jei nezinote, nebukinkit savo vaiku, blogas atsakymas labiau pakenks nei nutylejimas

Jei vaikas klausia kas yra dievas, uzduokite jam ta pati klausyma, pastebekite kaip vaikas reaguoja, kaip masto , tik tada spreskite ka jam atsakyti, neteisingi atsakymai paveiks vaiko samone labiau nei kas kitas, vaikui tevu zodziai sventi, visada teisingi, tad rinkite zodzius ka sakyti, bet ir nenusigreskyte, nepalikite viako nezinioje, nes jis atsakymo ieskos kitur, o nerastas atsakymas kankins jo pasamone daugeli metu, atsiliepti gali ir pobrendiminiam amziui. Geriausias atsakymas: dievas tai kas mus supa, tu atsiradai tai dievo dovana, su amziumi suvoksi kas jis, as to paaiskint negaliu, tik tu .

Skaiciau knyga, vieno ruso fantasto, ir man istrigo viena fraze "Мы даже Бога сделали человеком – и лишь после этого научились верить."
"Mes net dieva pavertem zmogumi ir tik tada ismokom tyketi"
Krikscionybe labiausiai paplitusi religija. Mano nuomone todel, kad dievas yra zmogaus pavidalu. Maziau tikima kad dievybes tai medziai, vejas, gyvunai, dvasios. Mes isitikine kad zmogus pats protingiausias pasaulyje - egzistencijoje, tad kas turetu buti virsesnis uz zmogu? negi kokia meska dievas? Verciau suteikti dievisku galiu zmogui, iskelti i nesuvokiama prigimti ir palikti tai tykejimui. Todel puse pasaulio per du tukstanmecius itikejo i krikscioniska dieva, atsisake savo pagonisko politeizmo, nes dievo zmogiskasis pavidalas lengviau priimtinas proto ir prigimties. Kas lengviau supras zmogu nei zmogus, tad ir tyketi bei melstis zmogui-dievui lengviua, su tikejimu jog jis klausp, atkreipia demesi, o ne kokia dvasia, gyvunas, ar gamtos energija.
Zmogus itikejo i tai ka pats susigalvojo, ir nepriimtini kiti tykejimai nors jie egzistuoja kelis tukstancius metu , dar pries krykscionybes atsiradimui. Galima iskelti ir kita minti jog dievybe nesugebejusi kontaktuoti su zmogumi per energetines esybes, per gyvunus ar kitus politeizmo formas, tiesiog priimeme zmogaus forma jog ji butu suprantamesne jam. Tad kad ir kaip suktume atsakyma i klausyma kas yra dievas, visada priimsime taip kaip mums priimtina. Gal po dar poros tukstanciu metu atsiras kitu tykejimu, o gal prisiimsime tai kad mes ir esame dievai, darome ka norime, keiciame ka norime, pastangu ir samones deka.

Lietuviai yra pagonys ir turi daug dievu o ne viena

vaikui apie Dievą reikai kalbeti nuo mazens

Nesuprantu, kaip tevai gali paaiskinti vaikui, kas yra Dievas ir religija, jei patys to nesupranta. Ir is jusu komentaru matosi, kad patys viska labai supaprastinat - kitaip tariant jus, kaip ir dauguma zmoniu yra nesubrende, kaip vaikai, ir galvoja apie Dieva, kaip apie kazkoki asmeni baznycioje, danguje ir t.t. Nereikia religijos suprasti pazodziui, kvaileliai jus :)

Skatykite vaikams Bibliją,ypač SEnąjį Įstatymą.Pradžioje patikės,o vėliau supras,kad tai pasakos,nes Dievas,sutvėręs pasaulį,pats nesusigaudo jo sąrangoje. Ojei susivokti bus nepajėgus,tegu lieka krikščioniu ar kokiu kitu,gal paklausęs Dievo neis plėšikauti,nors daugumos krikščionių tikėjimas nuo blogų darbų nesaugo nei kiek.

