oro temperatūra

Įsibėgėjant vasarai kai kurios pietų Europos šalys susiduria su alinančiomis karščio bangomis, o kitur iškrenta rekordinis kritulių kiekis. Šie ekstremalūs orų reiškiniai dėl klimato kaitos tampa vis žiauresni ir dažnesni, ir bent jau Vakarų valstybėms tai buvo bauginantis žvilgsnis į ateitį, skelbia portalas „Euronews“. Rekordinės dienos atskleidė, kaip prastai mūsų miestai pasirengę atlaikyti 40 laipsnių temperatūrą.

Visuotinis atšilimas ir toliau iššaukia vis ekstremalesnius reiškinius bei karščio bangas. Dabar jos užklupo Turkiją ir Kiprą, o kai kuriose Ispanijos dalyse iškrito rekordinis kritulių kiekis. Turkiją užklupusi didžiulė karščio banga visą savaitę termometrų stulpelius privertė šoktelti 8–12 laipsnių aukščiau už sezonines normas, skelbia portalas „Euronews“. Vakarinėje ir pietinėje Viduržemio jūros šalies pakrantėje jaučiamas didžiulis karštis, o temperatūra ir toliau kyla.

Jau nuo antros šios savaitės pusės į Lietuvą sugrįžta šalčiai iš Arkties. Artimiausiomis dienomis galime sulaukti šiltų orų, tačiau nuo penktadienio, tikėtina, kad mus pasieks šaltos oro masės. Klimatologas Justinas Kilpys sako, kad ir šią žiemą galime pamatyti ir retesnių reiškinių. Ko sulauksime šią ir kitą savaitę? Anot sinoptikų, jau galima pradėti ruoštis sugrįžtantiems šalčiams, tačiau dar kelias dienas teks pasidžiaugti šiltesniu oru.

Gruodžio 12-ąją Oimiakono gyvenvietės gyventojai pasidalijo lauko termometrų nuotraukomis. Prietaisai rodo net –60 laipsnių šaltį. Anot vietinių – toks šaltis rekordinis per paskutinius 10 metų. Oimiakonas yra nedidelė gyvenvietė Jakutijos rytuose, turinti apie 500 gyventojų. Tai taip pat yra vienas iš Žemės „šalčio polių“ – viena iš šalčiausių vietų, kur nuolatos gyvena žmonės.

Europą svilina karščio banga – Frankfurto zoologijos sode darbuotojams tenka gyvūnus laistyti vandeniu, kad šie lengviau ištvertų karštį. Šiaurės Ispanijoje dėl sausros nevaldomai plinta gaisrai. Karščio banga alina ir Prancūziją – Korsikos valdžia perspėja, kad po 25-ių dienų saloje gali nebelikti vandens. O žemyninėje šalies dalyje valdžia jau ima riboti vandens naudojimą.

Niujorko mieste oro temperatūrai šiomis dienomis pasiekus paskutinių trejų metų žemumas ir nukritus iki 1,1 laipsnio šalčio, uždarytos kai kurios mokyklos, o gyventojai įspėjami pasirūpinti šiltais drabužiais. Šalčiai ir gausiai iškritęs sniegas taip pat pridarė problemų vairuotojams. Socialiniame tinkle „Twitter“ Niujorko gyventoja Sian Travis patalpino vaizdo įrašą, kuriame matosi automobilio viduje susiformavęs dvigubas ledo langas.

Lietuvoje artimiausią naktį dangus apsiniauks, iš šiaurės vakarų atkeliaus krituliai. Didžiojoje šalies dalyje vyraus lietus, šiaurėje galimos ir šlapios snaigės. Šalies rytuose galimas plikledis ir lijundra. Rytą dar kai kur palynos, bet greitai liausis, atsiras vis daugiau pragiedrulių. Oro temperatūra naktį bus labai nevienoda. Vyraus 1–3 laipsniai šilumos. Šalies rytuose, pietryčiuose bus iki 2 laipsnių šalčio, prie pat jūros bus apie 3–5 laipsnius šilumos.

Karštą vasaros dieną niekas geriau nepadeda kaip buvimas vandenyje ar vėsinimasis prie vėsaus vėjelio. Beveik kiekvienas automobilyje turime po kondicionierių, namuose – po ventiliatorių. Bet ar susimąstėte, kad kondicionierius gali sukelti nepageidautinų negalavimų? Apie tai tv3.lt portalui atsakė specialistai. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės Irenos Taraškevičienės, žmogus kondicionierių turėtų susireguliuoti pagal savo poreikius.

