paplūdimiai

Turbūt pritarsite, kad Baltijos šalys apdovanotos išskirtinio grožio paplūdimiais – čia pėdas glosto auksinis smėlis, plaučius užplūsta gaivus pušų aromatas, o akis džiugina ritmingai banguojanti jūra.

Gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki teigimu, ši vasara labai prasta. Kai už lango kasdien džiugina geras oras, poilsiautojai ateina į pajūrį, kultūringai pasidegina, pasimaudo ir ramiai praleidžia laiką. Tačiau kai vasara prasta, žmonės „gaudo“ visas geras dienas, veržiasi prie jūros, nes išsiilgę nori joje maudytis. Į vandenį poilsiautojai šoka net prastesnėmis dienomis, neatsižvelgę nei į plevėsuojančią raudoną vėliavą, nei į gelbėtojų perspėjimus.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad liepos mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 101 maudyklos iš 121 į stebėsenos sąrašą įtrauktos maudyklos vandens kokybę. Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų Vilnios upės Naujosios Vilnios paplūdimio maudykloje.

Temperatūrai šoktelėjus iki 30 laipsnių, britai plūstelėjo į paplūdimius. Tačiau ekspertai įspėjo, kad už kelių mažai žinomų įstatymų pažeidimą Jungtinėje Karalystėje rūkantiems paprastas bei elektronines cigaretes gali tekti sumokėti iki 2,5 tūkst.

Vilniuje, šį savaitgalį skelbiančiame maudymosi sezono pradžią, šiemet veiks 14 viešųjų paplūdimių, šeštadienį pranešė sostinės viešuosius paplūdimius  prižiūrinti įmonė „Grinda“. Mėlynoji vėliava, rodanti  aukščiausią tarptautinį paplūdimių kokybės ir aplinkosaugos ženklą, šią vasarą plevėsuos trijuose paplūdimiuose – Balsio, Žirmūnų ir Valakampių I-jame.

Septyniems Lietuvos paplūdimiams šiemet suteiktos Mėlynosios vėliavos, liudijančios švarią ir saugią aplinką. Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo Kopenhagoje veikiančio Aplinkosaugos švietimo fondo sudaryta tarptautinė Mėlynosios vėliavos tarybos komisija, pranešė Lietuvos savivaldybių asociacija.

Dėl koronaviruso pandemijos buvo atšaukta labai daug kelionių, taigi šiemet turistai panoro atsigriebti už prarastą laiką. Po pandemijos turistų kiekis kai kuriose šalyse vis dar sparčiai auga, todėl populiarios vietovės 2023 m. ėmėsi priemonių kovoti su pernelyg dideliu turizmu. Pavyzdžiui, turistams buvo skiriamos baudos už per garsiai grojančią muziką ir net už asmenukes.

Trylikoje Vilniaus paplūdimių penktadienį oficialiai baigiasi maudynių sezonas – per jį „Grindos“ gelbėtojai padėjo pasiekti krantą 28 neatsargiems poilsiautojams. „Pastaraisiais metais atlikti paplūdimių infrastruktūros gerinimo darbai paskatino vilniečius iš naujo atrasti viešuosius paplūdimius.

Karštą vasaros dieną Palangos pliažuose galima sutikti bebaimį lapiuką, kuris lepinasi saulės voniomis lyg pats tikriausias poilsiautojas. Išskirtinį vaizdelį nufilmavo Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas, kuris filmuota medžiaga pasidalino su portalu musupalanga.lt. Nors gelbėtojų vadas visureigiu privažiavo prie pat lapiuko, šis tokio dėmesio nė kiek neišsigando ir toliau raivėsi saulėje. „Galvojau, kad paplūdimyje šuniukas laksto, bet pasirodo – lapė. Nėra šeimininko.

Lietuvos pajūryje – pirmieji vasaros požymiai. Prasidėjo atranka į paplūdimių gelbėtojus. Jėgas pasiryžo išbandyti dešimtys vaikinų ir merginų iš visos Lietuvos, tačiau darbą gaus tik pusė jų. Gelbėtojai profesionalai pasakoja, kad dažnai kandidatai prisižiūri filmų ir šią profesiją romantizuoja, tačiau tikrovė kitokia – visa romantika išgaruoja, kai pamatai iš jūros kyšančią ranką, o orą perskrodžia pagalbos šauksmas. Pajūris jau ruošiasi vasarai.