Visų pirmą pavadiniamas turėtų būti ne "Vaikas klausia: „kas yra dievas“", o "kaip vaikui įskiepyti krikščionybę"! nes būtent apie šią religiją čia kalba. Įdomu kokios reakcijos sulauktu toks straipsnis, jei būtų "kaip dukrą paversti nuolankia musulmone"....

Kaip dar tokį straipsnį iš vis gali praleisti! Dar tegu įmeta pamokas kaip verbuoti žmones į kokią nors sektą... Autorė akivaizdžiai nuo realybės nutolusi, praplautom smegenim katalikė. Suprasčiau, kad toks straipsnis būtų išspausdintas kokiam krikščioniškam laikraštyje, bet vakarų eksprese... Įdomu ar čia nepažeidžia įstatymų.

"Dvasininkai ir psichologai sutaria, kad pradinę informaciją apie Dievą (jausmų lygiu) vaikas turi nuo gimimo: jis jaučia, kad pasaulyje yra kažkas svarbiausias, kuris visus myli, o gyvenimas - begalinis." - visiškas kliedesys... Tikėjimas yra įskiepijamas viakui bukų tėvų. Kažkodėl politeistinių ar ateistinių religijų kraštuose vaikai kažkodėl nejaučia "to vieno"...

dziaugiuosi visai komentarais, visi yra pateikti logini mastyma turinciu zmoniu.
straipsnis labai angazuotas pasakyciau. pateiksiu keleta straipsnio kuriozu prie jau kitu komentatoriu pastebejimu:
"Kiti pataria palaukti iki "sąmoningo" penkerių metų amžiaus - tuo metu vaikas labai imlus "aukštoms idėjoms", jis lengvai priima pačią mintį apie Dievo egzistavimą: būtent dabar jam taip reikia "didelio", visagalio gynėjo." taigi, jei norite vaika itikinti jog dievas yra, reikia jam smegenys pradeti plauti nuo penkiu metu, cituoju: "jis lengvai priima pačią mintį apie Dievo egzistavimą". autoriui nera svarbu, kad vaikas suzinotu tiesa, jam svarbu pateikti zinias visuomenei kada tinkamas laikas vaikui idiegti dievo savoka.

sekantis:
" Penkiametis jau supranta, kas yra gerai, o kas blogai, jis daugiau ar mažiau susipažinęs su gyvenimo ir mirties klausimais: štai gimė broliukas (iš kur jis atsirado?), kaimyninėje laiptinėje numirė senutė (kur ji išėjo?).

Į tokius klausimus atsakyti sunku nepalietus religijos, tikėjimo, Dievo temų."

pakomentuosiu uzduodamas klausima: tai ka, nera daugiau budu kaip paaiskinti mirties gymimo savoku vaikui be dievo savokos? gal galima vaikui atsakyti nezinau?! kad atsirastu jo smalsumas pazinti pasauli?! gal jis susidomes fizikos desniu, kad energija is niekur neatsiranda ir niekur neisnyksta?! ir t.t.

trumpai tariant, autorius nelabai apsisvietes, todel negalejo daug ko protingo ir parasyti! kadangi tokie zmones neturi savikritikos, gaila kad tokias nesamones spauzdina svetaines kurios dar atrode padaorios.

Niekas negimsta su religija, tą jam įdiegia aplinka. Kaip kad niekas negimsta su politiniais įsitikinimais. Aš tyliai toleruoju ir krikštą ir panašius veiksmus, tik dėl to kad tai kitiems žmonėms vertybė, ir tikiuosi kad jie gerbs mano vertybes. Tačiau straipsnis pobjauris. Kam meluoti vaikams? Kam tos pasakos? Vaikas jaučia, ką jis jaučia?-gal savo tėvų nuotaikas?

Beje labai pritariu prieš tai rašiusiam komentatoriui. Tokie "šaltiniai" tėra manipuliavimo būdas. Įtaigu ypač žmonėms kurie lengvai pasiduoda įtakai(kaip sakykim religijos praplautom smegenim, nes jie įpratė aklai tikėti, pasitikėti, paklusti, nusižeminti, neklausinėti nereikalingų klausimų ir atgailauti).