nušalimas

Visuomenė pastarosiomis dienomis nestokoja pagyrimų Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniams Augustinui Kazimierui Šulskiui ir Valentinui Kasperavičiui už pirmąją pagalbą nuo šalčio nukentėjusiai garbingo amžiaus kaunietei. Moksleiviai ne tik savo rankomis šildė asocialios moters kojas, bet ir perdavė ją paramedikų globai. Moteris sėdėjo ir verkė Įvykis Kaune, viename iš nedidelių prekybos centrų, įvyko sausio 9 dieną.

Vienam Užbaikalės krašto (Rusija) gyventojui teko amputuoti pėdas po to, kai naktį išėjo į šaltį apsiavęs vasarine avalyne. Tą naktį lauke tvyrojo stingdanti -30° šalčio temperatūra. „KP-Irkutsk“ skelbiama, kad pacientas praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo paguldytas į Čitos ligoninės nudegimų skyrių. Medicinos įstaigoje paaiškėjo, kad jaunas vyras patyrė sunkų kojų nušalimą.

Nušalti ar sušalti galima ne tik esant labai žemai oro temperatūrai, bet ir stipriam vėjui bei didelei drėgmei, todėl planuojant veiklą lauke reikėtų atsižvelgti į jutiminę temperatūrą. Vaistininkė dalijasi patarimais neišvengusiems šalčio gniaužtų. Nušalimas – odos audinių pažeidimas, sukeliantis kraujagyslių spazmus, dėl kurių sutrinka audinių mityba.

Ilgą laiką dirbant šaltoje aplinkoje, gali išsivystyti kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių, odos ligos. Be to, kyla sušalimo ir kūno dalių nušalimo rizika. Kaip saugiai dirbti šaltyje, patarė TV3 televizijos laida „Sveikata.lt“. Tinkamai apsirenkite. Rinkitės aprangą, skirtą dirbti šaltyje. Drabužius sluoksniuokite, apsaugokite ausis, veidą, rankas. Užsidėkite akinius nuo saulės – taip išvengsite ultravioletinių (UV) spindulių žalos. Odą tepkite kremu nuo šalčio.

Šiandien Lietuvą vėl spustelėjo jau seniai matytas šaltukas – ryte termometrų stulpeliai krito iki -15 laipsnių temperatūros ir laikosi maždaug -10 laipsnių temperatūra. Nors vieniems toks šaltis yra pati gražiausia ir smagiausia žiemos dalis, tačiau toks malonumas gali turėti skausmingas pasekmes. Spustelėjęs šaltis vieniems yra puiki proga užsiimti žiemos sportu, pasidžiaugti žiema, kitiems – galvos skausmas, kaip nesušalti, o nušalimai atėjus šaltoms dienoms yra dažnas reiškinys.

Artimiausiu metu pranašaujamas vis žvarbesnis oras, kai kur šalyje galintis atšalti net iki -20 laipsnių Celsijaus. Vaistininkė Monika Žalytė įvardijo žmones, kuriems, jei teks būti lauke, ypač reikėtų pasisaugoti ir pataria, kaip nesušalti. „Sergantys širdies ar kraujagyslių ligomis ir diabetu dėl savo sveikatos būklės nušąla greičiau, – sako vaistininkė M. Žalytė. – Didesnė rizika pavojingai nušalti yra ir apsvaigusiems, neblaiviems ar išsekusiems. Taip pat greičiau sušąla vaikai.

Atėjus žvarbiems orams atrodo, kad gyvenimas sulėtėja – norisi vis dažniau apsisupti šiltu pledu ir laiką leisti prie televizoriaus ekrano. Tačiau tai ne visada pavyksta ir tenka išeiti į lauką pučiant žvarbiam vėjui ar drebiant sniegui. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja uždavė klausimą, ką rengtis, kad išėjimas į lauką nesibaigtų nušalimu.

Esant žvarbiam orui, žiemos pramogų mėgėjams kyla grėsmė patirti nušalimą. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas Paulius Uksas naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kada kyla didžiausia nušalimo grėsmė ir kaip sau padėti jį patyrus. „Nušalimu mes vadiname tam tikrą odos pažeidimą, kuris atsiranda dėl šalčio tiesioginio poveikio odai. Galėtų būti įvairūs lygiai to nušalimo.

Paspaudus šią žiemą rekordiniam speigui, Vilniuje šaltis per tris pastarąsias dienas pareikalavo trijų aukų. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė BNS sakė, kad penktadienį stoties medikams teko konstatuoti dviejų greičiausiai sušalusių žmonių mirtis Salininkuose ir Liepkalnio gatvėje, o sekmadienio rytą – Viršuliškėse. „Taip pat buvo septyni asmenys, apšalę rankas ir kojas“, – sakė V. Pumputienė.

Nenuspėjama, kada ir kokioje situacijoje galime tapti vieninteliais, galinčiais suteikti pirmąją pagalbą nuketėjusiam. Nelaimės atveju kiekviena akimirka tampa gyvybiškai svarbi, todėl Vilniaus greitosios pagalbos medikė Vanda Pumputienė pasakoja, kaip elgtis ir suteikti pirmąją pagalbą skirtingose situacijose.

Termometro stulpelis žemyn, gaisrų – daugyn. Šią tiesą ugniagesiai jau išmokę lyg poterius. Atšalus orams vien dėl netvarkingos krosnies ugnis jau pasiglemžė vieno vyro gyvybę. Perpildyti ir nakvynės namai, benamiai dabar čia leidžia ne tik naktis, bet ir dienas. Na, o artėjant dar vienai žvarbiai nakčiai medikai įspėja su šalčiais nejuokauti.  Vieną akimirką – karšta krosnis, o kitą – namai, virtę nuodėgulių krūva ir liepsnose pražuvę žmonės.

