Istoriškai daugiau buvo išleista tik 2007 metais, kai būsto įsigyta už 1,94 mlrd. eurų. Praėjusiais metais daugiau kaip pusė pernai būstui išleistos sumos atiteko senos statybos butams. Preliminariais Registrų centro duomenimis, per metus brango tiek senos, tiek naujos statybos butai ir gyvenamieji namai.
Parduoto būsto apyvartos ir vidutinių kainų augimą lėmė auganti šalies ekonomika, didėjančios gyventojų pajamos, o sostinės atveju ir augantis gyventojų skaičius, dėl kurio kilo ir būsto paklausa.
Beveik pusę visos būsto rinkos apyvartos sudarančiame Vilniuje naujos statybos butai pernai, palyginti su 2017 m., pabrango 1,6 proc. iki 1 603,5 euro už kv. metrą, senos statybos butai – 2,1 proc. iki 1 383,4 euro už kv. metrą. Naujos ir senos statybos gyvenamųjų namų vidutinės kainos sostinėje per metus kilstelėjo atitinkamai 11,2 proc. iki 973,6 euro už kv. metrą ir 9 proc. iki 992,9 euro už kv. metrą.
Pernai sostinėje iš viso buvo parduota beveik 11,2 tūkst. butų ir daugiau kaip 850 gyvenamųjų namų.
Kituose šalies didmiesčiuose pirkėjai už vieną kvadratinį metrą naujos statybos bute vidutiniškai mokėjo po 1 163 eurus – 3,6 proc. daugiau nei 2017 metais, o senos statybos bute – vidutiniškai po 832,6 euro (5,1 proc. daugiau). Vidutinės gyvenamųjų namų kainos didmiesčiuose taip pat judėjo aukštyn.
Naujos statybos namai per metus pabrango daugiau kaip penktadaliu iki 748,1 euro už kv. metrą, senos statybos namai – kiek daugiau nei 3 proc. iki 551,9 euro už kv. metrą.
Mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse naujos statybos butai pernai vidutiniškai kainavo po 816,3 euro už kv. metrą (12,5 proc. daugiau nei prieš metus), o senos statybos butai – 405,8 euro už kv. metrą. Tuo metu naujos ir senos statybos gyvenamųjų namų vidutinės kainos čia ūgtelėjo beveik dešimtadaliu iki atitinkamai 650,4 euro už kv. metrą ir 309,9 euro už kv. metrą.
