Atgaivina linų sėmenys
Geriausiai nušalusią, paraudusią veido odą atgaivina bulvės ir sėmenys. Jei oda stipriai paraudusi, bulvių tarkius reikia pusės ar centimetro storio sluoksniu sukrėsti ant sulankstytos marlės arba drobės ir dėti ant pažeistos vietos. 100 g sėmenų užpilama puse stiklinės verdančio vandens, leidžiama pastovėti pusę valandos, paskui išbrinkusios sėklos dar šiltos krečiamos ant drobės kompresui. Gerai gydo bulvių sultys ar iš tarkuotos morkos ir šaukšto pašildyto pieno paruoštas mišinys. Naudinga į morkų tyrę įmaišyti šaukštą krakmolo ar įlašinti kelis lašus saulėgrąžų aliejaus. Tinka ant veido tepti virtos ropės, trinto juodojo ridiko košelę.
Gydo bulvių košė ir obuoliai
Nušalusiai rankų odai nepakeičiamas vaistas yra virtų bulvių košė. Porą virtų bulvių su lupenomis sugrūdama su keliais šaukštais pieno ar grietinėlės ir užtepama ant rankų. Naudinga į košę įberti 2–3 šaukštelius kvietinių miltų. Kad rankų oda atsigautų, jas galima kelias minutes pamirkyti bulvių ar salierų nuovire, šiltame druskos tirpale. Seniai liaudies medicinoje vartojamas receptas – odos nušalimus gydyti obuoliais. Ant odos galima dėti piene virto obuolio tyrę. Įvairių antiseptinių medžiagų gausu paprastojo ąžuolo žievėje. Nuoviras ruošiamas iš 20 g žievės ir stiklinės vandens. Jautriai odai tinka gysločio nuoviras. Į šiltą nuovirą galima įberti krakmolo. Šiuo kisieliumi ištepus nušalusią odą, netrukus paleng vėja – skausmas atlėgsta. Jei oda jautri ir greitai parausta, prieš einant į lauką patartina ją patepti riebiu ar specialiu apsauginiu kremu, kurio galima įsigyti vaistinėse. Jei nėra po ranka kremo, šaltą drėgną žiemą, vos atsiradus nuožvarbų, pakaitomis galima daryti šiltas ir šaltas voneles, o apšalusias vietas patrinti kamparo ar kitokiu spiritu, paskui erškėtrožių, eukalipto ar kitu aliejumi.
Labiausiai kenčia sausa oda
Visos kaukės laikomos 15–20 min., paskui nuvalomos ar nuplaunamos šiltu vandeniu. Nusausinus veidą pravartu jį patepti kremu ar aliejumi. Nušalusią nosį, jautresnę odą senoliai ištepdavo nesūdytu sviestu, vištų, ančių ar žąsų, kiškio taukais. Kai kurie žmonės iš prigimties turi sausą odą (jai trūksta vitaminų, mineralų, ypač cinko), todėl jų oda dar greičiau nukenčia. Rankų odoje riebalų nedaug, tad dažnai jas plaunant, ypač karštu ar šaltu vandeniu ar ilgesnį laiką pabuvus šaltyje, ji sausėja, tampa šiurkšti, pleiskanoja. Prieš išeinant į lauką, nereikėtų praustis veido, plauti rankų. Užtenka nuvalyti kosmetiniu pieneliu, kurį galima pasidaryti iš avižinių miltų ir virinto pieno.
