Stresas yra signalinė organizmo reakcija: „Pavojus! Gelbėkite!“ Jis gyvybiškai būtinas ir neišvengiamas, tačiau kai jo per daug - kenksmingas ir pavojingas.
Stresą gali sukelti įvairūs veiksniai: fiziniai (pavyzdžiui, lietus, ypač jei pamiršore skėtį), socialiniai (pvz., finansų krizė arba Kalėdos) ir psichologiniai (stiprios emocijos).
Iškilus realiam pavojui, stresas naudingas tuo, kad, jis parengia organizmą „kovoti arba bėgti“. Todėl jis gyvybiškai būtinas. Šią išvadą dar 1936 m. suformulavo Kanados mokslininkas fiziologas Hansas Seljė (Hans Selye).
Tačiau nuolatinis stiprus stresas, kai nėra realaus pavojaus (didžiąją gyvenimo dalį mes jo nepatiriame), gali išsekinti bei susargdinti organizmą.
Širdies ritmo padažnėjimas, kraujospūdžio padidėjimas, apetito pokyčiai, chroniškas vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, galvos svaigimas, migrena, dažnas poreikis šlapintis, dažni persišaldymai, infekcijos, sutrikęs virškinimas, pykinimas, širdies skilvelių virpėjimas, drebulys, miego sutrikimai, astmos priepuoliai, kitos alerginės reakcijos, nemiga, panika... - daugybė nemalonių fiziologiniai bei psichologinių reiškinių gali būti sukelti nuolat patiriamo streso.
Gyvenimo krizė - Kalėdos
Iš psichiatrų T. H. Holmes ir R. H. Rahe sudarytos (1967 m.) gyvenimo krizių lentelės matyti, kad stresą gali sukelti ne tik skaudūs gyvenimo įvykiai, bet ir vedybos arba Kalėdos. Tačiau būtina pridurti, jog patys įvykiai nėra savaime stresiniai: tokius juos padaro mūsų požiūris į juos.
Įvykis Balai
• Vyro ar žmonos mirtis 100
• Skyrybos 73
• Kalėjimas 63
• Artimo šeimos nario mirtis 63
• Asmeninė liga ar trauma 53
• Vedybos 50
• Darbo netekimas 47
• Išėjimas į pensiją 45
• Rimta liga 44
• Nėštumas 40
• Seksualinės problemos 39
• Gimdymas, namuose atsiradęs kūdikis 39
• Artimo draugo mirtis 37
• Ginčai ir nesantaika šeimoje 35
• Didelis užstatas ar skola 30
• Sūnaus ar dukters išsikraustymas iš namų 29
• Gyvenimo sąlygų pasikeitimas 25
• Konfliktai su viršininku 24
• Gyvenamosios vietos pakeitimas 20
• Pokyčiai mokymo įstaigoje 20
• Miego įpročių pokyčiai 16
• Valgymo įpročių pokyčiai 15
• Atostogos 13
• Kalėdos 12
Psichologiniai filtrai
„Mūsų gyvenimas yra tai, ką mes apie jį galvojame.“ Markas Aurelijus.
Didelės gyvenimo krizės nėra dažnos, o kai jos ištinka, viskas priklauso nuo to, kaip mes jas vertiname.
Anot biologo Roberto Sapolsky, mūsų „psichologiniai filtrai, kurie padeda suvokti išorinius įvykius, gali paveikti fiziologinius procesus taip pat, kaip ir patys išoriniai įvykiai.“
Taigi iš tiesų mūsų organizmo reakcijas lemia tai, kaip mes suvokiame ir vertiname gyvenimo reiškinius.
Psichologų pastebėta, kad stresams atsparesni yra aktyvią gyvenimo poziciją užėmę žmonės. Daugelis įvykių, kurie išgąsdina „pasyvius stebėtojus“, neužklumpa netikėtai aktyviųjų.
Aktyvūs žmonės numato, kas gali nutikti, ir imasi veiksmų, kad išvengtų nemalonumų arba netgi kad išgautų naudos.
Svarbiausias aktyvių žmonių pranašumas - kad jie išsaugo gebėjimą blaiviai mąstyti ir sekti įvykius net būdami streso būsenos. Neatsparūs stresui žmonės stengiasi atsiriboti nuo stresinių situacijų vengdami jų arba jas neigdami.
Aktyvūs žmonės dažnai apibūdinami kaip gebantys atsidurti „reikiamu laiku reikiamoje vietoje“ (laimės kūdikiai), nors iš tikro tokie jie yra dėl savo informuotumo bei racionalių veiksmų.
Racionalus požiūris
Psichologai nurodo keletą racionalaus požiūrio į gyvenimą taisyklių, didinančių atsparumą stresams.
1. Siekite realių tikslų.
Kelkite sau tikslus, kurie yra šiek tiek didesni už jūsų galimybes ir reikalauja nuostatų dinamikos, tačiau nepainiokite tikslų su iliuzijomis.
2. Atskirkite svarbiausius dalykus nuo antraeilių.
Šis principas orientuoja žmogų į dominuojančią gyvenimo liniją, apsaugo nuo bėgimo paskui vienadienius, atsitiktinius tikslus. Dažnai būtent dėl pastarųjų vaikymosi gyvenimas praeina pro šalį.
3. Priimkite tai, ko negalite pakeisti.
Hansas Seljė pataria: „Kad ir su kokia gyvenimo situacija susidurtumėte, pirma pagalvokite - ar verta kautis.“
4. Pažvelkite į problemą iš įvairių pusių.
Lanksčiai vertinkite žmones ir įvykius. Prancūzų mąstytojas Montenis pastebėjo: „Žmogus kenčia ne tiek dėl to, kas vyksta, kiek dėl to, kaip jis vertina tai, kas vyksta.“
8. Mokykitės iš savo patirties.
Bet kokia patirtis, jeigu ji suvokta ir apibendrinta kaip pamoka, gali smarkiai padidinti galimybes tinkamai įvertinti žmones bei situacijas, o tai puiki streso prevencija.
Kaip įveikti stresą?
Pats H. Seljė į klausimą, kaip įveikti stresą, atsakė: „Fizinis aktyvumas, žinoma, padeda, tačiau vien jo nepakanka. Reikia laikytis elgesio kodekso, mokėti sugyventi. Atraskite savo paskirtį ir stenkitės į ją orientuotis. Jeigu jūs reikalingas ir būtinas kitiems, jūs išgelbėtas.“
Parengė Vilma Skiotienė