Tikriausiai daugelio nebestebina pajūryje ar prie ežero bėgiojantys ar vandenyje besiturškiantys nuogi vaikai. Tačiau visuomenėje vis dažniau kyla klausimų, ar tikrai reikėtų leisti savo mažyliams viešose vietose būti be drabužių. Savo nuomonę apie tai naujienų portalui tv3.lt išsakė 3,5 metukų mergytės mama Erika, o atsakymus į svarbiausius šios temos klausimus padėjo išsiaiškinti psichologė Vitalija Mikutienė.

Po siautusių žiemos audrų į krantą žemyninėje dalyje sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje – apie 30 proc., sako mokslininkai.  Audrų niokotus pajūrio ruožus po audros ir gegužę pakartotinai aplankė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai Gintautas Žilinskas ir Darius Jarmalavičius.  „Situacija pajūryje pagerėjo ir pakankamai neblogai. Žemyno krante sugrįžo apie 60 proc.

Pastarosiomis dienomis plykstelėjus saulutei ir termometro stulpeliams perkopus 20 laipsnių ribą poilsiautojų suaktyvėjimą pajuto Klaipėdos gelbėtojai. Jiems vis dažniau tenka įspėti paplūdimyje girtuokliaujančius piliečius, taip pat dažnai tenka priminti, kad paplūdimio poilsio zonose negalima vaikštinėti su naminiais gyvūnais. Neapsieita ir be medikų pagalbos – vienas paauglys su praskelta galva buvo išgabentas į ligoninę. „Pirmadienį susimušė du paaugliai – penkiolikmečiai.

Karštąjį savaitgalį BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojai dirba išsijuosę. Laimei, didelių nelaimių nėra, skendusiųjų taip pat. Gelbėtojams tenka perspėti per daug saulėje nusideginusius poilsiautojus, netgi juos žadinti, kad per daug nenusviltų. Beje, vandens temperatūra prie kranto sekmadienį – 21 laipsnis. „Klaipėdos paplūdimių" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki sako, kad, nors žmonių Klaipėdos paplūdimiuose tikrai labai daug, iš esmės situacija nėra labai bloga.

Sveikatos apsaugos ministerija planuoja nuo COVID-19 skiepyti šalies paplūdimiuose, penktadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Tai ketinama daryti siekiant padidinti vakcinavimo punktų skaičių, kad vakcina būtų kaip įmanoma prieinamesnė tvirtai neapsisprendusiesiems dėl skiepo. „Planuojame ekstremaliai skambančius būdus, bet tikime, kad tai veiks: palapinės Palangos, Šventosios paplūdimiuose.

Šią savaitę Klaipėdos pareigūnas pareiškė, kad gali būti ribojamas žmonių patekimas į pajūrį. Vėliau tiek policija, tiek uostamiesčio valdžia atsitraukė nuo šių pareiškimų. Ar pablogėjus pandeminei situacijai, būtų ribojamas patekimas prie jūros? Kaip su koronavirusu kovoja Klaipėda ir kokios vasaros tikisi uostamiestis? Apie tai penktadienio „Dienos pjūvio“ laidoje kalbėsimės su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku.

Po praėjusio rekordinio savaitgalio Palangoje epidemiologai skambina pavojaus varpais, kad tai yra puiki terpė virusui plisti, todėl reikėtų Lietuvos paplūdimiuose pagalvoti apie privalomas kaukes. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ klausytojų ir ekspertų nuomonės dėl privalomų kaukių pliaže išsiskyrė. Vieni siūlo jas įvesti kuo greičiau, kiti – nemato reikalo.

Palangos gelbėtojams teko darbuotis moterų pliaže ir iš vandens traukti visiškai girtą vyrą, kuris užsimanė paspoksoti į nuogas moteris. Vyriškiui už viešosios tvarkos pažeidimą buvo skirta bauda. Palangos policija ir gelbėtojai teigia, kad bėgant metams situacija keičiasi į gerąją pusę ir vis mažiau įvyksta incidentų, kuriuose dalyvauja girti asmenys.

