Lenkijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kuriuose valdančiuosius centristus veikiausiai įtikinamai nugalės konservatyvioji opozicija, rinkėjus į savo pusę patraukusi itin griežta retorika dėl Europos migrantų krizės ir dosniais pažadais užtikrinti gerovę.
Rinkimų apylinkės šalyje atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos laiku) ir veiks iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Balsavusiųjų rinkėjų apklausos bus paskelbtos netrukus po balsavimo pabaigos, o oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti pirmadienį.
Paskutinės apklausos rodė, kad populistinė dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) PiS gali tikėtis surinkti 32–40 proc. balsų – gerokai daugiau negu premjerės Ewos Kopacz vadovaujama verslui palanki liberali Pilietinė platforma (PO, 24–28 procentus).
Net jeigu prieštaringai vertinamam PiS lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui nepavyks užsitikrinti daugumos – 231 vietos parlamente – kad galėtų vadovauti vienas, analitikai teigia, kad 66 metų buvęs premjeras lengvai užsitikrins mažesnių partijų, norinčių patekti į vyriausybę, deputatų palaikymą, nesudarydamas oficialios koalicijos.
„Kaczynskis neabejotinai laimės, ir net jeigu jis neužsitikrins daugumos, lengvai susišluos deputatus iš mažesnių partijų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvoje dirbantis politikos analitikas Erykas Mistewiczius.
Analitikų nuomone, kelią „Įstatymui ir teisingumui“ užsitikrinti pergalę po aštuonerių metų opozicijoje atvėrė centristinių pažiūrų lyderio Donaldo Tusko perėjimas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą, smarkiai susilpninęs jo liberaliąją PO.
Nepaisant aštuonerius metus trunkančio sumanaus ekonomikos valdymo, „PO išsisėmė“, sako politikos mokslų profesorius Radoslawas Markowskis, kurio nuomone, nepataisomos žalos šiai partijai padarė slapto pasiklausymo skandalas.
Pernai birželį Lenkijoje kilo „Veitergeitu“ („Waitergate“, pagal „waiter“ – anglų kalba „padavėjas“) pramintas skandalas, kai buvo paviešinti prašmatniame Varšuvos restorane slapta įrašyti PO ministrų pokalbiai. Visuomenę smarkiai supykdė tai, kad įtakingi politikai aptaria darbo reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus, sakė R.Markowskis.
Pawelas Kukizas, politinėje scenoje anksčiau nefigūravęs buvęs pankroko atlikėjas, kuris per gegužę vykusius prezidento rinkimus netikėtai surinko 20 proc. balsų, gali į parlamentą atvesti savo partiją „Kukiz'15“, stojusią prieš tradicinį politikos elitą. Analitikai šią partiją laiko labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnere.
Užkulisių veikėjas
Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska taip pažymi, kad kita PiS sąjungininke gali tapti daugiausiai ūkininkų interesams atstovaujanti Lenkijos liaudies partija (PSL), kuri dabar yra PO vadovaujamos koalicijos partnerė.
„Po aštuonerių metų opozicijoje Kaczynskis triukšmingai grįžta“, – sakė E.Mistewiczius, pridūręs, kad „viena pagrindinių priežasčių – Donaldo Tusko nebėra Lenkijos politikoje“.
Šiais metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas tikriausiai padidės 3,5 proc., o nedarbas išlieka mažesnis negu 10 proc., todėl PO gali didžiuotis gerais pasiekimais valdant šios ES narės ekonomiką.
Vis dėlto pasitraukus D.Tuskui „PO nesugebėjo paversti savo pasiekimų politiniu kapitalu“, konstatavo A.Materska-Sosnowska.
Pasak E.Mistewicziaus, „PiS laimėjo kampanijos mūšį per „Twitter“ ir „Facebook“.
„Jeigu Tuskas tebebūtų scenoje, PO būtų galėjusi išlaikyti prezidentūrą ir dabar būtų pakeliui į pergalę. Tuskas turi nepaprastų politinių įgūdžių. Vadinu tai „Tusko radaru“, – sakė analitikas.
PO įvaizdį dar labiau galėjo pabloginti naujas incidentas, kai premjerė E.Kopacz penktadienio vakarą atleido teisingumo viceministrę Moniką Zbrojewską (Moniką Zbrujevską), kurią policija sulaikė vairuojančią neblaivią.
J.Kaczynskis, kuris pats save laiko talentingu politikos užkulisių veikėju, užsitikrino svarią pergalę per gegužę vykusius prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo politikos naujokas Andrzejus Duda, lengvai įveikęs ankstesnį lyderį Bronislawą Komorowskį, ilgametį PO sąjungininką.
