pandemija

Sakoma, kad pokyčiams reikia pribręsti. Pasikeitimai dažniausiai gąsdina, sukelia nerimo, tad paprastai yra daromi palaipsniui, palengva, iš anksto įspėjant. Tačiau koronaviruso pandemijos akivaizdoje sveikatos priežiūros sistema buvo priversta pokyčių imtis greituoju būdu.

Praėjusią parą nustatyta 1114 naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 septyniolika nebuvo paskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Per parą 255 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 428 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1303 COVID-19 sergantys žmonės – trimis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 121 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 4,8 tūkst.

Iš Lenkijos atvykusiems imuniteto neturintiems asmenims nuo pirmadienio reiks testuotis ir izoliuotis, taip pat to prireiks ir atvykusiems iš Liuksemburgo. Šios valstybės paveiktų šalių sąraše perkeltos į raudonąją zoną. Iš raudonos zonos atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems asmenims ir toliau išlieka privalomas tyrimas prieš kelionę ir 10 dienų izoliacija atvykus. Tuo metu Lichtenšteinas perkeltas iš raudonos zonos į geltonąją.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1576 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 19 žmonių, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 752,5. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 337 tūkst. 416 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 18294 asmenys. Pasveikusiųjų – 306 tūkst.

Naujas koronaviruso rudens bangos rekordas. Per vakar Lietuvoje daugiau nei 2000 gyventojų sužinojo, kad serga COVID-19, mirė dar 21-as žmogus. Dalis sergamumo rodiklius analizuojančių ekspertų pradėjo abejoti galimybių paso efektyvumu valdant pandemiją. Tačiau, sveikatos apsaugos ministerija konstatuoja kaukės ir ribojimai neturintiems imuniteto geresnė priemonė nei karantinas ir visos šalies uždarymas.

Anglijos COVID-19 taisykles, reglamentuojančios tarptautines keliones, buvo pakeistos. Panaikinta šviesoforų sistema.  Pasak transporto sekretoriaus Granto Shappso, tikslas yra supaprastinti taisykles ir sumažinti keliaujančių žmonių naštą, pakeičiant sistemą vienu raudonų pasaulio šalių sąrašu, rašo theguardian.com.  Naujosios taisyklės galioja tik Anglijai.

Mokslininkai tikisi, kad vadinamieji „iššūkių bandymai“ („challenge trials“) pasiūlys sprendimus pandemijos problemai. Mokslininkai vis dar daug ko nežino apie koronavirusą, o šalys vėl grįžta prie apribojimų. Kaip galite padėti?  Galite pasisiūlyti būti užkrėsti, rašo politico.eu. Vadinamieji „iššūkių bandymai“ – prieštaringai vertinama, bet jau seniai naudojama medicininių tyrimų technika, kuri koronaviruso pandemijos metu įgijo dar niekada nematytą poreikį.

Šeštadienį fiksavus rekordinį naujų susirgimų COVID-19 skaičių situacija kai kuriose savivaldybėse darosi kritinė – čia naujų atvejų rodiklis jau artėja prie 2 tūkst. Raudonajai zonai priklausančių savivaldybių šalyje jau teliko mažiau nei trečdalis. Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.

Azijos šalys, daugiau nei metus besilaikiusios drakoniškų ribojimų, tampa savo pačių politikos įkaitėmis. Daugelis jų nesugebėjo pasiekti reikiamo vakcinuotų žmonių kiekio ir toliau yra priverstos laikyti visuomenę karantino sąlygomis. Jeigu vakcinacija ir toliau vystysis taip vangiai, Rytų Azijos šalys rizikuoja panirti į ilgametės stagnacijos laikotarpį. Vietname neseniai vienas 28-erių vyras buvo pripažintas kaltu pažeidus 28 dienų karantiną ir užkrėtęs COVID-19 aštuonis žmonės.