Vasarą stengiantis maksimaliai išnaudoti poilsio laiką, ištisos dienos praleidžiamos saulėkaitoje – net ir per patį saulės piką. Pats nesaugiausias metas saulės vonioms yra laikas tarp 11 ir 16 val., tačiau net ir tada paplūdimiai yra pilni žmonių, gaudančių įdegį.

Vilnius vėl siekia nustebinti pasaulį ir pačiame miesto centre sukūrė dirbtinį paplūdimį vilniečiams ir miesto svečiams. Antradienio rytą Lukiškių aikštėje atidaromas pirmasis dirbtinis pliažas sostinėje ir pristatomas kinas po atviru dangumi. Tačiau dalis politikų tokiu sprendimu pasipiktino ir ragina nedelsiant stabdyti šį projektą.

Jei dar tikitės pasimėgauti saule smėlėtuose paplūdimiuose, verčiau paskubėkite. Klimato pokyčiai gali pridaryti rimtų bėdų. Maždaug pusės smėlėtų pasaulio paplūdimių iki šio amžiaus pabaigos gali nebelikti, jei dėl klimato pokyčio nebus imtasi efektyvių veiksmų, teigiama žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime. Naujasis tyrimas pasinaudojo palydoviniais pakrančių vaizdais, fiksuotais 35-erius metus.

Dažnai skęsdami žmonės nešaukia ar negali šaukti, nes springsta vandeniu, stengiasi visomis jėgomis galvą išlaikyti virš vandens – kiekvienas panirimas po vandeniu gali būti paskutinis. Todėl širdies sustojimas skendimo metu yra hipoksijos pasekmė. Kad atsikurtų spontaninė kraujotaka, gaivinant svarbu kuo greičiau pradėti dirbtinius įpūtimus ir krūtinės paspaudimus.

Lietuvoje dar tęsiasi karantinas, bet pajūryje jau verda pasiruošimo vasaros sezonui darbai. Ruošiami paplūdimiai, tvarkomi pajūrio takai, ieškomi darbuotojai gelbėtojų pareigoms. Poilsiautojų jau laukia ir paslaugų teikėjai, kurie tikisi atvykstant ne tik lietuvių, bet ir latvių su lenkais. Pažiūrėjus į kurias kainas, neatrodo, kad dar gyvename karantine.

Dalyje sostinės gatvių keičiasi automobilių stovėjimo tvarka. Nuo gegužės 1 d. pagrindinių miesto paplūdimių prieigos – Balsio ežero, Valakampių pirmojo ir antrojo paplūdimio, Tapelių ir Balžio ežerų – tampa geltonąja rinkliavos zona. Parkavimo tvarkos pakeitimai įvedami ir dalyje Antakalnio bei Naujamiesčio, kurių gatvės nuo šiol pateks į žaliąją rinkliavos zoną.

Vienus gražiausių Brazilijos paplūdimių ir toliau teršia nežinia iš kur atnešami naftos teršalai. Brazilai kaltina šalies prezidentą, kad šis nesiima veiksmų ekologinei katastrofai stabdyti ir patys būriais traukia gelbėti pakrančių. Auksinio smėlio Brazilijos paplūdimiai dabar nukloti juoduoju auksu – nafta. Jūra klampią masę į krantą meta jau du mėnesius. Iš viso užteršta jau daugiau nei 2200 kilometrų gražiausių Brazilijos paplūdimių, esančių šalies šiaurės rytuose.

Lietuvos pajūryje kai kurie vyrai pasigedo tik jiems skirtų paplūdimių. Kuršių nerijoje vyrams skirtas tik ruoželis ties Juodkrante, o klaipėdiečiai priversti keltis į Smiltynę. O štai Lietuvos gėjų lygos pirmininkas pastebi, kad Lietuvos pajūryje trūksta ir dar vieno pliažo. Klaipėdoje vasarotojai gali rinktis, kuriame pliaže apsistoti: bendrame, moterų arba nudistų. Pliažo lopinėlis skirtas ir šunims, o štai vyrams – ne. Jiems skirtas paplūdimys – Smiltynėje.

