Dėmesį atkreipė ne tik kaina, bet ir pats skelbimo turinys: „Akmenės r. sav., Ventos m., Bausko g., parduodamas 13,56 kv. m. vieno kambario butas trečiame aukšte iš penkių. Atjungtas šildymas. Galima panaudoti kaip trečių šalių piliečių (Ukraina, Baltarusija, Rusija) nekilnojamąjį turtą, metinėms vizoms gauti.“
Tiesa, net ir už tokią kainą parduoti šio buto nepavyksta jau keletą metų. Skelbimas buvo įdėtas dar 2016-ųjų balandį, o paskutinį kartą atnaujintas – 2018 metų gruodį.
Pasiūlymas nenustebino
Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės toks parduodamo NT skelbimo turinys nė kiek nenustebino: „Tai yra pakankamai sena istorija, kuri buvo pakilime, kai ukrainiečiams dar buvo taikomas vizų režimas. Tada buvo aišku, kad jei turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, tai turi galimybę gauti Šengeno vizą. Tad anksčiau ypač ukrainiečiai mėgdavo nusipirkti bet kokį butą ar namą ir taip gauti vizą.
Bet prieš kurį laiką ukrainiečiams buvo panaikintas vizų režimas, tai automatiškai tokių atvejų sumažėjo. Jiems butų pirkti nebereikia. Su Rusijos, Baltarusijos šalių piliečiai kita situacija.“
Anot E. Gudzinskaitės, dabar gali būti aktuali kiek kita problema – ką tiems ukrainiečiams daryti su prisipirktais butais.
„Tikėtina, kad tie butai yra apleisti, todėl įprastomis sąlygomis jų taip lengvai neparduosi. Teko girdėti istoriją, kad viename daugiabutyje gyveno lietuvis aplink kurį visi butai buvo taip išpirkti. Tai jis, berods, vienintelis realus gyventojas ir buvo. Nelabai jauki situacija“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Anot Migracijos departamento direktorės, pasiūlyme įvardyti, kad butas galėtų būti skirtas specialiam tikslui – nėra joks pažeidimas: „Teisiškai viskas yra tvarkoje. Tai yra privataus asmens reikalas. Kas pardavinėja butus su vaizdu į jūrą, o kas su galimybe gauti Šengeno vizą.“
Kreipiasi, bet neperka
Šį NT skelbimą patalpinęs bendrovės „Akmenės Nekilnojamas Turtas“ direktorius Tadas Mokasejevas taip pat teigė, jog jo skelbimas nėra niekuo išskirtinis.
„Tokių pasiūlymų pasitaiko jau kažkur 5-6 metai. Ilgalaikei vizai gauti reikalingas gyvenamas plotas. Anksčiau parduoti tokius butus sekėsi geriau, nes aktyviau jais domėdavosi ukrainiečiai.
Dabar toks NT dėmesio sulaukia iš rusų, baltarusių, kazachstaniečių. Kreipiasi, bet kol kas parduoti nepavyko. Iš viso dabar liko du tokie neparduoti butai“, – teigė T. Mokasejevas.
Anot jo, parduodamas nestandartinis butas, mat jis yra bendrabučio tipo patalpose: „Kažkada tą namą žada renovuoti, bet viskas kol kas kalbų lygyje. Maža to, nuo šių metų „Akmenės būstas“ pradėjo rinkti mokesčius už tokį butą. Nors paslaugų jokių nėra teikiama, bet kas mėnesį tenka sumokėti keletą eurų.“
NT turtas vizos dar negarantuoja
Dėl šios situacijos tv3.lt taip pat kreipėsi į užsienio reikalų ministeriją (URM). Pateikiame URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus parengtus atsakymus į užduotus klausimus:
Pakomentuokite šio skelbimo turinį – ar su tokiais pasiūlymais nėra nenusižengiama įstatymams ir kodėl akcentuota būtent metinė viza?
URM negali komentuoti privačių skelbimų turinio ar jų atitikimo įstatymams. Taip pat nenorėtume spėlioti, kodėl akcentuojama būtent metinė viza – Vizų kodeksas numato vienkartines, dvikartines ar daugkartines vizas, galiojančias iki 5 metų.
Ar daug išduodama vizų Rusijos/Baltarusijos piliečiams, kurie įsigijo NT Lietuvoje?
Klasifikavimo ar statistikos pagal tai, kiek vizų išduodama NT savininkams Lietuvoje nėra – vizos išdavimo pagrindai klasifikuojami pagal kelionės tikslą (šeimos ir draugų lankymas, turizmas, verslas, gydymasis ir t.t.).
Faktas, kad pareiškėjas ar pareiškėja turi NT Lietuvoje nereiškia, kad viza bus automatiškai išduota. Nagrinėjant prašymą išduoti vizą nustatoma, ar jį pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso nustatytas atvykimo sąlygas: ar asmuo turi galiojantį, nepadirbtą kelionės dokumentą, ar asmuo nėra „juoduosiuose sąrašuose“, vertinamas asmens nurodytas atvykimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, lėšų pragyvenimui bei grįžimui turėjimas ir kt.
Ypatingas dėmesys skiriamas įvertinti ar užsienietis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui ir ar užsienietis ketina išvykti iš Šengeno erdvės valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
2017 m. Lietuvos vizų tarnybos Rusijos piliečiams išdavė 96 437 Šengeno vizas, Baltarusijos piliečiams – 227 333 Šengeno vizas; 2018 m. – atitinkamai 85 962 ir 229 972 Šengeno vizas.
Ar prieš išduodant vizą yra tikrinama, koks NT buvo įsigytas?
Pareiškėjo paprastai prašoma pateikti išrašą iš Nekilnojamojo turto registro. Prireikus, kreipiamasi tarnybinės pagalbos į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kurios pareigūnai nuvyksta į vietą ir apie nustatytus faktus informuoja konsulinę įstaigą.
Ar paaiškėjus, kad Rusijos/Baltarusijos pilietis įsigijo netinkamą gyventi būstą gali būti naikinama viza?
Vizų panaikinimo pagrindus nustato Vizų kodeksas, todėl vien tas faktas, kad įsigytas netinkamas gyventi būstas paprastai nebus pagrindu panaikinti vizą. Kita vertus, kaip minėjome, faktas, kad asmuo turi NT Lietuvoje taip pat nereiškia, kad viza bus automatiškai išduota. Atsiradus pagrindui, panaikinti vizą turi teisę ne tik Lietuvos vizų tarnybos užsienyje, bet ir Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