Medikai praneša apie vis daugiau mirtinai sušalusiųjų. Sostinėje gelbėtojai lavonus traukia iš po daugiabučių balkonų, sandėliukų ir landynių. Kaune medikai bando gaivinti iki 26 laipsnių kūno temperatūros sustirusį vyrą, jo šansai menki. O galūnės ir pirštai žmonėms nušąla ir neretai amputuojami ne tik dėl per menko apsirengimo ar sušlapusių kojų, bet ir dėl kvailumo – viena moteris Šiauliuose nušalo naktį per pusnis pasivaikščiojusi vien su kojinėmis ir kroksais.

Į Lietuvą pagaliau atkeliavusi žiema parodė savo nagus: žemę užklojo sniegas, o stingdantis šaltis jau pareikalavo pirmųjų šiais metais aukų. Spaudžiant speigui iškyla nušalimo pavojus. Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuris sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąlamos galūnės – rankos ir kojos, bei drabužiais nepridengtos kūno vietos – ausys, nosis, skruostai.

Šiaulių regione nuo šalčio nukentėjo jau trys žmonės. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydoma moteris ir du vyrai. Meteorologams prognozuojant didesnį šaltį, medikai įspėja saugotis. Medikai skaičiuoja pirmuosius šalčių padarinius Šeduvoje gyvenantis 32-ejų moteris į ligoninę atvežta nušalusiomis rankomis. Nelaimė atsitiko užvakar. Moteriai lūžo koja, tad negalėdama paeiti ir prisikviesti pagalbos, ji šliaužė pasiremdama rankomis. Šeduviškei gydomos abi rankos.

Spaudoje pasirodė informacija apie itin žiaurų poelgį su mažamečiu vaiku, kurį motina už kaprizus išvijo į šaltį ir tik marškinėliais vilkintis vaikas nušalo rankas, kojas ir lytinius organus. Gatvėje vaikas praleido tris valandas, rašo lifenews.ru. Medikai, kurie nušalusiam vaikui teikė pagalbą, teigia, kad dviejų metų berniukas šio įvykio pasekmes gali jausti ir užaugęs, mat dėl itin stipraus lytinių organų nušalimo jis gali linkti nevaisingas.

Oro temperatūra jau kelias dienas laikosi žemiau dešimties laipsnių šalčio, bet medikai tikina, kad dar nėra daugybės šalčio aukų. Tačiau, anot jų, pavieniai atvejų, kurie baigiasi ir mirtimis, jau pasitaiko. Medikai kol kas su optimizmu žiūri į kaustantį šaltį ir tikina, kad sušalusiųjų visoje Lietuvoje – dar pavieniai atvejai: vakar Vilniaus rajone medikams jau teko konstatuoti vieno sušalusio žmogaus mirtį, o Panevėžyje dviem benamiams amputuotos kojos.

Šaltis – prastas grožio sąjungininkas. Saulės stygius ir žvarba neigiamai veikia tiek grožį, tiek savijautą. Ką daryti, jei spustelėjus šaltukui ėmė rausti skruostai ir nosis? Kadangi šaltuoju metų laiku daugiausia žvarbos atakų tenka atlaikyti rūbų nepridengtam veidui, būtent čia pirmiausia ir išryškėja raudonis. Polinkis į veido raudonumą priklauso nuo individualių odos savybių.

Žiemos metu gamtos sąlygos nėra palankios veido ir rankų odai, lūpoms. Orai permainingi ir apgaulingi – nors šaltu metu galima apsivilkti kailinius ar šiltą paltą ir taip apsaugoti kūną, tačiau veidas lieka atviras šalto oro poveikiui. Šiuo laikotarpiu veidui, lūpoms ir rankoms reikia ypatingos priežiūros. Veido ir rankų oda nuo šalčio smarkiai išsausėja, raudonuoja, šerpetoja, lupasi, netinkamai prižiūrima ima skilinėti, kartais ją išberia.

Istorija apie iš Vokietijos pėsčiomis bandžiusį namo pareiti tauragiškį Mindaugą Mikalauskį nuskambėjo per visą Lietuvą. Praėjusią savaitę vaikinui vis dėlto amputuotos abi kojos – pirmosios operacijos metu galūnės nupjautos iki blauzdų vidurio. 24-erių vaikino likimui neliko abejingi dauguma šalies žmonių. Tauragiškio istorija susidomėjo ir televizija. Praėjusį penktadienį Tauragėje lankėsi ir LNK žurnalistai.

Iš prigimties lūpų odos sluoksnis yra labai plonas, jautrus ir lengvai pažeidžiamas. Neprižiūrimos lūpos ima skeldėti, trūkinėti ir šerpetoti. Jos vienos pirmųjų siunčia signalą apie vitaminų trūkumą organizme. Žiemą lūpas sausina šildomas patalpų oras bei šaltis lauke. Nepamirškite valyti Lūpas reikia valyti kasdien. Tai daryti reikia švelniai, netampant odos. Tam galima naudoti pienelį arba losjoną (tik svarbu, kad jų sudėtyje nebūtų spirito), kurį naudojate odos valymui.

Žiemos Lietuvoje vis atšiauresnės, todėl į ligonines itin dažnai patenka šalčių aukos. Vien praėjusį savaitgalį dešimtys žmonių patyrė kūno atšalimą ar nušalo galūnes. Medikai sako, kad neretai žmonės nežino, ką daryti nušalus, todėl pasitaiko, kad bandydami pagelbėti sau ar kitam tik dar labiau pakenkia. „Nušalimo požymius pastebėti galima gana greit. Pirmiausia oda pabąla ir pradeda nestipriai skaudėti.