Valstybei nėra reikalo kištis į aukštųjų mokyklų reitingavimą ir švaistyti lėšų, - mano Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis. Profesorius teigia nematąs priežasčių, kam 2,5 milijono valstybės litų turėtų būti atiduodama aukštųjų mokyklų reitingams formuoti.
Vaizdo konferencija straipsnio pabaigoje
„Tokie reitingai pasaulyje pirmą kartą pasirodė 1983 metais. Tai padarė vienas privatus Amerikos žurnalas. Jų tikslas buvo pasididinti paties žurnalo reitingą – paprastas ekonominis interesas. Vėliau šią praktiką žaibiškai perėmė kitos šalys. Rimtas žurnalas „Science“ tuos reitingus įvardijo, kaip „akademinį grožio konkursą“. Dabar metodikų yra jau dešimtys“, - sakė V. Daujotis, pabrėždamas, kad universitetų reitingavimas ir tariamai būtinai Lietuvai reikalinga aukštųjų mokyklų konkurencija yra dirbtinai sureikšminti dalykai. Pasak jo, susigaudyti tarp šalyje veikiančių mokyklų pasiūlos galima ir be reitingavimo, kainuosiančio 2,5 milijono litų per 2,5 metų.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto edukologijos magistrė, Solidarių Lietuvos studentų judėjimo dalyvė Olga Suprun vaizdo konferencijoje teigė, jog reitingais, kuriuos jau kurį laiką skelbia žurnalas „Veidas”, studentai, rinkdamiesi studijų kryptį ar aukštąją mokyklą, beveik nesivadovauja. „Labai svarbus dalykas dabar yra kaina. Studijos kainuoja nuo 3 tūkst. iki 18 tūkst. Lt ir studentas renkasi dar ir tai, ką gali įpirkti“, - tvirtino ji, sutikdama, kad minėtus 2,5 milijono litų būtų galima prasmingiau panaudoti valstybės finansuojamoms vietoms.
Abu pašnekovai sakė, kad didesnę prasmę tarptautinio aukštųjų mokyklų tinklo reitingavimai, kur minimi ir Lietuvos universitetai.
Portalo „Balsas.lt“ vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauskas taip pat sutiko, kad eskaluojamas konkurencijos faktorius, kurį neva turi atspindėti reitingai, yra iš dalies dirbtinas. „Nelabai įsivaizduoju kam reikalingi reitingai, kad būtų apsispręsta, kurio universiteto lygis aukštesnis – Šiaulių ar Vilniaus“, - sakė jis. „Liberalų sektos“ atstovams redaktorius citavo George'ą Sorosą. „Manau, kad jį vargu ar apkaltinsime socializmu – tai žmogus spekuliantas. Tačiau jis yra viešai pareiškęs, jog komercinė konkurencija kai kuriose srityse pažangos nesukurs. Tokios sritys yra teisė, sveikatos apsauga ir švietimas“, - dėstė A. Brazauskas.
Palietus „akademinių klanų“ arba „akademinės mafijos“ klausimą, prof. V. Daujotis sakė nemanąs, jog tokia mafija Lietuvoje egzistuoja, nors tam tikras klaninis solidarumas, anot jo, atsiranda, kai pozicijas mėgina išlaikyti žemesnio lygio akademiniai sluoksniai. „Jų tikslas tampa tiesiog išlikti ir todėl jie ima vienas kitą palaikyti, priešindamiesi pažangai“, - sakė V. Daujotis.
Daugiau – vaizdo konferencijoje
