Spaudžiant speigui iškyla nušalimo pavojus. Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuris sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąlamos galūnės – rankos ir kojos, bei drabužiais nepridengtos kūno vietos – ausys, nosis, skruostai. Nušalimas yra labai klastingas, nes dažniausiai tuo pačiu metu atšąla visas organizmas.
Kaip tinkamai pasiruošti šalčiams ir ką daryti, kad vėliau netektų kovoti su nušalimų pasekmėmis? Nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio:
- Pirmojo laipsnio nušalimas konstatuojamas tada, kai nušalusi vieta yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti.
- Antrojo laipsnio nušalimas pasireiškia paviršinių odos sluoksnių žūtimi. Nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda.
- Trečiojo laipsnio nušalimas – tai visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.
- Ketvirtojo laipsnio, didžiausias nušalimas konstatuojamas, kai žūsta kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10–14 dienų.
Kad taip nenutiktų, rinkitės šiltą, geriausia – iš natūralių medžiagų pagamintą aprangą, dėvėkite kepurę ir pirštines. Aukitės pašiltintus, neankštus batus, nes suspausta pėda greičiau sušąla. Verčiau rinkitės kiek laisvesnę avalynę, į kurios vidų dar tilptų šilumą sulaikantys vidpadžiai, vilnonės kojinės.
Ypač didelė rizika nušalti veidą, jei einant į lauką naudosite veido kremą, kurio sudėtyje yra vandens. Pasirinkite natūralias priemones, kurių sudėtyje nėra vandens. Senovėje nuo šalčio skruostus tepdavo taukais, tačiau jei ši priemonė nevilioja, kosmetikos parduotuvių lentynose gausu specialiai šaltajam sezonui pritaikytų priemonių su riebalais ir lipidais. Tiesa, kremu nuo šalčio veidą reikėtų tepti ne prieš išeinant į lauką, o šiek tiek anksčiau, kad jis spėtų įsigerti. Be to, ilgesnį laiką būnant lauke veidą denkite šaliku.
Tam tikromis sąlygomis, t.y. šaltyje būnant ilgesnį laiką, pučiant vėjui, padidėjus drėgmei ar sušlapus aprangai bei avalynei, nušalti galima esant net teigiamai 3–7 laipsnių C temperatūrai.
Nušalimų rizikos grupei priklauso lauke dirbantys žmonės – turgaus ir gatvės prekiautojai, statybininkai, sargai, kiemsargiai ir pan. Kartais nušalimų neišvengia ir poledinės žūklės mėgėjai.
Ilgai būti šaltyje ypač pavojinga neblaiviems asmenims, nes išgėrus sumažėja jautrumas šalčiui ir žmogus gali tiesiog nepajusti dėl to atsirandančio skausmo. Be to, dėl išsiplėtusių kraujagyslių išgėręs žmogus greičiau į aplinką atiduoda savo kūno šilumą, dėl to greičiau ir sušąla.
Jei neturite pasirinkimo ir privalote dirbti lauke, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėčiau, darykite pertraukėles, per kurias pailsėtumėte šildomose patalpose, atsigertumėte šiltų saldžių gėrimų – jie padės palaikyti jūsų kūno temperatūrą.
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, jog nušalti galima labai greitai, tad visiems reikia mokėti tinkamai teikti pirmąją pagalbą.
Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu niekuo negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu! Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
