Daugiau nei 174 tūkst. balsavimo apylinkių atvėrė duris 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 17 val. vakaro. Balsavimo teisę šalyje turi per 53,7 mln. Turkijos piliečių.
R.T.Erdoganas, kuris ilgiau negu dešimtmetį dirbo premjero poste, o pernai rugpjūtį buvo išrinktas prezidentu, nori, kad valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) užsitikrintų dviejų trečdalių daugumą, kuri leistų pakeisti pagrindinį šalies įstatymą ir pertvarkyti Turkijos parlamentinę santvarką į prezidentinę.
Nors AKP, kurios vienas iš įkūrėjų yra R.T.Erdoganas, triskart triuškinamai laimėjo visuotinius rinkimus 2002, 2007 ir 2011 metais, pastebima ženklų, kad šios partijos palaikymas pradeda blėsti, lėtėjant ekonomikai ir stiprėjant kritikai dėl prezidento autoritarinių polinkių, kuriuos įžvelgia jo oponentai.
R.T.Erdoganas ir premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) daug dėmesių skyrė rinkimų kampanijos susitikimams visoje Turkijoje, siekdami užmegzti ryšį su šalies rinkėjais. Jų kampanijos šūkis – „Kiti kalba, o AKP veikia“.
Daugiausiai klausimų kyla, ar prokurdiška Liaudies demokratų partija (HDP), taip pat populiari tarp moterų ir gėjų dėl liberalios socialinės politikos programos, sugebės peržengti 10 proc. balsų slenkstį, kad patektų į 550 vietų parlamentą.
Jeigu HDP tai pavyktų padaryti, gali žlugti AKP planai laimėti dviejų trečdalių daugumą (mažiausiai 367 vietas), reikalingą pakeisti konstitucijai, priimtai po 1980 metų karinio perversmo.
Valdantiesiems taip pat gali nepavykti užsitikrinti trijų penktadalių daugumos (330 mandatų), reikalingų inicijuoti referendumui šiuo klausimu.
Be to, jeigu šiuose rinkimuose pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP), trečia populiariausia Nacionalistų judėjimo partija (MHP) ir HDP tvirtai pasirodytų, AKP gali netgi prarasti paprastą daugumą ir turėtų suformuoti koaliciją – pirmąkart po 2002 metų, kai rinkimuose įveikė griežtai sekuliarią, kariškių palaikomą vyriausybę.
Šie rinkimai vyks itin svarbiu momentu šiuolaikinės Turkijos istorijoje, tvyrant neaiškumui dėl įstrigusių šalies pastangų įstoti į Europos Sąjungą, gebėjimo užtikrinti 1,3 tūkst. kilometrų sienos su Iraku ir Sirija apsaugą, taip pat dėl šalyje esančių 1,8 mln. sirų pabėgėlių ateities.
Apklausų rezultatai Turkijoje neretai būna nepatikimi ir ne visuomet objektyvūs. Tačiau kelių didesnį autoritetą turinčių agentūrų tyrimai rodo, kad AKP surinks gerokai mažiau balsų negu 2011 metais, kai už ją balsavo 50 proc. rinkėjų. Prognozuojama, kad šįkart už valdančiuosius gali balsuoti 40–45 proc. rinkėjų.
„Kritinis lygis AKP – 43 procentai“, – sakoma finansų tarpininkų ir analizių bendrovės „BGC Partners“ padalinio Stambule ekspertas Ozguras Altugas. Pasak jo, jeigu į parlamentą patektų HDP, o AKP surinktų mažiau negu 43 proc. balsų, koalicija taptų neišvengiama.
Rinkimų kampanija vyko Turkijoje didėjant susirūpinimui dėl R.T.Erdogano vadovavimo. Šis pamaldus lyderis, dažnai matomas laikantis rankose Koraną, ignoruoja tradiciją, kad prezidentas turėtų būti apolitiškas; šią jo nuostatą palaiko ir AKP.
R.T.Erdoganas ne kartą buvo griežtai užsipuolęs žiniasklaidą: prezidentas perspėjo sekuliaraus dienraščio „Cumhuriyet“ vyriausiąjį redaktorių Caną Dundarą, kad jam teks „brangiai sumokėti“ už pirmame puslapyje išspausdintą straipsnį, kuriame teigiama, kad Turkija mėgino aprūpinti ginklais islamistus sukilėlius Sirijoje.
Tuo tarpu JAV dienraščiui „The New York Times“ savo vedamajame parašius, kad dėl R.T.Erdogano valdymo virš Turkijos telkiasi „tamsūs debesys“, prezidentas pareiškė, kad tas laikraštis tėra „šiukšlės“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
