olga suprun

Kablelis, paprastai būdamas mažai reikšmingas, šiame ir kituose analogiško pobūdžio sakiniuose įgauna neregėtą galią – jis tampa padėties šeimininku, galinčiu nulemti sakinio prasmės likimą: „Lietuvoje studijuoti negalima, emigruoti“, arba „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti“. Skirtumas tarp šių dviejų sakinių yra milžiniškas ir jį sugeba padaryti mažytis kablelis, tačiau, kad ir koks įtakingas jis bebūtų, jam pavaldi tik sakinio reikšmė, o ne realybė, kuri turi savus padėties šeimininkus,...

Tarptautinės studentų dienos proga naujos valdžios dovana studentams – banko paskolos kilpa ant kaklo. Kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus p. Gintaras Steponavičius atvirai prabilo apie valstybės lėšomis studijuojančių studentų skaičiaus mažinimą ir kartu pridūrė, kad mokamų vietų skaičiaus mažinti neplanuoja, atvirkščiai – mokestį už mokslą žada įvesti maksimaliai dideliam studentų skaičiui.

Aukštojo mokslo reforma nepatenkinti studentai antrą kartą per pastarąsias dvi savaites išėjo į gatves. Vakar prie Vyriausybės prasidėjusi studentų eisena Gedimino prospektu pasiekė Seimą. Prie Parlamento susirinkę mitingo dalyviai reikalavo esminės ir sąžiningos aukštojo mokslo reformos, nes dabar, anot jų, reformai įgyvendinti pasitelkiamos priemonės yra nesąžiningos. „Norima įvesti visuotinį mokestį už studijas, tuo tarpu problemos nesprendžiamos.

Taikia eisena nuo Vyriausybės iki Seimo grupė studentų reikalavo nepritarti Seime svarstomiems aukštojo mokslo pertvarkos projektams, numatantiems, kad mokesčius už studijas galėtų nustatyti patys universitetai. Tuo metu keletas radikaliai nusiteikusių jaunuolių Seimo priimamajame įteikė prašymą leisti statyti barikadą Seimo rūmų restorane. „Esmė yra pastatyti barikadą prie Seimo restorano tam, kad užblokuotume kelią Seimo nariams į valgyklą.

Skambiai deklaruota Aukštojo mokslo Reforma (toliau – AM Reforma), pasirodo, tėra būdas Lietuvos aukštosiose mokyklose jau praktikuojamą mokestį už vakarines ir neakivaizdines studijas įteisinti ir dieninėse studijose. Apie tai byloja AM Reformai pasitelkiamos priemonės –  konstatuotas faktas, jog aukštosioms mokykloms trūksta finansavimo ir siūlomas primityviausias sprendimas – tegul studijuojantys už studijas susimoka patys.

Dar pernai per Lietuvą nuvilnijusi skambiai deklaruota aukštojo mokslo ir studijų reforma teikė vilčių. 2007m. birželio 14d. politinių partijų frakcijų atstovai pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų, turėjusių tapti reformos pamatais. Tačiau įžvalgūs ir patyrę visuomenininkai netruko pastebėti, kad pamatai tėra butaforija ir vienintelis realiai apčiuopiamas reformos pamatų akmuo –  mokesčio už mokslą įvedimas.

Švietimo ir mokslo ministerija iškilmingai paskelbė: Mokslo ir studijų pertvarka prasideda nuo kokybės gerinimo. Kaip kokybinius pokyčius ministerija įvardino šias studijų pertvarkos kryptis: studijų kokybės gerinimas, mokslinių tyrimų ir studijų finansavimo bei finansinės paramos suteikimo studentams tobulinimas, mokslo ir studijų institucijų vidaus valdymo stiprinimas, auditorijų ir bendrabučių atnaujinimas, mokslo ir studijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas.

Šiomis dienomis verda aistros dėl aukštojo mokslo reformos. Iš tiesų, švietimo ir mokslo sistema Lietuvoje išgyvena krizę, jos reformos – būtinos. Šiuo klausimu sutaria visi. Tad iš kur toks sujudimas akademinėje bendruomenėje? Kodėl kyla pasipriešinimas tokiems iš pažiūros kilniems tikslams?! Takoskyros reiktų ieškoti ne čia, nes čia jos paprasčiausiai nėra.