Pusėje Afrikos šalių nuo koronaviruso paskiepyta tik 2 proc. ar mažiau gyventojų, ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Iš 54 žemyno šalių 15 sugebėjo iki rugsėjo 30 dienos paskiepyti mažiausiai 10 proc. žmonių ir pasiekti Pasaulio sveikatos asamblėjos, aukščiausio sveikatos apsaugos politiką formuojančio  tarptautinio organo, gegužę nustatytą uždavinį.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėl lėtų senjorų skiepijimo tempų, didelių užsikrėtimų skaičių ir mirčių kaltę verčia premjerei Ingridai Šimonytei ir ministrui Arūnui Dulkiui. Prezidentūra tvirtina, kad ne tik delta atmaina, bet ir ultra lėta skiepų politika privedė Lietuvą prie tokios prastos situacijos – didžiausių atvejų rodiklio visoje Europos Sąjungoje ir mirčių skaičiaus.

Penktadienį Vyriausybės sprendimu buvo grąžintas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir tai susilaukė nemažai opozicijos kritikos, jog tokiu sprendimu praktiškai buvo įvestas karantinas. Tačiau premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė ramina, kad karantino paskelbimo niekas nenori, bet prakalbo apie privalomą nuotolinį darbą kai kuriems gyventojams.

Nuo pirmadienio, spalio 4 d., iš žalios į raudoną zoną perkeliama kaimyninė Lenkija. Epidemiologinė padėtis pablogėjo ir Liuksemburge – iš geltonos zonos Liuksemburgas patenka į raudoną zoną. Lichtenšteinas perkeltas iš raudonos zonos į geltonąją. Taip pat Malta nuo ateinančios savaitės bus priskiriama nebe geltonai, o žaliai zonai.  Šią savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai nepasikeitė.

Penktadienį pranešta, kad per praėjusią parą buvo patvirtinti 1970 nauji užsikrėtimai koronavirusu. Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pasidalino skaičiavimais, kiek iš šių užsikrėtimų galėtų būti priskiriami pasiskiepijusiems asmenims. Pasak mokslininko, jei visi gyventojai būtų pasiskiepiję, epidemiologinė situacija šalyje gerokai skirtųsi. Pasak mokslininko, iš beveik dviejų tūkstančių naujų užsikrėtimų, didžioji dalis jų turėtų būti priskiriami nepasiskiepijusiems asmenims.

Penktadienį paskelbta apie seniai matytus sergamumo COVID-19 rodiklius – nustatyta 1970 naujų atvejų. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, situacija Vilniaus regione yra stabili, tačiau ligoninė dirba pasiruošusi bet kokiems scenarijams. Pastaruoju metu fiksuojami augantys užsikrėtimų skaičiai, ligoninė yra pasiruošusi atidaryti naują skyrių COVID-19 pacientams gydyti.

Lietuvoje neslopstant COVID-19 epidemijai ir vis daugėjant atvejų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prašo visų aktyviai naudotis galimybe patiems užpildyti elektroninę susirgusiojo anketą, kurią galima rasti NVSC interneto svetainėje arba tiesiogiai per šią nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/.  Anketoje pateikiami klausimai yra tokie patys, kokius įprastai užduoda ir epidemiologinį tyrimą atliekantis specialistas.

Situacija dėl COVID-19 šalyje išlieka sudėtinga – naujų užsikrėtimo atvejų skaičius yra arti 2 tūkst., užimta virš 1 tūkst. kovidinų lovų. Padėtis ypač blogėja Šiauliuose – ketvirtadienio Statistikos departamento duomenimis, į „juodąją“ zoną pateko ne tik miestas, o jau ir rajonas. Portalas tv3.lt primena, kad prieš kurį laiką kai kurie politikai kritikavo miesto savivaldybę, jog pandemijos įkarštyje rengė miesto šventę, kur žmonės uoliai nesilaikė saugumo reikalavimų.

Tęsdama paramą trečiosioms šalims kovoje su COVID-19 pandemija, Vyriausybė priėmė nutarimą skirti Armėnijai 50 000 kompanijos „Moderna“  gaminamos vakcinos Spikevax dozių.

Nuo rugsėjo 29-osios Švedijoje atšaukiami COVID-19 pandemijos ribojimai ar rekomendacijos. Tačiau išlieka valdžios rekomendacijos nevakcinuotiems „savo noru vengti barų, restoranų ar kitų vietų, kur buriuojasi žmonės“, o sveikatos apsaugos ministrė pasiūlė einant į žmonių susibūrimus pasitikrinti, ar visi ten paskiepyti.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje jau yra 32 „juodosios“ savivaldybės, per vakar prie jų prisijungė Pasvalio rajonas ir Neringa, Vakarų Lietuvą nudažydama visiškai juodai. Šviesesnėje raudonoje C2 zonoje vis dar laikosi Panevėžio, Kupiškio ir Raseinių rajonai – čia naujų atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, nuo „pirmaujančių“ savivaldybių skiriasi ir dešimčia kartų.

Bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ antradienį pranešė pradėjusios teikti JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA) duomenis, turinčius tapti pagrindu rekomenduoti vartoti jų sukurtą vakciną nuo COVID-19 vaikams, kurių amžius – nuo penkerių iki vienuolikos metų. Per naujausią koronaviruso pandemijos bangą, visų pirma lemiamą užkrečiamesnio delta varianto, COVID-19 dažniau diagnozuojamas vaikams.

Pandemijos pagreičiui ir toliau neslobstant, palankių tendencijų nestebima ir koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje. Praėjusią savaitę aktyvių protrūkių registruota 30-čia proc. daugiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Pandemija skaudžiai kirto turizmo verslui. Kai stambios šio verslo žuvys sugebėjo didesnių nuostolių išvengti, smulkiųjų turizmo atstovų pajamos smuko net 80 proc. Tuo tarpu valstybės parama buvo paskirstyta netinkamai ir būtina keisti finansinės pagalbos schemą, teigė turizmo atstovai. Turizmo verslai su nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi iki kito pavasario. Tačiau turi ir pasiūlymų, kaip valdžia gali padėti turizmui atsigauti.

Kasdien į „juodąją“ epidemiologinę COVID-19 zoną patenka vis daugiau šalies savivaldybių, tokių šiandien jau yra lygiai pusė – 30. Geriausia situacija kol kas išlieka tik trijose savivaldybėse – Panevėžio, Kupiškio ir Raseinių rajonų. Praėjusią parą nustatyti 1225 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Devyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Mirė šeši vyresni nei 80-ies metų žmonės – iš jų pasiskiepijęs buvo vienas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį gaus vakcinos nuo COVID-19 sustiprinančiąją dozę, pranešė Baltieji rūmai. 78 metų metų lyderis, raginantis pradėti naudoti stiprinančiąsias dozes kaip naują kovos su koronaviruso pandemija priemonę, „gaus COVID-19 sustiprinančiąją injekciją, vadovaujantis“ JAV vyriausybės sveikatos apsaugos tarnybų rekomendacijomis, nurodė Baltieji rūmai. J. Bidenas taip pat pasakys kalbą apie kovą su pandemija. Planuojama, kad tai įvyks 13 val. vietos (20 val.

Šiaulių ligoninėje nuo koronaviruso mirė 29 metų jaunuolis, kuris buvo pasiskiepijęs nuo COVID-19. Ligoninės teigimu, jaunas vyras turėjo gretutinių ligų, kurios ir sukėlė ligos komplikacijas. Dėl koronaviruso švietimo įstaigose jau užfiksuota apie 300 protrūkių, izoliuota daugiau kaip 7 tūkstančiai asmenų, o Akmenėje dėl COVID-19 dviems savaitėms uždaryta gimnazija. Koronavirusas neaplenkė ir Kėdainių ligoninės – visiškai uždrausta lankyti visus slaugos skyriaus ligonius.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį paragino vyriausybę priimti sprendimą dėl privalomo mokytojų, medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimosi nuo COVID-19. Šį raginimą jis paskelbė pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“. Anksčiau skelbta, kad reikalavimas visiems sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos sektoriaus darbuotojams skiepytis nuo COVID-19 gali įsigalioti lapkričio 1 dieną, praėjusią savaitę vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas.

Vertinant naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičius situacija išlieka įtempta – kas savaitė vis daugėja juodajai epidemiologinei zonai priklausančių savivaldybių. Jų šalyje jau yra beveik pusė – 29 iš 60-ies. „Juoduoja“ ir visi didieji miestai, išskyrus Panevėžį. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šalyje pasiekė 622,6 – per parą jis paaugo daugiau nei 19 punktų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis truputį pakilo ir siekia 6,8 procento.

Vokietijoje „Facebook“ ėmėsi aktyvios veiklos prieš „antikovidinio judėjimo“ grupes. Buvo pašalintas visas tinklas su nelegalia veikla siejama koordinuota kampanija.

