Lietuvos šilumininkų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas išskiria, kad didžiausią įtaką galutiniams mokėjimams padaro oro temperatūra ir namo būklė. O skirtingų miestų šilumos kainai įtakos turi ir biokuro naudojimas.
Nors visiems kiekvieno miesto gyventojams nustatoma vienoda šilumos kaina, išlaidos šilumos energijai skiriasi – už šilumą mokama tiek, kiek jos suvartojama.
„Dėl to, kai mokama už šilumą yra žiūrima ne į kainas, o į mokėjimus už šilumą. Kadangi priklauso ir nuo buto ploto, namo būklės: ar jis sandarus ir šiluma pasilieka viduje, ar kiauras ir viskas išeina lauk. Svarbi pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“, – informuoja V. Stasiūnas.
Kainos apskaičiuotos atsižvelgus į visų kategorijų daugiabučius: nuo suvartojančių mažiausiai šilumos iki daugiausiai, ir, išvestas bendras mokėjimo vidurkis tame mieste. Kaina nurodoma eurais per mėnesį.
Mokėjimai už šilumąInfographic
Brangiausiai mokama Palangoje
UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktorius Rimantas Kregždė pasakoja, pajūrio temperatūra turėjo mažiausią įtaką, paaiškinimas – prastos būklės pastatai.
„Temperatūra praktiškai visoje Lietuvoje buvo daugmaž vienoda. Šiaip tuose duomenyse viskas privesta, kas būtų, jeigu visi butai būtų 60 kv. metrų, nes kitaip palyginti būtų neįmanoma. Faktiškai taip nėra. Palangos pastatai yra maži, nedidelės kvadratūros. Bet šiaip pagrinde yra seni, maži, nerenovuoti namai. Kuo juo mažiau rūpinamasi, tuo suvartojimas yra didesnis šilumos“, – apie Palangos situaciją pasakoja R. Kregždė.
Direktorius neslepia, kad jei būtų įmanoma naudoti daugiau biokuro, kainą matytume mažesnę.
„Naudojama tiek, kiek galima jo sunaudoti. Pas mus yra tik vienas biokuro katiliukas, šiuo metu dar vienas yra statomas. Kadangi tos šilumos gaminamos biokuru neužtenka, dalis yra gaminama dujomis. Jei būtų daugiau biokuro katilų, šilumos kaina pasikeistų, ji būtų mažesnė“, – teigia R. Kregždė.
Mokėjimai už šilumą vasario mėnesįInfographic
Biokuras – mažų kainų šaltinis
Vienos mažiausių kainų mokamos Jonavoje ir Mažeikiuose, o iš didžiųjų miestų – Šiauliuose. Šilumos tinklų direktoriai pasakoja, kad tai – įdėto darbo didinant biokuro vartojimą rezultatas.
„Pas mus yra apie 80 proc. suvartojama biokuro. Ir mūsų , ir Šiaulių savivaldybė priėmė tą variantą, kad viską pasidarysime patys: pasistatėme katilus, patys eksploatuojame. Nepriimta sprendimo, kad reikia konkurencijos valstybei. Šiaulių ir mūsų pavyzdys rodo, kad nėra blogai, kai valdo savivaldybė. Ji suinteresuota, kad būtų pigiau žmonėms. Gal kaina ir dar būtų mažesnė, bet šiuo metu dar reikia atiduoti paskolą, kurią ėmėme katilo statybų finansavimui, nes neužteko vien paramos“, – pasakoja „Jonavos šilumos tinklų“ direktorius Alfredas Sadzevičius.
„Mažeikių šilumos tinklų“ generalinis direktorius Jonas Jurkus informuoja, kad šiuo metu pas juos 97 proc. kūrenama biokuru, tokio rezultato pasiekta maždaug per 10 metų.
„Mes vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome kreipti dėmesį į biokurą, pradėjome statytis katilines. Pernai investavome pakeisdami senuosius katilus į šiuolaikiškus, taip pat daugiau nei 60 proc. renovavome vamzdynus, o stambiuosius vamzdynus – visiškai. Taip pat patys žmonės, kurie pasikeitė vidaus vamzdynus jaučia didesnį efektą. Tai yra bendros mūsų, savivaldybės ir gyventojų pastangos“, – sako J. Jurkus.
Nemažą įtaką turėjo ir renovuoti pastatai. Kuo jie sandaresni, tuo daugiau šilumos sulaikoma ir mažiau suvartojama.
„Jonavoje yra apie 300 namų, tuoj bus 100 renovuotų, manau, kad tai vienas didesnių projektų Lietuvoje. Tai ir valstybės laimei, kad nereikia šildyti oro, ir jonaviečių, kadangi moka pigiau. Pradžioje, gal ir nedrąsiai žmonės kreipėsi dėl renovacijos, bet dabar jau mato naudą, ir yra atsiradusi ta tradicija. Jei nebūtų nei vieno kiauro namo, dar labiau sumažėtų mūsų priklausomybė nuo Rusijos. Šiuo metu, kadangi dar vyksta renovacijos, negalima pasiskaičiuoti kiek reikės biokuro pasiūlos, ar nereikės. Bet kol nestatome daugiau katilinių, trūkstamas dujas perkame. Džiugu, kad ir jų kaina pradėjo kristi“, – komentuoja „Jonavos šilumos tinklų“ direktorius.
„Mažeikių šilumos tinklų“ direktorius taip pat teigiamai atsiliepia apie renovacijas.Šiuo metu ten renovuoti 63 daugiabučiai.
„Dar didžiulį skaičių namų reikia renovuoti, tačiau, kadangi pas mus ir taip mažos kainos, manau, kad žmonės nelabai ir nori renovuotis. Kol buvo didesnės ir noras buvo didesnis. Bet gal tai dar pasikeis“, – svarsto J. Jurkus.
Lietuvos šilumininkų asociacijos puslapyje rašoma, kad kovo mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra 5,60 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su vasariu, sumažėja 1,93 proc.
Kovą, palyginus su vasario mėnesiu, labiausiai šiluma atpigo Anykščiuose – 31,52 proc. (2,93 ct/kWh). Tai lėmė išaugusi biokuro dalis UAB ,,Anykščių šiluma“ kuro struktūroje – bendrovė pradėjo eksploatuoti naują biokuro katilą.
