„Palangos komunalinio ūkio“ direktoriaus Gedimino Valinevičiaus teigimu, aktyvusis kurortinis sezonas Palangoje kasmet tęsiasi nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos.
„Tačiau paplūdimius artėjančiai vasarai komunalinio ūkio darbuotojai pradėjo ruošti dar vasario mėnesį. Darbai nepaisant karantino tęsiami iki šiol. Šiuo metu atnaujinami mediniai takai per kopas, pagal poreikį pinamos žabtvorės. Pastarųjų reikės apie 1,5 kilometro ilgio.
Atšilus orams, gegužę, vasarai bus parengtas ir jūros tiltas – planuojama pagal poreikį pakeisti apie 300 kvadratinių metrų nusidėvėjusių tilto pagrindo lentų ir pažeistų tilto turėklų, šie taip pat bus perdažyti.
Dar mieste sodinami medžiai, tvarkomos viešosios erdvės – pasirengimas artėjančiai vasarai vyksta kaip ir kasmet“, – tikina G. Valinevičius.
Taip pat savivaldybė patvirtino, kad nuo gegužės 11 dienos Palangoje bus vėl galima teikti apgyvendinimo paslaugas. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalės laikytis visų Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų apsaugant tiek apsistojusius svečius, tiek ir savo darbuotojus.
Pasiruošimas Klaipėdoje taip pat vyksta
Įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki taip pat pasakoja, kad pasiruošimo darbai vasaros sezonui vyksta kaip ir kiekvienais metais.
„Pradėjome ruošti paplūdimių infrastruktūrą – perdažome ir paplūdimiuose jau statome persirengimo kabinas, suoliukus. Tvarkome audros metu sulaužytą inventorių.
Pasiruošimo darbams karantinas jokios įtakos neturi. Darbus pradėjome tuo pačiu laiku kaip ir pernai. Žinoma, laikomės visų saugumo reikalavimų, darbuotojai nesiburiuoja paplūdimiuose. Dirba vienoje vietoje po 2 darbuotojus, jie dėvi kaukes, naudoja dezinfekcinį skystį“, – tikina direktoriaus pavaduotojas.
Taip pat A. Siakki pasakoja, kad jau vyksta ir sezoninių darbuotojų paieška.
„Kaip ir kiekvienais metais gelbėtojų pradėjome ieškoti kovo mėnesį. Šiandien jau suradome apie 40 darbuotojų, o iš viso jų reikia 70. Tikiuosi, kad iki vasaros pradžios komandą surinksime. Dirbti ruošiasi tiek senbuviai, kurie dirbo ir pernai, tiek žmonės be patirties“, – pasakoja direktoriaus pavaduotojas.
A. Siakki tikisi, kad vasaros pradžioje, įsibėgėjus paplūdimių sezonui, karantinas bus dar labiau sušvelnintas arba jau pasibaigęs. Tada žmonės galės laisvai ateiti į paplūdimius. Jis mano, kad žmonės jau bus pavargę sėdėti namuose, tad ateis į paplūdimius pailsėti ir atsipalaiduoti.
Tačiau Klaipėdos savivaldybės teigimu, šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma, kada bus paskelbta sezono pradžia.
„Kyla labai daug klausimų dėl šiuo metu esančių karantino taisyklių ir rekomendacijų. Tačiau jau po savaitės dėl sezono pradžios apsispręsime“, – teigiama savivaldybės komentare.
Tikisi, kad Nidoje poilsiautojų netrūks
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis teigia, kad paplūdimių sezonui Neringa jau ruošiasi,
„Iki vasaros pradžios ne tik planuojama sužymėti paplūdimių zonas, bet ir pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir kitus būtinus dalykus.
Šiuo metu vyksta ir kiti pasiruošimo vasarai darbai – Neringos muziejai ruošiasi lankytojams atverti Nidos švyturį, ruošiamės mažųjų orlaivių skrydžių atnaujinimui. Intensyviai tvarkome takus.
Įsibėgėja navigacijos sezonas – į Kuršių marias jau nuleisti krante žiemoję laivai, jachtos“, – pasiruošimo darbus vardija D. Jasaitis.