Ateinantis vasaros sezonas bus paskutinis, kai pajūrio paplūdimiuose bus galima įsigyti alkoholinių gėrimų sezoninėse lauko kavinėse, rašo "Lietuvos žinios". Nuo 2020-ųjų įsigalios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias savivaldybės nebegalės išduoti atskirų licencijų kurortinio sezono metu veikiančioms nestacionarioms alkoholio prekybos vietoms.

Higienos reikalavimų neatitinka 11 šalies maudyklų, tai yra beveik dešimtadalis visų tirtų telkinių, pranešė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Liepos antrojoje pusėje trumpalaikė tarša – daugiau, nei leidžiama, žarninių enterokokų – buvo nustatyta Marijampolės II tvenkinyje, Paežerių ežere Vilkaviškyje, Platelių ežere Plokštinės ir Linelio maudyklose Telšių rajone. Tarša buvo nustatyta dar trijose maudyklose, bet atlikus tyrimus kiek vėliau bakterijų nebeaptikta.

Klaipėdos Girulių ir Neįgaliųjų paplūdimiuose net keletą dienų rekomenduota nesimaudyti, mat paėmus vandens mėginius, čia rasta ir du kartus daugiau žarninių lazdelių, galinčių sukelti salmoneliozę ar vidurių šiltinę. Ir dėl fekalinio užterštumo kalti patys poilsiautojai, sako specialistai.  Išties Klaipėdos Girulių ir Neįgaliųjų paplūdimiuose vanduo net porą dienų neatitiko higienos normų: žarninių enterokokų rasta ir dvigubai daugiau, nei leidžiama.

 Socialiniuose tinkluose netoli šimto tūkstančių sekėjų turintis Brandonas Jordanas yra ne tik užkietėjęs žvejys, bet ir naras. „YouTube“ kanale amerikietis neseniai pradėjo rodyti vaizdo klipus, kuriuose nardo populiariausiuose JAV paplūdimiuose bei dalinasi žmonių pametamais daiktais. Vyras tikina, jog ilgiau panardžius nesunku rasti netgi naujausių „Iphone“ telefonų, brangių akinių ar kitų vertingų daiktų.

Praėjusią vasarą kentę dideles automobilių spūstis jūros link, klaipėdiečiai ir šiemet turės apsišarvuoti kantrybe. Kelyje jūros link ir vėl remonto darbai. Nuo šio pavasario pradėtas Pamario g. remontas. Nepaisant eismo nepatogumų, automobilių stovėjimo aikštelės šalia paplūdimių virto statybviete. Į portalą tv3.lt parašiusi moteris (vardas, pavardė redakcijai žinoma) atsiuntė ir nuotraukas.

Nuo birželio 1 d. Vilniaus mieste skelbiama maudymosi sezono pradžia, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas. Artėjant vasarai, kaip ir kiekvienais metais, Vilniaus departamento specialistai dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės organizuotoje komisijoje, kuri patikrino, ar miesto paplūdimiai ir maudyklos atitinka švaros ir saugumo reikalavimus.

Daugelis tikriausiai gali pamanyti, kad jei ir bus uždaromi visi paplūdimiai, tai tik tolimoje ateityje ir tik, kai pakils jūrų lygis. Deja, tai jau vyksta. Žemės poliai be ledo, vandenynai be deguonies ir žmonėms neįmanomos gyventi vietovės. Tai tik keletas sparčiai besikeičiančio klimato padarinių. Į šį sąrašą reikia pridėti ir dar vieną punktą: pakrantės be paplūdimių. Šis procesas įsibėgėja ir klimato kaita fiziškai atima paplūdimius iš žmonių.

Vykdant Klaipėdos uosto išorinio laivybos kanalo valymo darbus, iškastas smėlis pilamas pakrantėje ties Giruliais. Iškasamą švarų smėlį žemsiurbė, priklausomai nuo oro sąlygų, gabena Girulių link ir čia pila 5–7 metrų gylyje. Taip siekiama papildyti nešmenų srautus, kurie maitina paplūdimius, šią savaitę informavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Iki ketvirtadienio iškasta ir ties paplūdimiais išpilta apie 17 tūkst. kubilių metrų grunto.