Didžioji Britanija susidurs su nauju „siaubūnu iš rytų“, perspėja vietos klimatologai. Teigiama, kad britų laukia viena iš šalčiausių žiemų per 30 metų. Mokslininkai, kurie pabandė prognozuoti vieną iš didžiausio masto Didžiosios Britanijos orų prognozių, tvirtina, kad temperatūra 2020-ųjų sausio ir vasario mėnesiais bus žemesnė, nei įprasta.

Per paskutinius penkerius metus net keturis kartus karščiausia vasaros ir metų diena buvo užfiksuota rugpjūtį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis karščiausią vasaros dieną per paskutinius 18 metų turėjome prieš trejus metus rugpjūčio 8 dieną. 2015 metais Birštone termometro stulpelis šoktelėjo iki 37,4 °C. Tiesa, nedaug trūko, kad tą dieną būtų užfiksuotas ir Lietuvos aukščiausios temperatūros rekordas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos perspėja, jog gegužės 30 dieną aukščiausia temperatūra daug kur pakils iki 30–32 laipsnių karščio.

Lauke vis dar šąlant, viešojo transporto keleiviai skundžiasi, jog autobusuose ar troleibusuose itin šalta. Kai kuriuose transporto priemonėse, termometrai rodo vos 8 laipsnius šilumos. Maža to, pro dažnai varstomas duris, pučia vėjas. Sveikatos specialistai teigia, kad pagal higienos normas, oro temperatūra tokiose patalpose turėtų būti ne apie 14-16 laipsnių.  Lietuvoje jau užfiksuoti rekordiniai šalčiai. Štai antradienio naktį, Ukmergėje šalo beveik iki 26 laispnių.

Oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio ar žemiau, pradinukai bei penktų klasių mokiniai gali likti namie. Jei spusteli 25 laipsnių speigas, į mokyklą gali nevykti ir kitų klasių mokiniai, primena Švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmadienio rytą 8 val. Vilniaus, Kauno, Utenos rajonuose fiksuota 20–21 laipsnis šalčio. Šaltis nesitrauks ir antradienį – naktį termometro stulpelis kris iki 19–24 laipsnių šalčio.

Tie, kurie kruopščiai planuoja savo išlaidas, galėjo likti nepatenkinti. Mat šilumos sąskaitos atėjo daug brangesnės nei praeitais metais, nepaisant mažesnių šilumos kainų. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. siekė 5,02 ct/kWh (be PVM) ir tai buvo 2,90 proc. mažiau nei pernai. Tarp penkių didžiųjų miestų lapkričio mėn. už šilumą mažiausiai mokėjo Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Nusistovėjus aukštai oro temperatūrai, asfaltuotuose keliuose ar jų ruožuose galima pastebėti reiškinį, vadinamą bitumo išplaukimu. Bitumo išplaukimas – tai bitumo perteklius dangos paviršiuje, kai vasaros metu, kelio dangai įkaitus iki 50 laipsnių, dėl šilumos suminkštėjusiam bitumui ar kitam rišamajam elementui, asfalto medžiagoje nepakanka laisvų porų ir jis veržiasi į paviršių.

Nors pavasariniu oro dar džiaugiasi ne visi Lietuvos miestai, jau pradedama laukti šildymo sezono pabaigos. tv3.lt domisi, kurie Lietuvos miestai šaltaisiais mėnesiais už šildymą mokėjo mažiausiai, ir kodėl.   Lietuvos šilumininkų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas išskiria, kad didžiausią įtaką galutiniams mokėjimams padaro oro temperatūra ir namo būklė. O skirtingų miestų šilumos kainai įtakos turi ir biokuro naudojimas.

Praėjęs rugpjūtis Jungtinėse Valstijose buvo karščiausias nuo 1880 metų, kai buvo pradėta registruoti temperatūrą, ketvirtadienį pranešė amerikiečių mokslininkai apie dar vieną kylančios temperatūros žemės rutulio paviršiuje ženklą. „Šis 2015-ųjų metų mėnuo yra jau šeštas, kai viršytas vidutinės mėnesio temperatūros rekordas (po vasario, kovo, gegužės, birželio ir liepos)“, – sakoma Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) pranešime.

Klimato pokyčiai ir viso pasaulio oro temperatūros kilimas nėra ateities gąsdinančios prognozės, šie procesai, pasak mokslininkų, vyksta jau dabar. Tai šių dienų įvykiai, kurie aiškiai rodo, kad mūsų planetoje kintanti temperatūra daro įtaką kitiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, daugėja potvynių, plečiasi dykumos, vis dažniau susiduriama su miško gaisrais. „Vienas iš klimato kaitos požymių pastebimas visame pasaulyje ir Lietuvoje – jūros lygio kilimas.

