nt

Investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja. Tai suteikia papildomą postūmį nekilnojamojo turto (NT) rinkai, pasiekusiai istorines aktyvumo aukštumas. Šios ir kitos naujausios NT rinkos tendencijos bei ekspertų įžvalgos aptariamos metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje Vilniuje, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai. „Gyventojai būstą renkasi kaip suprantamą ir saugią investiciją.

Kiek gyventojams artimiausiu metu kainuos būsto paskolos ir kodėl pastaruoju metu bankų siūlomos palūkanos vis auga – ne vienam aktualus klausimas. Lietuvos banko (LB) duomenimis, nuo 2015 m. liepos iki šių metų liepos vidutinė būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje padėjo nuo 1,68 proc. iki 2,4 proc. Paskolų brangimas dar aiškesnis, kai palygini, kiek jų teks sumokėti bankui per visą paskolos laikotarpį.

Ruošiantis plėsti nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų gretas, valdžios akys nekrypsta į savo pačios turtą. Duomenys rodo, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių turi įspūdingą skaičių nenaudojamo, netvarkomo ir apleisto nekilnojamojo turto. Apgriuvę pastatai niekam nėra naudojami, tačiau savivaldybės nejaučia spaudimo jų parduoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

TV3 laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ kūrėjai lankėsi Palangoje, kur pastaraisiais metais pastebima išaugusi būsto paklausa. Vis dažniau žmonės didmiesčiuose parduoda savo būstą ir ieško jo Palangoje ar pajūryje. NT projektų „Gintarinė kopa“ ir „Birutės parko vilos“ pardavimų vadovė Aurelija Gricienė pastebi, kad tokią tendenciją lemia ir tai, kad žmonės vis dažniau yra pririšti prie konkrečios darbo vietos.  „Būstas pajūryje visais laikais buvo gera investicija, taip yra ir dabar.

Verslininko Dariaus Nedzinsko bendrovės „Trastas“ bei Trakų savivaldybės įmonės „Trakų autobusai“ 2016 metais sudaryta nekilnojamojo turto (NT) mainų sutartis, pagal kurią numatyta rekonstruoti Trakų autobusų stotį, pripažinta negaliojančia. Taip lapkričio 13 dieną nusprendė Vilniaus apygardos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs prokurorų ieškinį. Anot teismo, mainų sutartyje numatytus rekonstrukcijos darbus „Trakų autobusai“ turėtų įsigyti skelbdama viešąjį pirkimą.

Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjus nekilnojamojo turto (NT) sandorių augimo tempams, visą sandorių rinką į priekį tempia žemės sklypai, teigia NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. Preliminariais duomenimis, šiemet per sausio-spalio mėnesius visoje Lietuvoje pirkimo-pardavimo sandoriais iš viso parduota beveik 110 tūkst. NT objektų – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vien per spalio mėnesį savininkus pakeitė 11,8 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia pasinaudoti galimybe susigrąžinti dalį sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio. Gautas lėšas galima panaudoti daugiabučių namų ir negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimui: susitvarkyti daugiabučio pastato stogą, atnaujinti fasadą, įsirengti apšvietimą, atnaujinti santechniką ar lietaus nuvedimo sistemas. Savivaldybė tam planuoja skirti 110 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Seime jau pradėti pateikti įstatymai, kurie keis Lietuvos žmonių gyvenimą jau kitąmet: siūloma didinti vaiko pinigus, pensijas, tačiau mainais žadama įvesti naujų mokesčių. Visgi, ne visiems naujiems mokesčiams sėkmingai sekėsi prasiskinti kelią Seime: tiek žadėtas platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas, tiek automobilių taršos mokestis grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės siūlymą nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo iš esmės nekeisti Vyriausybės projekto, tačiau norėtų šio mokesčio lengvatos šeimoms su trimis ir daugiau vaikų. R. Karbauskis, Agnė Širinskienė, Jonas Jarutis ir Aušrinė Norkienė, kaip ir Vyriausybė, siūlo sumažinti gyventojų nekomercinio NT neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pastaraisiais metais yra itin aktyvi: sandorių daugėja, kai kurio NT vertės kyla. Kiek ilgai matysime tokią tendenciją? Apie tai, kokių pokyčių ir kodėl galime laukti Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje naujienų portal tv3.lt studijoje kalba Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Audrius Šešplaukis.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė Vyriausybės pasiūlytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Jos grąžintos tobulinti. Už įstatymo projektą balsavo 41 Seimo narys, 26 buvo prieš, o 25 susilaikė. Projektas buvo grąžintas jį tobulinti. Primename, kad Vyriausybės parengtose nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projekte siūloma sumažinti gyventojų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos kyla jau ne vienus metus iš eiles. Spartų NT kainų kilimą turbūt daug kas prisimena ir prieškriziniais metais. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų.