Mokslininkai galimai atrado mechanizmą, dėl kurio atsiranda ilgasis COVID-19 – užsitęsusi būklė po susirgimo koronavirusu, kai žmonės susiduria su „smegenų rūku“ („brain fog“), ilgai išliekančiais kvėpavimo sutrikimais ir kt. Tyrime, paskelbtame „The Public Library of Science ONE“ („PLOS ONE“), užsimenama apie autoantikūnų gamybą praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo, kuris sutrikdo imuninės sistemos reguliavimą, o tai sukelia imuninių baltymų aktyvumą ir uždegimą.

Visose Azijos šalyse kovojant su vis sunkesniais COVID-19 protrūkiais, mokyklos susiduria su ypatingais iššūkiais saugodamos vaikus ir mokytojus. Kai kurios šalys, nusprendusios, kad klasės turi grįžti prie kontaktinio darbo, naudojasi tokiomis priemonėmis kaip kaukės, mažesnės grupės ir netgi draudimai kalbėti klasėje, siekiant apriboti infekcijos plitimą. Kitose, mokyklos lieka uždarytos, rašo theguardian.com.

Profesionalus apkabintojas – gana nauja profesija. Pandemija iš pradžių atėmė galimybę dirbti šį darbą, tačiau sumažinus ribojimus, ir leidus žmonėms vėl kontaktuoti, poreikis išaugo, skelbia vokiečių „Suddeutsche Zeitung“. Viskas prasideda ant sofos, iš esmės – nuo rankos laikymo, o kartais nuo akių kontakto, aiškinama darbo technika. Gana sunku žiūrėti į akis nepažįstamam žmogui, kuomet įprastai visi žiūri į savo mobiliuosius telefonus.

Tai, ar reikia žmonėms trečiosios COVID-19 vakcinos dozės, šiuo metu yra „karščiausias“ klausimas visame pasaulyje. Dalis mokslininkų pasisako už trečiąjį skiepą, o kiti akcentuoja, kad daugiau prasmės yra vakcinas paskirstyti mažiau pasiturinčioms šalims. Pagrindinis viso pasaulio mokslininkams kylantis klausimas dėl trečiosios vakcinos dozės yra jos „reikalingumas“. Ekspertai mano, kad esminis svarbus dalykas yra mirtingumas ir patekimo į ligoninę tikimybė.

Singapūras nuo pat pandemijos pradžios praėjusiais metais ėmėsi itin griežtų karantino priemonių ir sugebėjo per visą laikotarpį nuo ligos netekti tik 60 žmonių. Suskiepijus daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų valdžia ėmėsi taikyti „grįžimo į normalų gyvenimą“ taktikos, nepaisydama rekordinių naujų koronaviruso atvejų skaičių. Jau šių metų birželį Singapūro valdžia paskelbė, kad renkasi „gyvenimo su COVID-19“ strategiją.

Kai reikėjo bendradarbiauti, turtingi regionai rūpinosi savimi. Neturtingos šalys atkreipė į tai dėmesį. Pamoka, kurią išmoko neturtingos šalys koronaviruso pandemijos metu – jos negali būti priklausomos nuo kitų pagalbos, rašo politico.eu. Skirtingai nuo ligų, tokių kaip ankilozė ar maliarija, kurios dažniausiai vargina neturtinguosius ir todėl su jomis neskubama susidoroti, koronavirusas iš karto tapo pirmojo pasaulio problema.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 813 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 14 anksčiau užsikrėtusių žmonių, penktadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 974 naujus COVID-19 atvejus ir 14 pacientų mirtį. Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 1 258 COVID-19 pacientai, iš kurių 138 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 21 379 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 820 anksčiau užsikrėtusių žmonių – daugiausiai šalyje nuo pandemijos pradžios, rodo penktadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 21 438 naujus užsikrėtimo atvejus ir 820 COVID-19 pacientų mirtį. Mirštamumo rodiklis tądien pakartojo rugpjūčio 28-ąją užfiksuotą rekordą.

Praėjusią parą nustatyti 1464 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Vienuolika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 3540 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 9167 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1005 žmonės, 117 iš jų gydomi reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, žmonių ligoninėse yra devyniais mažiau.

