pakeliui į balį

Balis mus pasitinka tamsus ir debesuotas. Paskutiniai metrai iki Balio. Štai! Atvykom! Šioje kelionėje išbandėme pačias įvairiausias transporto priemones. Skridome lėktuvais, važiavome įvairiausiais automobiliais, plaukėme laivais ir kateriais. Šiandien atėjo diena, kai gavome transporto priemonę, dėl kurios čia ir važiavome. Pagaliau galime laisvi neršti po visą salą. Laimingi vietos gyventojai išsipuošę pasitinka roko žvaigždę ir džiazo virtuozą Vytarą.

Apie tai, kaip vidury nakties lipome pažiūrėti žydrojo žiburėlio, o Vytaras įsidarbino fabrike. Mūsų paskutinis ugnikalnis - Ijen krateris. Į kelionės pabaigą kažkas kažkodėl sugalvojo, kad darbo dieną reikia pradėti naktį. Praeitą naktį kone visą prastypsojome prie Bromo kalno, o šią jau trinamės prie naujo ugnikalnio. Startas. Kartu su minia išprotėjusių turistų, skinamės kelią aukštyn. Iki viršūnės - apie tris kilometrus.

Šį kartą mes daug skraidome. Tokia šalis – lėktuvais greičiau, patogiau. Kita vertus – kitaip ir neįmanoma būtų patekti ten, kur šį kartą likimo užgaidų esame numetami. Gausybė salų. Viso per mėnesį – devyni ilgesni, mažesni skrydžiai. Kaip ir visur – vieni perlėkimai buvo trumpi ir malonūs, kiti vėluojantys, arba nervingi. Kaip tas, vakarykštis reisas, kuriuo atskridome atgal į Javos salą – į viduryje jos įsikūrusį Džogdžakartos miestą.

Pakeliui į Balį toliau tęsia savo nuotykius Indonezijoje: - Tau patinka mano BMW? - Patinka. Gražus egzempliorius. Retas. - Tikra tiesa. Galiu tau parduoti. Nebrangiai, tik dėl to, kad tu man patinki. Taip prasidėjo mano bendravimas su visiškai nepažįstamu žmogumi. Bet dialogo pradžia – gana klasikinis atvejis, sutinkamas bet kurioje rytų šalyje. Jei tik kažkas ten kažką kažkam parduoda.

Tana Toraja - toradžų žemė, vienas iš Indonezijai priklausančios Sulawesi salos regionų. Mus čia atviliojo unikalus šios vietos gyventojų požiūris į mirtį ir santykį su mirusiais. Nuostabiausia, kad daugiau kaip 90 procentų šio regiono gyventojų - uolūs krikščionys. Toradžų namai - vienas iš unikalių šios vietos reginių. Savo aukštai iškeltais stogais jie atkartoja laivus, kuriais, pasak legendos, neatmenamais laikais toradžai atplaukė į šią vietą.

Iš pradžių, siaurame kalnų kelyje, pasirodė dvi juodai apsirengusios moterys. Paskui dar būrelis. Kitas. Vis daugiau ir daugiau. Mes lėtai važiavome šalia. Tol, kol užstrigome dviejų sunkvežimių kamštyje. - Eikit toliau patys, bus greičiau. Vairuotojas buvo teisus. Nors skubėti neturėjome labai kur – šio didelio triukšmo ir žmonių sambūrio kaltininkė buvo mirusi jau daugiau, kaip keturis mėnesius.

Šiandien anksti ryte, kartu su mūsų naujaisiais bičiuliais iš galvų medžiotojų kaimo, išsiruošėme į džiungles mokytis tradicinės dajakų (čia taip tauta vadinasi) būdų. O medžioja jie naudodami savo tradicinius ginklus - orinius šautuvus ir užnuodytas strėles. Žinodami, kad praėjusi naktis buvo praleista turiningai bendraujant prie nemažo kiekio arako (vietinio samagono), nerimavome, kad puikieji medžiotojai džiunglių prieblandoje nesupainiotų Vytaro su kokiu triušiu ar koala.

Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius toliau keliauja ir dalina įspūdžiais bei išskirtiniais kadrais iš Borneo. „Garsas apie tai, kad du barzdoti gibonai blaškosi po Borneo ir savo išvaizda gąsdina niekuo dėtus žvėrelius, nuvilinijo toli už Tanjung Puting nacionalino parko ribų. Todėl šioje vietoje mus pasitiko griežtai - turime skubiai užsimaskuoti, kad būtume kuo panašesni į orangutanus. Teko vaikščioti taip. Pašaliniai čia įleidžiami labai retai. Turistai - niekada.

- Tu neklausei įdėmiai, ką tau sakė patyrę pedagogai. Todėl ir nepavyko. Ne plaučiais pūsk. Pilvu. Mano pastaba Vytarui nebuvo labai autoritetinga. Jo šūviui nuo taikinio nukrypus gerokai per aukštai ir per toli, manoji strėlė, jau po kelių akimirkų, švelniai atgulė net nepasiekusi iš lapų susukto kažkokio gumulo, kuris vietinių žmonių nuomone buvo visai panašus į mažą, tarp žolių pasislėpusį šerną. - Hm.. Kaip sakei? Pilvu pūst? Nemanau, kad verta klausti medžiotojų, kieno šūvis geresnis.

Saulė čia teka prieš 6 ryto, todėl dar apyaušrio rūkams neištirpus, leidomės į kelią - gilyn į džiungles. Vakarykščius palmių sąžalynus keičia tikros džiunglės. Upė vis siaurėja - įdomu, kuo plauksime kelionės pabaigoje? Gal melioracijos grioviu? Net sunku patikėti, kad čia gali praplaukti nemaži laivai. Vietiniai sako, kad gylis čia - maždaug 9 metrai. Štai, mūsų kreiseris visu gražumu. Priekyje galima įžiūrėti sunkiai dirbantį kelionės talentų skyrių.

Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius toliau tęsia savo nuotykius Indonezijoje, Borneo džiunglėse. Pateikiame išskirtines keliautojų nuotraukas bei dienoraščio fragmentus: „Pangkalan Bun miestelis Borneo saloje - visų atvykstančiųjų pasivaikščioti po Borneo džiungles, pirmasis taškas. Iš pirmo įspūdžio - kaip Molėtai, bet dydžio - kaip Kaunas. Būtent čia sėsime į laivą ir plauksime gilyn į salą.

Kelionių asai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius toliau tęsia savo nuotykius Indonezijoje ir dalinasi Martyno įspūdžiais paliekant Džakartą. „Kartą mačiau laidą apie gyvūnus. Na, tų laidų tai žiūrėjęs ir daugiau, tris, keturias tai tikrai. Bet dabar prisiminiau tą, kur per visa ekraną guli sotus liūtas prie gerokai apvalgytos antilopės palaikų ir snaudžia. Net šypsosi kažkiek per miegus. Gyvenimas pavyko.

Vytaras Radzevičius projekte „Pakeliui į Balį“ nustebino ilgametį savo kelionių draugą Martyną Starkų ir tūkstančius sekėjų. Vytaras, pasirodo, puikiai skambina fortepijonu. Stambulo oro uoste žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius, belaukdamas skrydžio su Martynu, prisėdo prie ten esančio muzikos instrumento ir iš jo pirštų ėmė lietis gražios melodijos. „O viskas prasidėjo labai romantiškai, dar Stambule.

Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius vėl leidžiasi nuotykių ieškoti svetur. Šįkart keliautojų duetas leidžiasi į pasakiško grožio salą Balį – projektas „Pakeliui į Balį“ prasideda jau šį antradienį. Martynas sako, kad į Balį jis važiuoja tiesiog vedamas lemties. „Tai ne trauka – tai lemtis. Nors, neslėpsiu, tikrai smalsu, kodėl ten tiek daug lietuvių važiuoja. Gal net gyvą Leonardą Pobedonoscevą sutiksiu?“ – tv3.lt sakė žurnalistas ir keliautojas.