Dabar J.Kaczynskis siūlo A.Dudos rinkimų kampanijos štabo vadovę Beatą Szydlo, padėjusią konservatoriams susigrąžinti prezidento postą, į premjero postą.
Ši 52 metų angliakasio dukra ir parlamento narė vilioja rinkėjus populistiniais pažadais sutrumpinti senatvės pensijos amžių, įvesti dosnias šeimos išmokas, įvesti mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos centrams ir sumažinti mokesčius mažoms bei vidutinėms įmonėms.
Šie pažadai daugiausia nukreipti į pagrindinį PiS elektoratą skurdžiau gyvenančiuose šalies rytuose, kurie vadinami „Lenkija B“, bei viešojo sektoriaus darbuotojus. Kritikai įspėja, kad jų įgyvendinimas destabilizuotų viešuosius finansus.
Įmonių savininkai, įtariai žiūrintys į populizmo nevengiančią PiS, aktyviai palaiko liberalios pakraipos PO. Šios partijos pozicijos stipriausios turtingesniuose šalies vakaruose, kurie žinomi kaip „Lenkija A“.
„Lenkai gana neatsparūs populizmui ir tuštiems pažadams, ypač prieš rinkimus“, - sakė „Tombea“ vadybininkas Slawomiras Banasiakas, pridūręs, jog jam neramu, kaip PiS vyriausybė paveiktų verslo klimatą.
"Žaidimas baimės korta"
J.Kaczynskis taip pat kurstė Europos migrantų krizės, kuri yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo, išprovokuotas baimes.
Ekspremjeras teigė, kad pabėgėliai atneša „cholerą į Graikijos salas, dizenteriją į Vieną“ ir yra užsikrėtę „įvairiais parazitais, pirmuonimis, kurie nekelia pavojaus tų žmonių (pabėgėlių) organizmuose, bet gali būti pavojingi čia“, Europoje.
Tokius PiS lyderio pasisakymus plačiai kritikavo centristinių pažiūrų politikai ir žiniasklaida, prilyginusi juos neapykantą kurstančioms kalboms, panašiomis į nacių propagandą.
J.Kaczynskis teigia, kad Lenkija turėtų nepriimti pabėgėlių, o finansiškai remti ES pastangas spręsti krizę. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik 60 proc. lenkų pritaria tokiam jo požiūriui.
„Deja, žaidimas baimės korta dažnai padeda pelnyti politinių taškų“, - sakė A.Materska-Sosnowska ir pridūrė, jog „rinkėjai tai gerai priima“.
Kai PiS pastarąjį kartą, 2005-2007 metais, buvo valdžioje, J.Kaczynskis ėjo premjero pareigas ir dirbo su savo velioniu broliu dvyniu Lechu Kaczynskiu, kuris užėmė prezidento postą.
Tas laikotarpis pasižymėjo vidaus politiniais neramumais, kuriuos provokavo karingas brolių Kaczynskių valdymo stilius ir įtampa užsienio politikoje dėl jų euroskeptiškų ir antirusiškų pažiūrų.
L.Kaczynskis 2010 metais žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijos rytuose esančiame Smolenske.
Jaroslawas ir jo pavaduotojas partijoje Antonis Macierewiczius tvirtina, kad prezidentas buvo „nužudytas“, nors tyrėjai nustatė, kad katastrofa, nusinešusi 96 gyvybes, įvyko dėl piloto klaidos.
A.Macierewiczius taip pat sako, kad D.Tuskas dirbo Rytų Vokietijos slaptajai policijai Štazi. Kol kas jis nepateikė jokių įrodymų šiam kaltinimui pagrįsti.
Sekmadienio rinkimai nulems, „ar liberalioji demokratija išgyvens Lenkijoje“, sakė profesorius R.Markowskis.
„Jei po jų PiS valdys viena su prezidentu sąjungininku, Lenkija taps dar viena Vengrija“, - įspėjo jis.
Dėl vietų Seime taip pat varžosi „Jungtinė kairė“ (Zjednoczona Lewica, ZL), liberalios pakraipos Šiuolaikinė partija (Nowoczesna), agrarinė Lenkijos liaudies partija (Polskie Stronnictwo Ludowe, PSL), kuri yra jaunesnioji dabartinės PO koalicijos partnerė, taip pat nauja libertariškos pakraipos partija KORWiN (Laisvės ir vilties koalicija už valstybės atnaujinimą).