Šalies paplūdimiuose smėlio sparčiai mažėja. Ypatingai bloga situacija – Klaipėdoje. Anot mokslininkų, taip yra todėl, kad taikomos priemonės paplūdimių saugojimui, neturi nieko bendro su krantų būklės gerinimu ar jų atstatymu. Norint stabdyti krantų eroziją, nedelsiant reikia imtis kompleksinių ir strateginių krantų priežiūros priemonių. Juolab, kad smėlio pernaša ir toliau gerokai blogins planuojama uosto plėtra. „Visi suprantame, kad uosto plėtra – būtina.

Šiandien pajūrio gelbėtojai baigia darbą. Tačiau šėlstanti audra niokoja paplūdimius. Daugiausiai nuostolių skaičiuojama Klaipėdos pliažuose. Čia jūros bangos pasiekia net kopas. Plušėti pliažuose atsakingiems darbuotojams tenka ir naktį. Tuo tarpu rugsėjo 15 ryte, kai kurios Klaipėdos gatvės – skendo. Lietus nesiliauja.  Pastarosiomis dienomis reginys prie jūros išties įspūdingas. Bangavimas siekia 5 balus, o vėjo nešamos bangos ritasi net iki kopų. „Pagrindinė audra vakar buvo.

Vasariškų orų tautiečiai laukė bene du mėnesius, tad saulei pagaliau išlindus visi skuba į paplūdimius. Štai Vilniuje prie Žaliųjų ežerų net vidudienį vos telpa visi poilsiautojai, o pasipliuškenus gaiviame vandenyje tenka pasėdėti ir spūstyse. Prie ežero rikiuojasi ištisos eilės automobilių. Išties, stovėjimo aikštelė sausakimša, tad žmonėms automobilius tenka palikti tiesiog kelkraščiuose. Jau ketvirtą valandą čia vinguriuoja mašinų eilės.

Manote mūsų numylėtame vasaros kurorte, Palangoje, sezono metu būna pernelyg daug žmonių ir nėra, kur prigulti? Na, žmonių nemažai, tačiau mums dar pasisekė. Štai, pasižiūrėkite, kaip atrodo labiausiai žmonių pamėgti paplūdimiai pasaulyje. Tik todėl, kad sezono metu jie sausakimši tikrai nereiškia, kad šie paplūdimiai yra neverti apsilankymo, jie populiarus ne šiaip sau, kaip rašoma weather.com.

Tūkstančiai kubinių metrų smėlio išgaunami valant uosto prieigas ir plukdomi Girulių link. Tačiau mokslininkai įspėja, kad vien tokių kosmetinių papildymų norint išsaugoti Lietuvos paplūdimius nepakaks. Štai tokį vaizdą pastarosiomis dienomis gali išvysti vaikštinėjantys Girulių ar Melnragės paplūdimiuose: puikiai nuo kranto matoma žemsiurbė purškia vandens ir smėlio fontanus: taip smėliu pildomi Klaipėdos paplūdimiai.

Vilniečių pamėgtame Žaliųjų ežerų paplūdimyje rekonstruotas 66 metrų ilgio tiltas, kuris buvo avarinės būklės. Poilsiautojų patogumui ant tilto įrengti 5 suolai ir šimtas šiukšliadėžių, kurių iki tol nebuvo. Kad atnaujintas tiltas tarnautų kuo ilgiau, buvo pasirinktos giluminiu – vakuuminiu būdu impregnuotos medienos lentos ir pakeistos pagrindinės tiltą laikančios sijos, įrengti nauji turėklai. Rekonstrukcijai sunaudota 5 puspriekabės medienos, apie pusę tonos vinių ir varžtų.

Prasidėjus maudynių sezonui, išpuoselėtas figūras paplūdimiuose demonstruoja ne tik dailiosios lyties atstovės. Šie garsūs kino, muzikos ir sporto pasaulių atstovai turi kuo didžiuotis ir nusimetę marškinėlius sudaužo šimtus moterų širdžių. Mūsų rekomendacija: ši galerija subalansuota moterims, tačiau tinkama ir vyrams.

Netrukus Lietuvos kurortuose prasidėsiantis maudynių sezonas įkvėpė renginių vedėją ir organizatorių Remigijų Žiogą ir jo kolegą Marių Vasilevičių nuotaikingai fotosesijai. Šįkart buvo pademonstruota, kaip atrodo Lietuvos vyrai paplūdimiuose. „Vasara prasideda! Lietuvos vyrai, būkime stilingi! Galvokime, kaip atrodome ir kaip elgiamės paplūdimyje. Kartais labai gėda žiūrėti į mūsų lietuvius. Tikiu, kad šiame TOP 10 kiekvienas atras savo draugą, giminaitį ar pažįstamą.

 Degalai, nutekėję iš Rusijos laivo, nuskendusio Atlanto vandenyne praėjusią savaitę, pasiekė vaizdingų, turistų pamėgtų Kanarų salų paplūdimius, pranešė penktadienį Ispanijos vyriausybė. „Ketvirtadienį ir šį rytą (penktadienį) susiurbta apie 200 kubinių metrų jūros vandens, užteršto nafta. Iš paplūdimių pašalinta apie 200 kg naftos“, – sakoma vyriausybės pranešime. Specialistai pasirengę imtis veiksmų, jeigu daugiau naftos pasieks salų krantus.

Norintys atostogauti švariausiuose paplūdimiuose turėtų rinktis piečiau Klaipėdos sąsiaurio arba ties Latvijos pasieniu esančius paplūdimius, pataria gamtosaugos specialistai. Jie taip pat aiškina, kada geriausia rinktis atostogas prie Baltijos jūros. Ar maudynės Baltijos jūroje – sveikos? Ar jūros oro ir vandens teigiamas poveikis sveikatai nenublanksta prieš jūros užterštumą chemikalais, nuotekomis ir kitais teršalais? Baltijos jūra – labiausiai užteršta vidinė jūra pasaulyje.

Lietuvoje prasidedant pavasariui, o žvaigždžių pamėgtuose kurortuose įsibėgėjant ir vasarai, vis daugiau garsenybių plūsta į paplūdimius. Pasigrožėkite dailiomis figūromis.

Asta Kažukauskienė, LRT Radijas, LRT.lt Audros „Feliksas“ nusiaubtiems pajūrio paplūdimiams tvarkyti telkiami savanoriai. Penktadienį talka vyko Kuršių nerijoje, šeštadienį rengiama Klaipėdoje. Specialistai sako, kad po audros paplūdimius nuklojusias šiukšles, šakas, įvairias nuolaužas pašalinti būtina kuo skubiau, antraip jas užneš smėliu, ir tai padaryti bus dar sunkiau.

Baltijos jūra audrų metu taip skalauja mūsų krantus, paplūdimius ir kopas, kad pasigirsta perspėjimų, kad nei paplūdimių,nei kopų gali nebelikti. Klaipėdos universiteto mokslininkas Edvardas Valaitis „Žinių radijui“ sakė, jog savaitgalį praūžusio uragano „Feliksas“ padariniai nemenki. „Buvau vakar nuvažiavęs į Palangą, tai Palanga gana gerai atsilaikė, bet Kuršių nerijos dalį nuostoliai kur kas didesni, ką pastebėjau nuotraukose.

Šie kvapą gniaužiantys ir apie atostogas svajoti verčiantys vaizdai padės atsipalaiduoti šį žvarbų ketvirtadienį. Anse Lazio, Seišeliai   Baia do Sancho, Brazilija   Cliftonas, Pietų Afrika   Jeeva Beloam, Indonezija   Lanikai, Havajai Ngarunui, Naujoji Zelandija Nikki Marbela, Ispanija   Rhossili, Velsas   Turkio Bay, Australija   Walvis, Namibija  ...

Arnas Mazėtis, Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Siekdama gerinti lankytojų komfortą, Klaipėdos valdžia 2015 m. paplūdimių priežiūrai ketina skirti papildomus 800 tūkst. litų. Šiemet už daugiau kaip milijoną Smiltynėje buvo renovuota pirtis, įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Melnragėje ir Smiltynėje pastatyti dušai, remontuoti paplūdimių takai, laiptai, įrengta naujų suoliukų. Kitąmet paplūdimiams prižiūrėti žadama skirti daugiau nei 2 mln. litų.