parengė alvydas medalinskas

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Rugsėjo 8-oji Lietuvoje minima kaip Vytauto karūnavimo diena, nors pati karūnacija ir neįvyko. Vis dėlto Vytauto laikų Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK) lietuviai didžiuojasi ne mažiau nei karalyste valdant Mindaugui, o pats Vytautas neretai Lietuvoje vaizduojamas su karūna. Vytauto laikais LDK išsiplėtė nuo marių iki marių, įjungdama į savo teritoriją ir daug slavų žemių.

Požiūris į knygas ir bibliotekas geriau nei skambūs žodžiai atspindi, kaip valdžia ir visuomenė vertina žinias ir išsilavinusią asmenybę. Mokslo ir žinių dieną - rugsėjo 1-ąją - skambių žodžių apie išsilavinusią visuomenę ir tautą buvo daug, bet kokia vieta knygai ir bibliotekoms, žmonėms, dirbantiems su knygomis, skirta šiandieninėje Lietuvoje? Kodėl valdžia reformas pradėjo nuo mokestinio kirčio knygų leidėjams ir rašytojams? Ką reiškia norai iš naujo spręsti Mokslų akademijos (MA) bibliotek...

Didieji bankai, visų pirma švediškieji, verslui kreditus dalija vangiai, nedalyvauja Vyriausybės verslo kreditavimo programoje, nenori prisiimti ir minimalios rizikos, o Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę. Tik lietuviškieji ir keli užsienio bankai dalija mikrokreditus, kurių pusę palūkanų dydžio dengia valstybė.

Šį sekmadienį sueis dvidešimt metų, kai Lietuvos žmonės Baltijos kelyje susikabino rankomis kovodami dėl savo nepriklausomybės. Tas pats įvyko ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos kelias, nusidriekęs nuo Vilniaus iki Talino, parodė visam pasauliui, kad šių kraštų žmonės labiau už viską brangina savo laisvę.

Šį sekmadienį švęsime Žolinę - katalikams tai yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Ne mažesnė vasaros šventė - Joninės, dar vadinamos Rasomis ar Kupolėmis, kurias vis daugiau lietuvių mini kaip saulėgrąžos metą ir sveikindami Jonus bei Janinas renkasi ne užstalės dainas, o senas lietuvių apeigas: kupoliavimą - žolelių rinkimą, apsivalymą šuoliu per degantį laužą arba maudynes ryto rasoje.

Seimui prieš pusę metų pakėlus degalų, cigarečių ir alkoholio akcizus, teigta, kad tai papildys valstybės biudžetą. Praėjus pusmečiui jau aišku, kad išaugę akcizai stipriai maitina visų pirma kontrabandą.

Kaip naudojamas valstybės turtas valdžios sistemoje? Kokio dydžio biudžeto lėšos mokamos valdžios pareigūnams su priemokomis ir priedais, kurie iki šiol neretai buvo slepiami nuo visuomenės? Ar žinoma, kokį turtą valstybės institucijos ir savivaldybės perdavė naudoti viešosioms įstaigoms? Ar valstybė kontroliuoja, kaip skirstomi pinigai valstybės įmonėse bei akcinėse bendrovėse su valstybiniu kapitalu, įskaitant atlyginimus jų vadovams? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijo...

Per keletą pastarųjų savaičių Valstybės kontrolės pavadinimas skambėjo ne kartą. Lietuvos piliečiai sužinojo, kad valstybės pareigūnai ne pagal paskirtį leido valstybės lėšas, padarė daug stambių pažeidimų, o gal net ir nusikaltimų, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Lietuvių tauta per šį tūkstantmetį ne kartą balansavo ties išnykimo riba, tačiau sugebėjo išlikti. Atsilaikė per šimtmečius trukusius karus su kryžiuočiais ir po svetimšalių invazijų bei okupacijų. Tauta ir fiziškai išliko, ir nenutautėjo. Prisikėlė, nors elitas buvo jau atsisakęs lietuvių kalbos.

Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vis dažniau kalbame apie šv. Brunoną. Bet ar, apmąstant mūsų valstybės gyvenimą, ši misija yra svarbesnė nei garbingi tūkstantinės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapiai: mįslingas pagonybės palikimas, šimtmečius trukusi kova su kryžiuočiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos-Lenkijos jungtinės valstybės praeitis, kultūros, mokslo pasiekimai Renesanso, Baroko, Apšvietos laikotarpiu, tautinis atgimimas, sukilimai prieš pavergė...

Valdžios nebaudžiamumo atmosferai vis labiau įsigalint Lietuvoje, kyla klausimas, kokia atsakomybė tenka politikams ir valdininkams, priėmusiems visuomenei ir valstybei žalingus sprendimus.

Kai visuomenė girdi apie neskaidrius valdžios darbus, vis dažniau kyla klausimas, ar prokuratūra gina viešąjį interesą. Ar ji stabdo neskaidrius valdžios veiksmus ir patraukia atsakomybėn nusižengusiuosius? Ar Lietuvoje nėra ribojamos visuomenės teisės ginti viešąjį interesą? Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje diskutuoja generalinis prokuroras Algimantas VALANTINAS, Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja...

Artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, svarbu pažvelgti į tas gyvenimo sferas, kurios garsina mūsų valstybę pasaulyje. Dažnai sakoma, kad tai kultūros ir sporto pasiekimai, tačiau išsivysčiusi, civilizuota yra tokia valstybė, kurioje rūpinamasi ir mokslo plėtra. Mokslininkų darbai ne tik stumia pažangą valstybėje, bet ir garsina jos vardą pasaulyje.

Žiniasklaida skelbia, kad šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvauja 27 Lietuvos milijonieriai. Ne tik asmenys, atėję iš verslo, bet ir tie, kurie gaudavo valdišką algą Seime, savivaldybėse, kitose valdžios institucijose, nors iš jų milijonų neužsidirbsi.

Įvyko prezidento rinkimai. Prieš pusmetį vyko rinkimai į Seimą. Po kelių savaičių rengiami rinkimai į Europos Parlamentą užbaigs beveik metus trunkantį įvairių rinkimų maratoną. Geras metas susimąstyti ir prabilti apie tai, kokie yra visuomenės lūkesčiai Lietuvoje, pagalvoti, ką žmonės, visuomeninės organizacijos gali padaryti kuriant teisinę demokratinę valstybę, kuria didžiuotųsi piliečiai.

Baigėsi prezidento rinkimai, kurių vajaus metu trūko diskusijų apie tai, ką kiekvienas kandidatas ruošiasi daryti tapęs prezidentu. Bet netrūko kalbų apie prezidento galių didinimą.

Per rinkimus kandidatai į valdžią turi užpildyti specialias anketas ir pateikti apie save duomenis, kurie gali rūpėti rinkėjams. Tačiau mūsų valstybėje praktiškai nėra instrumentų, kad šios žinios apie kandidatus visada atitiktų tikrovę. Dažnai tai priklauso tik nuo kandidato sąžinės. Valstybė iš kandidatų reikalauja tik mažą dalį informacijos pateikti privaloma tvarka, o kitą dalį leidžiama surašyti savo nuožiūra.

Šiandien Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, protestuodami prieš kultūros padėtį valstybėje, susirinks meno ir kultūros pasaulio žmonės. Savaitės pabaigoje kultūros klausimai bus diskutuojami per Kultūros kongresą.

Prezidentas Valdas Adamkus pradėjo atsisveikinimo keliones užsienyje ir paskutinių susitikimų seriją su kitų valstybių vadovais. Praėjusią savaitę jis perskaitė ir paskutinį metinį pranešimą Lietuvoje. Politikos apžvalgininkai prabilo apie V.Adamkaus eros pabaigą Lietuvoje.

Per kiekvienus Seimo rinkimus netrūksta politikų pažadų užkaišioti korupcines įstatymų skyles. Praėjo pusė metų nuo rinkimų į Seimą, bet iki šiol yra užstrigęs Teisėkūros procesų pagrindų įstatymo projektas, kiti teisės aktai, kuriais remiantis teisės aktų rengimo ir priėmimo procesą būtų galima padaryti skaidresnį.