O kalbant apie poilsiautojus, pasak mero, Neringa jau dabar juos priima, o jų pagausėjimas visuomet pastebimas šylant orams.
„Pavyzdžiui pirmąjį gegužės savaitgalį sulaukėme tiek lankytojų, kad jų gausa prilygo vasaros savaitgaliams. O apgyvendinimo paslaugų teikimas Neringoje nebuvo draudžiamas, apsisprendimo teisė palikta paslaugų teikėjams.
Tačiau svarbiausia, kad tiek paslaugų teikėjai, tiek mūsų svečiai laikytųsi karantino metu keliamų reikalavimų ir rekomendacijų.
Todėl prašėme žmonių, kad jie viešose vietose dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, nesiburiuotų, laikytųsi atstumo“, – teigia D. Jasaitis.
Paklaustas apie vasaros prognozes, Neringos meras sako, kad vienadienių lankytojų Neringa šiais metais sulauks ženkliai mažiau.
„Pavyzdžiui, nelieka kruiziniais laivais atplaukiančių keliautojų. Deja, nelieka ir ilgesniam laikui apsistojančių užsienio turistinių grupių.
Tačiau Neringos rekreacinė talpa yra ribota – taip yra dėl to, kad esame į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą įrašyta teritorija. Žmogaus veikla čia yra labai reglamentuota – iki šiol maksimalius krūvius pasiekdavome vasaros sezono piko metu.
Nuo Joninių šventės iki Žolinių rasti nakvynę Neringoje kiekvienais metais būdavo iššūkis. Tikimės, kad situacija nesikeis ir šiais metais“, – teigia D. Jasaitis.
Domisi nakvyne viešbučiuose
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad tiek restoranai, tiek viešbučiai laukia ir tikisi karantino pabaigos.
„Manau, kad po truputį švelnėjant karantinui žmonės pradės vykti į Druskininkus, Birštoną, Anykščius. Žinoma išskirtinio dėmesio turėtų sulaukti ir Lietuvos pajūris. Žmonių atostogų krypčių pasirinkimas priklausys nuo orų ir viešbučių pasiūlymų. Dalis jų žada vengti organizuoti didelius susibūrimus viešbučio patalpose, tačiau organizuos veiklas gryname ore, kad būtų klientai apsaugoti nuo viruso.
Manau, kad ir žmonės dar atsargiai žiūrės į keliones, norės rinktis ramesnes vietas, kuriose nebus tiek daug žmonių. Todėl suklestės ir kaimo turizmas.
Lietuva turi įdomių vietų ir regionų. Todėl tikime, kad pasididžiavimas savo šalime neblės, o priešingai – sustiprės“, – tikisi asociacijos prezidentė.
Taip pat anot E. Šiškauskienės, verslininkai tikisi ir atvykstančių netolimų kaimynų.
„Labai atsargiai apie tai galvojame. Tačiau vis tiek tikimės, kad iš kaimynių – Latvijos ar Lenkijos gali atvykti turistų. Ten susirgimų mažiau negu kitose Europos šalyse. Be to, automobilis kol kas bus vienintelė keliavimo priemonė, nes skrydžius žadama atnaujinti po truputį ir neaišku, ar visi drįs keliauti lėktuvais.
Kiekvienais metais sulaukdavome 10 procentų turistų iš Latvijos, panašaus skaičiaus tikimės ir šiemet“, – tikisi asociacijos prezidentė.
Pasak E. Šiškauskienės, gyventojai jau po truputį rezervuoja ir viešbučius.
„Didelė dalis žmonių turėjo dovanų kuponus viešbučiuose, jie buvo atidėti. Tad pirmiausia bus rezervuojamos vietos šiems klientams.
Buvo žmonių, kurie norėjo viešbučius rezervuoti jau balandžio mėnesiui, vėliau rezervacijas atšaukė. Kol kas sunku prognozuoti. Visi laukia karantino pabaigos“, – teigia asociacijos prezidentė.
Brangiausia ir pigiausia nakvynė pajūryje
Portalas tv3.lt internetinėje apgyvendinimo paslaugų platformoje booking.com patikrino, kiek pigiausiai ir brangiausiai kainuoja apsistoti vasaros savaitgaliui Klaipėdoje, Palangoje ir Nidoje.
