo stojo islamiškas šaknis turinti partija, kurios lyderis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra užsimojęs pakeisti šalies konstituciją. Daugiau nei 174 tūkst. balsavimo apylinkių atvėrė duris 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 17 val. vakaro. Balsavimo teisę šalyje turi per 53,7 mln. Turkijos piliečių.

Australijos ministras pirmininkas Tony Abbottas pareiškė, jog šalis neseks Airijos pavyzdžiu ir nerengs referendumo dėl tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimo. Šalies vyriausybės vadovas pripažino, kad santuokos lygybė svarbi milijonams australų, tačiau yra įsitikinęs, jog su pagrindinėmis žmogaus teisėmis susijusius klausimus turi spręsti šalies parlamentas. „Mūsų šalyje referendumai rengiami, kai teikiamas pasiūlymas atlikti pakeitimus Konstitucijoje.

Estijos parlamentas trečiadienį priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią jauniems 16-17 metų žmonėms dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Šiai konstitucinei pataisai, kuri dukart buvo svarstoma parlamente, turėjo pritarti mažiausiai trys penktadaliai parlamento arba 61 jo narys. Trečiadienį už šią pataisą balsavo 62 parlamentarai, lygiai tiek pat kaip ir per pirmąjį balsavimą vasario mėnesį. Trečiadienį 10 parlamentarų pasisakė prieš įstatymo pakeitimą, o 19 balsavime nedalyvavo.