opportunity

Kuo labiau didėja Marso paviršiaus nuotraukų, kurias į Žemę siunčia NASA marsaeigiai, duomenų bazė, tuo daugiau intriguojančių dalykų jose aptinkama. Marso paviršiaus nuotraukas akylai nagrinėja ne tik mokslininkai, bet ir daugybė entuziastų, kurie ne kartą yra sudrebinę internetą neįprastais savo atradimais.

Prie NASA marsaeigio „Opportunity“ nežinia iš kur atsiradęs akmuo, pavadintas „Pinnacle Island“, mokslininkams užminė dar didesnę mįslę. Kaip jau rašėme, internetinio forumo „UnmannedSpaceFlight“ lankytojai pastebėjo, kad marsaeigio „Opportunity“ prieigas reguliariai fotografuojančių fotokamerų padarytose nuotraukose nežinia iš kur atsirado akmuo: visą mėnesį „Opportunity“ nebuvo net pajudėjęs iš vietos.

Internetinio forumo „UnmannedSpaceFlight“ lankytojai pranešė aptikę eilinę Marso mįslę: klajojantį akmenį, kuris nežinia kaip atsidūrė prie marsaeigio „Opportunity“. „Opportunity“ fotokameros reguliariai fotografuoja marsaeigio prieigas. Forumo dalyviai pastebėjo, kad 3536 Marso dieną darytose nuotraukose šio akmens prie marsaeigio nėra, o 3537 dieną jis jau pasirodė. Keisčiausia yra tai, kad „Opportunity“ jau daugiau nei mėnesį visai nejuda iš vietos: jis pasiruošė žiemoti.

Šiandien Vašingtono (JAV) Smithsono nacionaliniame Aeronautikos ir kosmoso muziejuje atidaroma įspūdingiausių Marso nuotraukų, padarytų NASA marsaeigių „Opportunity“ ir „Spirit“, paroda. Joje lankytojai galės pasigėrėti Marso paviršiaus kraterių, smėlio kopų, dulkių debesų bei kitų Raudonosios planetos kraštovaizdžio sudėtinių dalių atvaizdais, praneša „Dailymail.co.

Jau kone dešimtmetį Raudonojoje planetoje besidarbuojantis marsaeigis „Opportunity“ rado įrodymų, kad Marse kadaise tekėjo ne šiaip vanduo, o gėlas vanduo, praneša NASA specialistai. Tai reiškia, kad vanduo buvo tinkamas gyvybei. Iki šiol Marse buvo randama pėdsakų vandens, kuris savo sudėtimi labiau buvo panašus į sieros rūgštį, informuoja „RIA.ru“. Ankstesni automatinių zondų surinkti duomenys bylojo, kad Marso paviršiumi labai seniai tekėjęs vanduo galėjo būti nepaprastai sūrus ir rūgštus.

NASA marseigio „Curiosity“ vasarį paimtų uolienų mėginių tyrimai atskleidė, kad tolimoje praeityje šioje planetoje buvo tinkamos sąlygos mikrobiologinei gyvybei palaikyti. „Curiosity“ už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kurioje praėjusių metų rugsėjį aptiko išdžūvusio upelio vagą, pragręžė nuosėdines uolienas ir paėmė keletą mėginių. Mokslininkai mano, kad maždaug prieš 3 milijardus metų Marsas turėjo tankią atmosferą, o jo paviršiuje egzistavo skysto vandens telkiniai.

Šįryt apie 8:31 val. Lietuvos laiku Marse vyks mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas. O tiesioginės transliacijos su mokslininkų komentarais internete jau prasidėjo. Sėkmingai pasiekęs Marso paviršių, „Curiosity“ pradės dvejų metų misiją, kurios metu robotizuotas marsaeigis tyrinės mikrobiologinės gyvybės aspektu labiausiai intriguojantį Marso kampelį.

Žinia, kad naujasis marsaeigis „Curiosity“ nusileis Raudonojoje planetoje rugpjūčio mėnesį, kiek užtemdė faktą, kad ten jau yra jo vyresnysis brolis – marsaeigis „Opportunity“, atlikęs precedento neturinčius šios planetos tyrinėjimus. Jis turi galimybę pabaigti pirmąjį nežemišką maratoną – „Opportunity“ Marso paviršiumi jau nuvažiavo 35 kilometrus, ir iki maratono distancijos ilgio beliko tik 7 kilometrai.

NASA paskelbė marsaeigio „Opportunity“ į Žemę atsiųstą savo paties šešėlio nuotrauką, padarytą vėlyvą popietę Marse. Marsaeigio fotokamera užfiksavo vaizdą, atsiveriantį žvelgiant į rytus nuo „Endeavour“ kraterio krašto, pranešė NASA. Originalios raiškos nuotraukos variantą (620 KB) galima pamatyti šiame NASA tinklalapyje. Pranešama, kad nuotrauka buvo padaryta šių metų kovo 9 dieną tarp 16.30 ir 17 val. Marso vietos laiku.

Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO)  atsiuntė į Žemę dviejų Raudonosios planetos paviršiuje įšalusių kosminių aparatų nuotraukas. MRO nuotraukose matyti du neveikiantys kosminiai aparatai, prišalę prie Marso savo kapavietėse, skelbia „Space.com“.  Nuo 2006 m. aplink Marsą skriejantis MRO palydovas pirmąjį aparatą Marso Šiaurės ašigalio regione nufotografavo šių metų sausio 26 dieną.