LRT.lt Trečiadienis, anot sinoptikės Juditos Liukaitytės, bus debesuotas, o oro temperatūra svyruos nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos. „Paskutiniai debesys jau bus nuslinkę į šiaurės rytus, kiti – iš pietų dar nepakilę. Todėl turėtumėme išvysti pragiedrulių“, – LRT radijui tvirtina J. Liukaitytė ir priduria, kad sulauksime vidutinio stiprumo pietinių krypčių vėjo.

Šių metų lapkritis – šiltesnis nei pernai: vidutinė lauko oro temperatūra šiemet lapkritį siekė 5,1 laipsnio šilumos, pernai tą patį laikotarpį buvo 4,5 laipsnių šilumos. Lapkričio mėnesį AB „Šiaulių energija“ šilumos vartotojams kaina – 23,02 ct/kWh (be PVM). Palyginti pernai už tą patį laikotarpį ji siekė 24,04 ct/kWh, t.y. šiemet kaina buvo 4,2 procento mažesnė nei pernai.

Mokslininkai atrado netikėtą vėjo jėgainių keliamą efektą: pasirodo, naktį jos sulaiko šilumą ir šildo žemę. Šį atradimą padarė JAV mokslininkai, nagrinėjantys NASA palydovų „Aqua“ ir „Terra“ padarytas nuotraukas. Tyrėjai konstatavo, kad dideli vėjo jėgainių parkai, pastatyti kai kuriuose šalies regionuose, daro poveikį žemės paviršiaus temperatūrai.

Mokslininkai detaliai išanalizavo duomenis apie Žemės klimatą prieš dešimtis tūkstančių metų ir rado įrodymų, kad paskutinis ledynmetis baigėsi, kai, padidėjus anglies dioksido kiekiui atmosferoje, pakilo oro temperatūra, skelbia BBC. Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda teigia, kad jų atradimai patvirtina teiginius apie pasaulinį klimato atšilimą. Mokslininkai ištyrė, koks buvo Žemės klimatas prieš maždaug 20 ar 10 tūkstančių metų. Tuo metu tirpo šiaurės pusrutulį dengę ledynai.

Apie tai, kad orai turi įtakos mūsų sveikatai, kalbama nuo seno. Oro temperatūra, drėgmė ir atmosferos slėgis veikia mus visus, tačiau kai kurie žmonės į orų permainas – ypač staigias – reaguoja itin jautriai. Prastai jaučiasi ne visi Orai keičiasi kasdien, ir žmogaus organizmas dažniausiai prisitaiko prie šių pokyčių, tačiau dalis žmonių dėl tokios orų kaitos patiriamų nemalonių pasekmių – lėtinių ligų paūmėjimo – neišvengia. „Šie žmonės vadinami meteorolabiliais.

Neįprastai aukšta šių metų rudens oro temperatūra gali lemti, kad jis būtų pripažintas vienu šilčiausių per visą meteorologinių stebėjimų šioje šalyje istoriją.

Rugpjūtį dar lepins vasariški ir šilti orai, tačiau vis daugiau ženklų primins apie artėjantį rudenį, teigia klimatologė Audronė Galvonaitė. „Vidutinė rugpjūčio temperatūra – 16,2 laipsnio. Tai dar pakankamai šiltas ir vasariškas mėnuo. Nors rugpjūtis yra tarsi atsisveikinimas su vasara: ji tęsiasi, bet vis dažniau pasirodo reiškinių, kurie primena, kad artėja ruduo“, – Lietuvos radijui kalbėjo ji.

Oro temperatūra pakilo iki 30, vandens – iki 22– 23 laipsnių šilumos. Tokius birželio karščius sinoptikai vadina teigiama anomalija ir žada karšesnę bei sausesnę nei įprastai vasarą. Žmonės kol kas labiau džiaugiasi nei piktinasi pirmąja šilumos banga, bet jau patiria šilumos smūgius. Saulė kaitresnė „Kol kas nieko ypatinga, galvos pasvaigsta, nėra kad virstų ir alptų“, – vakar sakė Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios pagalbos tarnybos vadovė.

Visą savaitę speigui spaudžiant taip, kad tvoros pokši, mokinukai, užuot kasryt ėję į mokyklą, šildėsi namie. Tiesa, tik pradinukai. Vyresniems vaikams teks luktelėti didesnio speigo. Daugelį tėvų tai piktina – negi vyresniems vaikams šilčiau negu mažiesiems. Kreipėsi į „Vakaro žinių" redakciją du moksleivius sūnus auginanti Ingrida iš Šiaulių rajono. „Pirmadienio rytą pažiūrėjusi į termometrą pamačiau, kad lauke – 21 laipsnis šalčio.