Valdžiai ketinant išplėsti nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad situacija po poros metų neišvengiamai keisis ir turinčių mokėti mokestį savininkų daugės.  „Žmonėms, kurių turto vertė dabar 90-95 tūkst.

Šiuo metu viešojoje erdvėje suintensyvėjus diskusijoms dėl naujų mokestinių pasiūlymų, konkrečiai liečiančių žemės sklypų ir statinių (NT) apmokestinimą, Registrų centras pateikia aktualią informaciją NT savininkams apie tai, kaip apskaičiuojamos mokestinės vertės ir pagal ką yra mokami NT mokesčiai, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Pateiktomis nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę.

Valstiečių ir žaliųjų partijos vadovas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie būsimus mokesčius ir tai, kaip siekiama papildyti valstybės iždą, aiškino, kad įvedant taršių automobilių arba nekilnojamojo turto (NT) mokesčius bus atsižvelgta į mažesnes pajamas gaunančius, socialiai labiau pažeidžiamus piliečius. O bankai ir prekybos centrai, pasak politiko, turės susitaikyti su tuo, kad veikia ne aborigenų valstybėje, todėl taip pat turės mokėti mokesčius.

Finansų ministerijai paskelbus planus išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir apmokestinti daugiau turto, daugeliui gali kilti klausimas, kiek realiai vertinamas jų turtas, už kurį reikėtų mokėti mokestį. Pagal registruotą įstatymo pataisų projektą apmokestinama būtų gyventojui ar įmonei priklausančios patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai (ne žemės sklypai, kurie apmokestinami pagal Žemės mokesčio įstatymą). Nuo kitų metų siūloma apmokestinti turto vertę, kuri viršija 100 tūkst.

Finansų ministerijai pasiūlius išplėsti nekilnojamo turto apmokestinimą, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad toks siūlymas yra sveikintinas – mokestis padės atvėsinti rinką. Nepaisant to, jis kritikuoja ministeriją, kad ši skuba ir naujus mokesčius nori patvirtinti kartu su biudžeto projektu. „Šito mokesčio (NT mokesčio – BNS) jau seniai reikėjo. Jis, vienas dalykas, aušina pačią rinką, nes lietuvaičiai tikrai įsisiūbavo su nekilnojamuoju turtu, galbūt net per daug.

Jei Lietuvos ekonomika iriasi prieš srovę, tai šalies nekilnojamojo turto rinka prieš ją lekia kaip motorinė valtis. Ji akivaizdžiai perkaitusi, nes pirkėjų lūkesčiai per daug optimistiniai. Taip situaciją apibūdinantys specialistai įspėja, kad anksčiau ar vėliau iš besikaupiančių debesų prapliups lietus. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų.

Per tris šios vasaros mėnesius parduotų butų bei namų kiekis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir atsilikdo tik nuo prieš krizę matytų rekordinių aukštumų, išplatintame komentare nurodo Registrų centro analitikas Paulius Rudzkis. Jo vertinimu, tokį spartų augimą lemiančių faktorių gali būti ne vienas, tačiau turbūt pagrindiniai jų yra bendras šalies ekonominės padėties gerėjimas ir sulig juo augančios gyventojų pajamos, o kartu ir noras šias pajamas investuoti į gyvenamąjį būstą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje yra itin spalvinga. Žmonės jau įprato, kad parduodamo būsto kainos yra itin didelės, todėl jos yra įkandamos toli gražu ne kiekvienam. Bet gerai pasižvalgius po NT skelbimus galima surasti tokių pasiūlymų, kurie privers iš nuostabos net kelis kartus pažvelgti į kainą. Ne todėl, kad ji didelė, o todėl, jog ji neįprastai maža. Peržvelgus NT skelbimus buvo atrinkti trys pigiausiai Lietuvoje parduodami butai.