Pirmasis vasaros savaitgalis birželio 5-7 dienomis Klaipėdoje, 2 asmenims be pusryčių svečių namuose atsieitų pigiausiai – 70 eurų. Ta patį savaitgalį irgi 2 asmenims jau su pusryčiais keturių žvaigždučių viešbutyje pusės liukso kambarys kainuoja 474 eurus.
Tas pats savaitgalis Palangoje 2 asmenims svečių namuose, be pusryčių pigiausiai atsieitų 54 eurus. Tas pats savaitgalis 2 asmenims, 5 žvaigždučių liukso kambarys su pusryčiais ir galimybe lankytis SPA centre kainuoja jau 789 eurus.
Dar viename pajūrio kurorte – Nidoje pirmasis vasaros savaitgalis 2 asmenims svečių namuose be pusryčių pigiausiai atsieitų 80 eurų. O tas pats savaitgalis 2 asmenims vilos liukso kambaryje be pusryčių kainuoja 920 eurų.
Paskelbtos rekomendacijos
Švelnėjant karantino sąlygoms, gegužės 8 dieną Sveikatos apsaugos ministerija pateikė rekomendacijas, kaip saugiai leisti laiką paplūdimiuose, prie vandens telkinių.
Pirmiausia, paplūdimiuose gerai matomoje vietoje lankytojams turi būti pateikta informacija, kad juose nerekomenduojama lankytis rizikos grupei priklausantiems žmonėms – vyresniems nei 60 metų amžiaus ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
Jeigu rizikos grupės žmonės lankosi paplūdimiuose, rekomenduojama itin atidžiai laikytis saugaus – ne mažesnio nei 2 metro – atstumo nuo kitų. Taip pat turi būti pateikta informacija, kad visiems žmonėms reikia laikytis asmens higienos.
Be to, prie įėjimo į tualetus, persirengimo paviljonus, kabinas gerai matomoje vietoje reikia pakabinti rankų dezinfekcijai skirtą priemonę. Paplūdimiuose lankytis gali tik apsaugines kaukes arba apsaugines veido priemones dėvintys lankytojai, išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose ir maudantis vandens telkiniuose ar užsiimant vandens sportu ir pramogomis.
Į paplūdimius raginama atvykti ne didesnėmis nei 2 žmonių grupelėmis, išskyrus šeimas. Išlieka rekomendacijos tarp žmonių ar grupių laikytis ne mažesnio nei 2 metro atstumo, vengti tiesioginio fizinio kontakto.
Be to, lankytojai, perkantys paslaugas paplūdimiuose, skatinami atsiskaityti ne grynaisiais pinigais. Taip pat, lankytojams turi būti pateikta informacija prie aktyvaus laisvalaikio užsiėmimams skirtų įrenginių, sporto paskirties inžinerinių statinių, kad jais galima naudotis, tik jeigu vienam žmogui tenka ne mažesnis kaip 10 kv. m. plotas ir ne mažesnis nei 10 m. atstumas tarp asmenų ar asmenų grupių.
Mažuose, pramoginiuose, sportiniuose, asmeniniuose, tradiciniuose laivuose ir kitose plūduriuojančiuose įrenginiuose ar priemonėse turi būti ribojamas lankytojų srautas taip, kad tarp žmonių ar grupių būtų užtikrinamas ne mažesnis nei 1 metro atstumas.
Jei paplūdimiuose yra darbuotojų, turi būti užtikrinta, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių ir darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima.
Darbuotojai, kuriems pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų ligų susirgimų požymiai, turi būti nedelsiant nušalinti nuo darbo. Taip pat privalu užtikrinti, kad darbuotojai darbo metu dėvėtų asmens apsaugos priemones. Be to, rekomenduojama pagal galimybes darbą organizuoti taip, kad darbuotojai būtų saugiame atstume vienas nuo kito ir (ar) lankytojo, ne mažesnis nei 1 metrų atstumas ar nekontaktuotų, išskyrus skęstančiųjų gelbėjimą.
Jeigu dirbama pamainomis, rekomenduojama pagal galimybes organizuoti darbuotojų pamainų pasikeitimą išlaikant saugų atstumą ar be kontakto.