NASA sukurtas marsaeigis „Opportunity“ Raudonojoje planetoje rado į geležinį meteoritą panašų objektą, pranešama „Space.com“ tinklalapyje. Šis 45 centimetrų pločio radinys, pavadintas „Oilean Ruaidh“, buvo aptiktas rugsėjo 16 dieną, marsaeigiui nuvažiavus 81 metrą. Jo spalva, tekstūra, padėtis planetos paviršiuje ir kiti požymiai leidžia mokslininkams teigti, kad tai geležinis meteoritas.

NASA marsaeigis „Opportunity“ planetos paviršiuje aptiko uolienos luitą, kuris, mokslininkų manymu, veikiausiai yra meteoritas. NASA nuotr. Apie tai pranešama NASA svetainėje. Maždaug 0,6 m skersmens neįprastos formos luitas buvo pastebėtas liepos 18 dieną. Tuo metu „Opportunity“ judėjo į priešingą nuo jo pusę. NASA mokslininkai apsuko marsaeigį, ir jis turėjo įveikti apie 250 metrų atstumą, kad privažiuotų arčiau ir galėtų jį apžiūrėti.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje specialistai ruošia Marso grunte įstrigusio marsaeigio „Spirit“ gelbėjimo planą. „Spirit“ negali pajudėti iš vietos nuo gegužės mėnesio, teigiama NASA pranešime. Marsaeigis įklimpo biriame Marso grunte dėl kelių valdymo klaidų, kai be reikalo buvo įjungta atbulinė pavara. Manevruojant „Spirit“ ratai iki pusės įsirausė į gruntą. "Spirit" pateko į Marso smėlio spąstus. NASA nuotr.

NASA marsaeigis „Opportunity“ atrado buvusį požeminio vandens tinklą, kurio dydis prilygsta Oklahomos (JAV) valstijai. Dar 2004 metais „Opportunity“ atlikti grunto tyrimai leido mokslininkams iškelti hipotezę, kad Marse būta vandens. Pranešama, kad marsaeigis vandens suformuotas uolas aptiko ne tik „Endurance“ (Ištvermės) krateryje, tačiau ir kitame, už 6 km esančiame Viktorijos krateryje. Abu krateriai yra Marso  atmosferoje.

JAV kosmoso agentūros NASA marsaeigiai švenčia penkerių metų, praleistų Raudonojoje planetoje, jubiliejų. Pirmasis robotas „Dvasia“ („Spirit“) Marse nusileido 2004 metų sausio 3 dieną, rašo BBC. Antrasis marsaeigis „Galimybė“ („Opportunity“) nusileido 21 diena vėliau. Buvo manoma, kad jie dirbs tris mėnesius, tačiau  jų ilgaamžiškumas šaltomis Marso sąlygomis nustebino ne vieną.

JAV kosmoso agentūra yra pasiruošusi išsiųsti robotą-klajūną „Opportunity“ ekspedicijai į Marsą, praneša BBC. Ekspedicija Marse truks dvejus metus, BBC nuotr. Robotas turės pasiekti kraterį, vadinamą „Endeavour“. „Šis krateris yra stulbinamai didelis palyginus su tuo, ką iki šiol mums teko matyti“, – teigia Stevas Squyris iš Cornelio universiteto (JAV). Kad pasiektų tikslą, Marse robotas turės nukeliauti 11 kilometrų. Manoma, kad robotas galės per dieną įveikti 100 metrų atstumą.

NASA „Phoenix“ programos mokslininkai paskelbė per mikroskopą padarytą Marso dulkių nuotrauką. Marse veikiantis NASA zondas „Phoenix“ šiandien turėtų išgręžti planetos gruntą ir paimti pirmąjį geologinį mėginį, kurį mechaninis manipuliatorius įdės į TEGA (Thermal and Evolved-Gas Analyzer) analizatorių, nustatysiantį jo cheminę sudėtį.

Daugelis mokslininkų prisipažįsta manantys, kad Marse egzistuoja ar bent jau kažkada egzistavo gyvybė. Tačiau tokia prielaida iki šiol neįrodyta, rašo britų dienraštis „The Times“. Nėra patikimo patvirtinimo, kad Raudonojoje planetoje egzistuoja mikrobai ar bent organiniai junginiai, tačiau Marsą tyrinėjantys mokslininkai nori tikėti, jog žmonija aptiks jame gyvybės pėdsakų, kai tik turės tinkamų technologijų ir galės panaudoti jas tinkamose planetos vietose.

Dėl Marso paviršių žvalgančio NASA marsaeigio „Opportunity“ robotizuotos rankos šarnyro variklio gedimo gali būti nutraukta visa jo ekspedicija, pranešė „New Scientist“. NASA iliustr. Pranešama, kad šiuo metu „Opportunity“ yra pusiaukelėje tarp Viktorijos kraterio ir Verde kyšulio. NASA inžinieriai bando išspręsti techninę marsaeigio problemą. Problemos dėl robotizuotos marsaeigio rankos prasidėjo dar prieš pustrečių metų.

NASA projektas, kurio metu turi būti į Marsą paleistas naujas atominis tyrimų zondas „Mars Science Lab“, ėmė strigti dėl techninių problemų ir augančių projekto kaštų. Tai gali nukelti planuotą misijos datą 2009 metais į 2010, o galbūt ir 2011 metus. Problema iškilo dėl marsaeigio apsauginio šarvo. Kaip paaiškėjo atlikus skaičiavimus, dabartinė apsauga neatlaikys Marso atmosferos pasipriešinimo. O problemos sprendimui gali prireikti nuo 20 iki 30 milijonų JAV dol.