Verslininko Nerijaus Numavičiaus netiesiogiai kontroliuojama nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „K.O.S. projektai“ už neskelbiamą sumą įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį pastatą ir žemės sklypą Vilniuje, priklausiusį buvusio kandidato į prezidentus, Australijos lietuvio Juozo Petraičio šeimai. Pasak „K.O.S. projektų“ direktorės Rūtos Grucienės, sandoris baigtas birželio 20 dieną, jo sąlygos neatskleidžiamos. Ji taip pat neatskleidė, kas bus statoma 0,45 ha sklype T. Kosčiuškos gatvėje.

Emigracijoje gyvenantys lietuviai vis mieliau būstus gimtinėje perka ne iš pasiskolintų, o uždirbtų ir sutaupytų lėšų. Ankstesnė nekilnojamojo turto brokerių baimė, kad emigrantai mieliau investuos į būstus svetur, neišsipildė – rinka dabar ypač gyvybinga. Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.

Nekilnojamojo turto kainų klausimas visada buvo aktualus visuomenei. Neseniai pasirodė naujienos, kuriose buvo skelbiama, jog nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje mažėja, tačiau ar tikrai? Apie neklinojamąjį turtą, jo kainas ir tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „UnoHub" vadovaujantis partneris Mindaugas Kazlauskas. Visai neseniai mes išgirdome Registrų centro duomenis, kad pastaruoju metu Vilniuje nekilnojamasis turtas pinga.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2018 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,8 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 7,1 proc., Estijoje – 5,9 procento. Per ketvirtį – pirmąjį ketvirtį, palyginti 2018 metų ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos Lietuvoje išaugo 1,9 proc., Latvijoje – 1,5 proc.

Naujų butų pardavimai Vilniuje pastaruoju metu auga neadekvačiai, tačiau iki metų pabaigos augimas turėtų sulėtėti, teigia nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. „Šių metų augimas ne visai adekvatus. Galima tai prilyginti su pakilimu į kosmosą ir kas žino, ar toks augimas išsilaikys iki metų pabaigos. Aš asmeniškai tuo abejoju“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Avulis.

Norint įsigyti gyvenamąjį būstą, gali prireikti ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko. Su tuo sutinka ir Radviliškyje buvusį mokyklos bendrabutį nusipirkusi šio miesto gyventoja Ugnė Usevičiūtė. Kaip teigia nauja daugiabučio savininkė, įsigyti tokio tipo pastatą paskatino sukaupta nekilnojamojo turto patirtis, taip pat gera aukciono kaina, kuri nuo pradinės vertės išaugo beveik dvigubai.

Per šių metų balandžio mėn. Vilniaus pirminėje būsto rinkoje buvo rezervuotas rekordinis skaičius – net 646 būstai (butai ir kotedžai). Kaune per tą patį laiką naujakuriai rezervavo 104 būstus, pranešime žiniasklaidai skelbia NT bendrovė „Citus“. Sostinėje būsto pardavimai, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, šoktelėjo beveik dvigubai, o Kaune išliko labai panašūs, nors ir nežymiai sumažėjo. Būtent balandį pernai Kaune buvo pasiektas geriausias rezervuotų būstų rezultatas.

Vertinant nekilnojamojo turto sandorių duomenis, matyti, kad per pirmus keturi šių metų mėnesius Panevėžyje parduotų būstų skaičius, palyginus su praėjusiais metais, išaugo ketvirtadaliu, kol kituose keturiuose didmiesčiuose – tik dešimtadaliu. Toks pardavimų augimas glumina ir NT brokerius. Iš didmiesčių augimo tempais šiemet išsiskyrė Panevėžys, kur per pirmus keturis šių metų mėnesius iš viso parduota 416 butų – net 26,8 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka šiemet išlaiko augimo tempus – iš viso per pirmus keturis šių metų mėnesius pirkimo-pardavimo sandoriais šalyje perleista 39,5 tūkst. NT objektų, arba 8 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį (36,6 tūkst.). Keturiuose iš penkių Lietuvos didmiesčių parduotų butų skaičius išaugo dešimtadaliu, o Panevėžyje – net ketvirtadaliu, rašoma Registrų centro pranešime spaudai.