Vis daugiau sveikatos apsaugos ekspertų prognozuoja koronaviruso pandemijos baigtį jau kitais metais, virusui mutavus į gerokai silpnesnę ir lengvesnę formą, panašią į peršalimą ar slogą, rašo anglija.today. Oxfordo universiteto medicinos profesoriaus Johno Bello teigimu, Jungtinė Karalystė (JK) jau išgyveno blogiausią laikotarpį ir pandemija turėtų nurimti kitų metų pavasarį, vertinant tai, kad koronavirusu užsikrečia net ir paskiepyti žmonės.

„Moderna“ vadovas Stephane Bancelis mano, kad koronaviruso pandemija gali baigtis jau kitais metais. Jo teigimu, tokia įvykių eiga galima dėl išaugusios vakcinų gamybos, kuri leis užtikrinti pasaulinį poreikį. „Jei atsižvelgsime į pramonės ir gamybos plėtrą per pastaruosius šešis mėnesius, tai iki kitų metų vidurio turėtų būti pakankamai dozių, kad visi šioje žemėje būtų paskiepyti.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 974 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo gegužės pabaigos, taip pat mirė 14 anksčiau užsikrėtusių žmonių, ketvirtadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 822 naujus COVID-19 atvejus ir 20 pacientų mirtį. Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 1 209 COVID-19 pacientai, iš kurių 133 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 275 testus nustatyti 589 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė keturi anksčiau užsikrėtę žmonės, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Iš naujai nustatytų užsikrėtimo atvejų 386 pacientai nebuvo pasiskiepiję arba baigę vakcinavimo kurso. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 687 naujus COVID-19 atvejus ir dviejų pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 498,65 atvejo 100 tūkst.

Tiems vokiečiams, kurie ir toliau rinksis nesivakcinuoti nuo COVID-19, gyvenimas per artimiausius mėnesius gali gerokai pabrangti. Bus atsisakoma išmokų karantine atsidūrusiems žmonėms, planuojama koronaviruso testus padaryti mokamais.

Praėjusią parą nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Trylika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 3512 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7964 žmonės. Nuo COVID-19 ligoninėse gydomų pacientų skaičius viršijo tūkstantį ir šiuo metu siekia 1014. Reanimacijoje gydoma 116 pacientų. Lyginant su ankstesne para žmonių ligoninėse padaugėjo dviem dešimtimis.

Daugėjant susirgimų COVID–19, valstybė gali nebekompensuoti savanoriškai apsisprendusių nesiskiepyti darbuotojų testų, už juos turėtų mokėti darbdaviai arba darbuotojai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio komunikacijai apie tai, kas padėtų sumažinti sergančiųjų koronavirusu skaičiu, o ne skelbti apie „grįžtantį karantiną“. Pasak G. Nausėdos užsienio politikos grupės vadovės, visuomenė ne visada supranta, ką reiškia karantino sąvoka.

Nuo šiandien izoliacijos trukmė sąlytį turėjusiems asmenims trumpėja nuo 14 iki 10 dienų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip ir anksčiau, suteikiama galimybė susitrumpinti izoliaciją, ne anksčiau kaip 7 izoliacijos dieną atliktus PGR tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą, jei asmeniui nepasireiškia ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, t. y. staiga prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Nuo pandemijos suvaržymų pernai ir šiemet nukentėjusių įmonių bendra skola „Sodrai“ siekia 170 mln. eurų, iš kurių 158 mln. eurų – atidėjimai. „Dėl atidėjimų daugiausia kreipėsi įmonės, dirbančios didmeninės ir mažmeninės prekybos,variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo irmaitinimo paslaugų veiklos, transporto ir saugojimo, statybos sektoriuose“, – BNS sakė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

Mažosios ligoninės Lietuvoje imasi uždarinėti skyrius, kad galėtų priimti augantį COVID-19 pacientų srautą. Tauragės ligoninėje pastaruoju metu buvo uždaryti Vaikų ir Psichiatrijos skyriai, o Kretingoje – Vidaus ligų, rašo naujienų portalas 15min.lt. BNS primena, kad didžiosios ligoninės dėl augančio COVID-19 pacientų skaičiaus taip pat sustabdė dalį planinių paslaugų.