parengė vilma skiotienė

Mokykloje mūsų vaikai gauna daugybę informacijos, tačiau esminių dalykų, kurių jiems prireiks realiame gyvenime, mokymo programoje nėra. Vienuolika Čarlzo D. Saikso suformuluotų tiesų pravers visiems, kurie turi vaikų, taip pat tiems, kurie patys kai kuriais atžvilgiais dar nesuaugo. 1. Gyvenimas neteisingas. Tai faktas. 2. Pasauliui nusispjaut į tavo savimonę ir savigarbą. Pasaulis laukia iš tavęs kokių nors pasiekimų iki tol, kol teiksis atkreipti dėmesį į tavo orumo jausmą.

"Kas yra Dievas? Kur jis gyvena? Ar jis gyvena bažnyčioje?" Į tokius vaiko klausimus sunku atsakyti net tiems, kurie žino atsakymus. Šiuolaikinio žmogaus gyvenime religija jau nevaidina tokio vaidmens kaip buvusiais laikais, tačiau protėvių šaukiami arba liepiami širdies, mes norime tikėti gėrio idėja ir stengiamės įdiegti atžaloms tikrąsias vertybes. Juk daugelis tėvų, kurie patys ir nepraktikuoja tikėjimo, vis dėlto laikosi tradicinių apeigų - bent jau šeimos ar religinių švenčių metu.

Tie patys tėvai, tie patys genai, ta pati vaikystė, tie patys namai, gal net tas pats kambarys ir tie patys drabužiai... Jūs buvote broliai (seserys) - draugai ir priešininkai, dalijotės paslaptimis ir artumu, o kartais nutoldavote ir susvetimėdavote. "Brolių ir seserų tarpusavio santykiai - permainingi ir nevienareikšmiški, - sako Adele Faber ir Elaine Mazlish, pasaulyje pripažintos tėvų ir vaikų santykių ekspertės, lektorės, knygų autorės.

Stresas yra organizmą gelbėjanti gynybinė reakcija. Jis mus perspėja, kai peržengiame protingo požiūrio į gyvenimą principus. Kaip išvengti streso? Pataria specialistai. 1.    Kelkite sau tik tuos tikslus, kurie atitinka realias galimybes. Šis principas reikalauja žmogaus nuostatų dinamiškumo. Jeigu turite pakankamai tikslų ir galite juos keisti, nesėkmės atveju sugebėsite valdyti stresą. 2.    Atskirkite tai, kas svarbiausia, nuo antraeilių dalykų.

„Tėvai tik tuomet jaučiasi gerai, kai vaikai juos vertina, jais rūpinasi, juos myli, o ne užspaudžia savo dėmesiu. Manau, to paties reikia ir vaikams.“ Virdžinija Satir. Visiems žinomas senas posakis: „Draugus pasirenkame patys, o štai giminaičiai - atitenka.

Manipuliatoriaus tikslas - pajungti kitą žmogų savo interesams taip, kad tam žmogui atrodytų, jog tai jo paties interesai. Manipuliacija yra psichologinio poveikio būdas. Jis naudojamas tam, kad į aukos psichiką būtų įdiegti tikslai, norai, ketinimai, požiūris arba nuostatos, kurie iš tikro neatitinka tos aukos poreikių. Manipuliatorius veikia taip meistriškai ir subtiliai, kad aukai atrodo, jog tai jo paties sprendimai.

Be abejo, mažas žmogutis etiketo pagrindų pradeda mokytis namuose. Todėl jeigu jums būdinga laikytis padorumo taisyklių šeimos viduje, - nerimauti nėra dėl ko.Antraip mažylis gali išties nesuprasti, kodėl jis turi kitiems sakyti ačiū“ - juk jam niekada nedėkojama. Taigi kai kreipiatės su prašymu į patį mažylį, pradėkite nuo „prašau“. Būtinai padėkokite. Taip jam bus kur kas lengviau pačiam ištarti tokius žodžius kitiems žmonėms.

Stresas yra signalinė organizmo reakcija: „Pavojus! Gelbėkite!“ Jis gyvybiškai būtinas ir neišvengiamas, tačiau kai jo per daug - kenksmingas ir pavojingas. Stresą gali sukelti įvairūs veiksniai: fiziniai (pavyzdžiui, lietus, ypač jei pamiršore skėtį), socialiniai (pvz., finansų krizė arba Kalėdos) ir psichologiniai (stiprios emocijos). Iškilus realiam pavojui, stresas naudingas tuo, kad, jis parengia organizmą „kovoti arba bėgti“. Todėl jis gyvybiškai būtinas.

Terminas „downshifting“ įsiskverbė į dalykinį leksikoną ir pakeitė garsiąją klasikinę frazę „Į kaimą pas bobutę“. Šis žodis reiškia gerai mokamo, prestižinio, tačiau nervingo darbo pakeitimą ramesniu, malonesniu ir mažiau apmokamu. Ši „paprasto gyvenimo“ koncepcija būna įvairiai formuluojama, tačiau jos turinys tas pats: ją išpažino Diogenas, Buda, Pranciškus Asyžietis, Henris Deividas Toro ir kiti dažniausiai religingi ir visuomeniški veikėjai.

Japonė mama ateina į kirpyklą su vaiku. Iš pradžių mažylis kantriai laukia, kol ji baigs savo procedūras, paskui, įveiktas nuobodulio, ima atidarinėti kremų indelius ir pirštuku paišyti ant veidrodžio. Visi į jį žiūri su šypsena, niekas nepriekaištauja: mažam galima viskas. Viskam savas laikas Periodas, kai viskas leidžiama, tęsiasi iki 5-6 metų. Iki to laiko japonai su vaiku elgiasi kaip su karaliumi, nuo 5 iki 15 metų - kaip su vergu, o po 15 - kaip su sau lygiu.