Tarp nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių daugėja manančiųjų, kad per ateinančius 12 mėn. naujų butų kainos Vilniuje kils, o Kaune mažės – tai rodo naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa. „Vilniuje ir Kaune vis pastebimiau kyla naujų butų kainos. Naujausia mūsų apklausa atskleidė, kad dėl tolesnės NT rinkos raidos jos dalyvių lūkesčiai šiuose miestuose skiriasi.

Žvalgantis po parduodamo nekilnojamojo turto (NT) skelbimus galima surasti pačių netikėčiausių pasiūlymų. Vienas tokių – vos 1350 eurų Akmenės rajone Ventos miestelyje kainuojantis butas bendrabučio tipo patalpose. Dėmesį atkreipė ne tik kaina, bet ir pats skelbimo turinys: „Akmenės r. sav., Ventos m., Bausko g., parduodamas 13,56 kv. m. vieno kambario butas trečiame aukšte iš penkių. Atjungtas šildymas.

Šių metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo seniai fiksuotu aktyvumu. Pagrindinės NT kategorijos pagal per sausį fiksuotus parduotų objektų skaičius priartėjo prie rekordinių 2007-ųjų, o Vilniuje parduotų butų skaičius buvo rekordinis. Preliminariais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais iš viso perleista kiek daugiau nei 9,3 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų – 17,7 proc. daugiau nei 2018 metų sausį (7,9 tūkst.

Lietuviams neretai įsigyjant nekilnojamąjį turtą tokiose saulėtose šalyse kaip Ispanija ar Italija, mūsų šalyje butus, namus ar žemės sklypus vis dažniau perka rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Tačiau teigti, kad mūsų šalis domina tik kaimynus iš rytų, nederėtų. Penketuke šalių, kurių piliečiai Lietuvoje valdo daugiausiai nekilnojamojo turto pagal jo vertę, jau įsitvirtino ir JAV bei Izraelio piliečiai.

2018 metais šalyje būstui įsigyti buvo išleista beveik 1,9 mlrd. eurų, arba 11,8 proc. daugiau nei 2017-aisiais, skelbia Registrų centras. Istoriškai daugiau buvo išleista tik 2007 metais, kai būsto įsigyta už 1,94 mlrd. eurų. Praėjusiais metais daugiau kaip pusė pernai būstui išleistos sumos atiteko senos statybos butams. Preliminariais Registrų centro duomenimis, per metus brango tiek senos, tiek naujos statybos butai ir gyvenamieji namai.

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai džiaugiasi praėjusiais metais augusia butų pasiūla Vilniuje. Anot jų, sėkmingiems 2018 m. pardavimams ypač didelę įtaką turėjo teigiami gyventojų finansiniai lūkesčiai bei augę atlyginimai. Kaip skelbia bendrovė „Realco“, 2018 m. ji iš viso pardavė 391 butą Vilniuje statomuose gyvenamųjų namų projektuose. Tiesa, 2017 metais bendrovės pardavimai buvo kiek didesni - 438 butai.

Ispanija, Italija ir Didžioji Britanija. Šiose trijose šalyse Lietuvos gyventojai turi daugiausiai Europos Sąjungos ribose valdomo turto. Skaičiuojama, kad vien tik 2016 m. minėtuose kraštuose mūsų šalies piliečiai iš valdomo nekilnojamojo turto surinko beveik 400 tūkst. eurų siekiančias pajamas.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai mano, kad kitąmet nauji butai Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose turėtų šiek tiek pigti, Kaune jų kainos beveik nesikeis, o Klaipėdoje butai gali truputį brangti, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. Tyrimo duomenimis, naujų butų nuomos kainos neturėtų keistis, o biurų paklausos augimo laukiama Kaune ir Klaipėdoje.

Brangstantis nekilnojamasis turtas ir spekuliacijos apie butų pigimą – mėgstama daugelio lietuvių pokalbių tema. Ir nors Vilniuje NT kainos yra bene aukščiausios visoje šalyje, bet ir čia, labai norint, kartais galima įsigyti būstą ir už kelioliką tūkstančių eurų. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasižvalgyti po parduodamų pigiausių butų sostinėje pasiūlymus ir išsiaiškinti, kokią nuosavą pastogę Vilniuje galima įsigyti kišenėje turint 20 tūkstančių eurų? Tam pasitelkėme alio.lt ir aruodas.

Premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo „valstiečių“ frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad artimiausiu metu neplanuojama išplėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. S. Skvernelis pirmadienį LRT televizijai sakė, kad verta diskutuoti apie antrojo būsto mokesčio įvedimą, tačiau R. Karbauskis antradienį tvirtino, kad šios permainos galimos ne anksčiau kaip 2021 metais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (toliau ― NT), savo verte viršijantis 220 000 EUR, šio mokesčio deklaraciją už 2018 metus VMI turi pateikti ir mokestį sumokėti iki šių metų gruodžio 17 dienos, skelbta pranešime spaudai. „Atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų deklaracija teikiama tik e. būdu per VMI e. deklaravimo sistemą (http://deklaravimas.vmi.

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus parduoti, bus galima tai padaryti greitai ir paprastai, ar vertė nebus nukritusi dėl priežasčių, kurias galima ir netgi reikėtų numatyti dar prieš įsigyjant turtą“, – pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.

Jaunimas Lietuvoje apie nuosavą būstą gali tik pasvajoti, o to priežastys yra bene sparčiausiai augusios NT kainos Europoje ir vangi darbo rinka, parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Ekspertų verdiktas dar griežtesnis: šiandien butai Lietuvoje vargiai įperkami ir vidutines pajamas gaunantiesiems. Nori aktyvesnės valstybės rolės Anot VDU tyrėjos Rūtos Brazienės, jos atliktas tyrimas aprėpė 1200 žmonių, kurie yra 18 – 35 m.  „Net 95 proc.

Lietuvoje rugsėjį parduota 10,33 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 9 proc. mažiau nei rugpjūtį ir 2,5 mažiau nei pernai rugsėjį, kai buvo parduoti atitinkamai 11,35 tūkst. ir 10,6 tūkst. NT objektų. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, rugsėjį parduoti 2969 butai – 5,2 proc. mažiau nei rugpjūtį, bet 4,4 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Pirmąjį rudens mėnesį šalyje perleisti 937 gyvenamieji namai (atitinkamai 10,7 proc. ir 1,3 proc.

Lietuvoje per aštuonis šių metų mėnesius iš viso parduota 81,15 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 1,4 proc. mažiau nei pernai sausį–rugpjūtį, kai jų parduota 82,3 tūkstančio. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, vien rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu, NT rinkos aktyvumas ūgtelėjo 0,9 proc. iki 11,3 tūkstančio. Butų pardavimai šiemet ūgtelėjo 0,6 proc. iki 22,3 tūkst., individualių namų – 1,2 proc. iki 7 tūkstančių.

Lietuvoje egzistuoja nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, kaip analitikai pasakytų, jis veikiau parodomasis nei realiai veikiantis. Mat ir jį mokančiųjų gali būti daugiau nei iš tiesų yra. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan.

Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 proc. – iš šeimų su dviem vaikais, 23 proc. – iš šeimų be vaikų ir 4 proc. – iš šeimų su trimis ar daugiau vaikų, rašoma pranešime spaudai.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvoje kiek daugiau nei vidutines pajamas uždirbantys žmonės įprastai renkasi 90-120 tūkst. eurų kainuojantį būstą. Žinoma, atsižvelgiant į finansines namų ūkio galimybes, yra žmonių, kurie renkasi senos statybos būstą ir jam atseikėja apie 50-80 tūkst. eurų. Tačiau šįkart nutarėme pasidomėti šiek tiek kitu šios rinkos segmentu – Lietuvoje parduodamais prabangiais NT objektais.

  Pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje pardavė 1685 butus – 16,8 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, skelbia įstaiga „Real Data“. Jos duomenimis, šiemet daugiausiai butų pardavė bendrovės „Hanner“, „MG valda“, „Realco“ ir „Eika“. „Kol kas vystytojų pardavimai nenutolo nuo prognozių, kad šiemet turėtų būti parduota maždaug 3,5 tūkst. naujų butų. O tai būtų 8,5 proc. prasčiau nei 2017 metais“, – pranešime spaudai teigė „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius.