nt

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jo derybos su Iranu yra neišvengiamos, nors Teherano lyderiai į jo kvietimą susitikti dar nesureagavo. „Nujaučiu, kad jie su mumis kalbėsis jau gana greitai, – D. Trumpas sakė per mitingą Tampos mieste Floridoje. – O gal ir ne, bet tai irgi gerai.“ Be kita ko, JAV vadovas dar kartą išpeikė „siaubingą, vienpusišką“ Irano branduolinį susitarimą, iš kurio jis pasitraukė anksčiau šiais metais.

Ieškant būsto dažnai svarbiu pasirinkimo aspektu tampa kaina. Lyginant kainas, neretai svarstoma, kad vietoj buto naujos statybos name apsimoka pirkti individualų namą su nuosavu kiemu. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) analitikai turi prognozę – po kelių metų kotedžų pirkėjai dairysis į butus mieste. „Inreal“ analitikai skaičiuoja, kad Vilniaus ir Vilniaus rajono pirminėje kotedžų rinkoje – kai jie parduodami statytojų – šiuo metu yra apie 610 neparduotų kotedžų.

2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 metų pirmojo pusmečio būsto rinkos apžvalgoje. „Šalies sostinėje šių metų vasarį užfiksuotas itin žemas butų sektoriaus aktyvumas bei pirmą kartą po ilgesnio laiko buvo užfiksuotas simbolinis pardavimo kainų sumažėjimas.

Ieškant buto naujos statybos name, vis dažniau lietuviai teiraujasi, ar butas bus pilnai įrengtas. Analitikai patikina, kad ši tendencija su kiekvienais metais vis ryškėja. Nepaisant to, kad toks butas kainuoja daugiau, pirkėjai tam pasiryžę. Pagrindinė priežastis – finansavimas. Svarbiausia – finansai „Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė pastebėjo, kad anksčiau butai su pilna apdaila būdavo paklausūs nebent poilsio būsto segmente.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, būstas Lietuvoje pabrango 7,8 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje būstas per metus pabrango 13,7 proc., Estijoje – 6,6 procento.

Pirmąjį vasaros mėnesį nekilnojamojo turto rinka atkartoja gamtą: pavasaris buvo ankstyvas ir aktyvus, o vasaros pradžia – ramesnė. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, birželį pardavimo sandoriais perleista 10 657 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 10 proc. mažiau nei gegužę ir 9,3 proc. mažiau negu pernai birželį, kai buvo įsigyti atitinkamai 11 843 ir 11 752 nekilnojamieji daiktai. Birželį Lietuvoje perleistos 2 878 gyvenamosios patalpos (butai). Tai šiek tiek virš 9 proc.

Danijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Asgaard Property“ įsigijusi Vilniaus senamiestyje esančią buvusią bendrovės „Vilniaus vandenys“ centrinę būstinę čia ketina įrengti turgų ir biurus. Pasak „Asgaard Property“ vadovo Pero Skisakerio, svarstoma pastato Domininkonų gatvėje pirmajame aukšte įrengti maisto turgų, kitų aukštų koncepcija dar kuriama.

  Išsamioje ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę politiką Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai kaip galimus bankų sistemos rizikos šaltinius įvardijo būsto kainų ir kreditavimo augimą, taip pat pokyčių Šiaurės šalių bankuose poveikį per patronuojančiuosius bankus. Analogiškas rizikas Lietuvos bankas detalizavo naujausioje 2018 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos šalyje padidėjo 2,4 proc., o per metus net 7,8 proc. Kaip informuoja Statistikos departamentas, naujos statybos būstai per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginant su ankstesniais trimis mėnesiais, pabrango 2,3 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 4,7 proc., butai daugiabučiuose namuose – 1,6 proc.

Nuosava sodyba, o jei dar ir ant ežero kranto – tikra lietuvio svajonė. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi, kad sodybas parduoti darosi vis sunkiau net ir ežeringuose bei vaizdinguose kraštuose. „Inreal“ duomenimis, aplink Uteną, Molėtus, Ignaliną, Zarasus šiuo metu parduodama apie 270 sodybų, o per šiuos metus nupirkta tik apie 50. Sodybą šiame krašte pavyksta parduoti per 1– 2 metus.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia parduoti, o ir NT brokerių teigimu, pirkėjams labiausiai apsimoka investuoti. „Inreal“ skaičiavimais, butu minėtuose mikrorajonuose vidutiniškai galima tikėtis išparduoti per 6–10 mėnesių. Tai kelis kartus greičiau nei Justiniškėse, Naujininkuose ar Pašilaičiuose.

Nekilnojamo turto (NT) vertė itin priklauso nuo to, kurioje vietoje šis turtas stūkso. Šįkart nekalbėsime apie namus, kurie yra toli už jūrų marių. Pasižvalgysime visiškai Lietuvos panosėje – po Latvijos kurortą Jūrmalą. Šis kurortas poilsiautojams sudaro dviprasmišką įspūdį. Mat jame gausu tiek apleistų senovinių medinių namų, tiek itin prabangiai atrodančių NT objektų. Bet turite žinoti vieną dalyką, patys prabangiausi namai tikrai nėra centrinėje (turistų labiausiai lankomoje) kurorto dalyje.

Bankų atstovai tikina, kad Lietuvoje atlyginimams augant būsto įperkamumas vis didėja. Tačiau vilniečiai šiais metais gali įpirkti jau mažesnį būstą nei prieš metus, o palūkanoms pasiekus 5 proc. būstas vilniečiams būtų neįperkamas. Nuosavuose naujos statybos butuose gyvenančių šalies gyventojų dalis nuo 2016 metų išaugo du kartus, tačiau tai vis dar itin maža dalis – 6 proc. Senos statybos butuose gyvenančių žmonių dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. ir siekia 33 proc.

Paskutinįjį pavasario mėnesį nekilnojamojo turto rinkoje aktyvūs išliko gyvenamojo būsto pirkėjai, o žemės rinka itin dideliu augimu nepasižymėjo. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, gegužę pardavimo sandoriais perleista 11 805 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra beveik 12,5 proc. daugiau nei balandį ir 0,2 proc. daugiau negu pernai gegužę, kai buvo įsigyta atitinkamai 10 496 ir 11 781 nekilnojamasis daiktas.

Naujas būstas daugeliui tampa vienu iš didžiausių viso gyvenimo pirkinių. Dėl to jo įsigijimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir tam gerai pasiruošti. Tą padaryti nėra sunku – bankai pateikia įvairias skaičiuokles ir papildomos informacijos, kuri padeda iš anksto įvertinti savo galimybes. Svarbiausia – visus pasiruošimo žingsnius atlikti iš eilės.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien galima rasti informacijos apie dešimtis tūkstančių parduodamų būstų. Tačiau tik nedidelę dalį skelbimų sudaro informacija apie itin brangų nekilnojamąjį turtą, kurio kainos prasideda nuo 200 tūkst. eurų ir gali perkopti net keletą milijonų. Palyginkime, kiek ir kokių būstų už tokias sumas galima rasti skirtingų šalių sostinėse. Taline, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos banko duomenimis, šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika pakilime, gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi.

Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad vis daugiau kraštiečių nori turėti savo gamtos kampelį – sodą ar sodybą netoli miesto. Pasirinkimo Kėdainių mieste ir rajone išties nestinga – galima rasti ko tik širdis geidžia – nuo tuščio žemės sklypelio iki prašmatnios sodo valdos. Nuo kelių šimtų Paanalizavus parduodamų sodų skelbimus tampa aišku, kad norinčiam turėti savo sodą pilnos kišenės pinigų tikrai nereikia. Štai Kėdainių rajone sodą galima įsigyti net ir už kelis šimtus eurų.

„Swedbank“ atlikta Baltijos šalių sostinių būsto rinkos analizė rodo, kad vidutinės būsto kainos Taline praėjusiais metais viršijo prieš dešimtmetį stebėtą lygį ir siekė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Vilniuje vidutinės būsto kainos praėjusių metų pabaigoje siekė 1,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą ir buvo 9 proc. mažesnės, palyginti su prieš krizę pasiektu kainų piku. Pigiausiu būstu ir toliau išsiskiria Ryga, kur būstas kainuoja apie 30 proc.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda butus Estijoje, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.ee ir City24.ee, butai sudaro apie 65 proc. visų parduodamų būstų. Palyginimui: šiuo metu parduodama apie 12 tūkst. butų ir 6 tūkst. gyvenamųjų namų.

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. Stebėtina tai, kad norinčių gyventi individualiame name daugėja, bet kainos lyg ant mielių neauga.

Išnagrinėjusi Vyriausybės siūlomas priemones dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) palankiai vertina Vyriausybės planus dėl nelegalaus darbo masto mažinimo, palaiko sprendimą taikyti Sodros įmokų „lubas“ ir pasisako už finansinių paskatų inovacijoms sukūrimą, tačiau nepritaria siekiui virš Sodros lubų padidinti GPM tarifą 25 proc. ir siūlomam NT apmokestinimo modeliui.

Sostinė ir toliau stebina nekilnojamojo turto rinkos analitikus. Tačiau šį kartą ne kainų augimu, o stabilumu. Tuo tarpu kituose miestuose kainos auga.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,9 proc.

Viena dažniausiai Lietuvoje pasirenkamų sričių, kur „dėti“ pinigus – nekilnojamasis turtas. Tačiau dažnai renkantis būstą investicijai paskaičiuojama, kiek pavyks uždirbti iš nuomos, bet neatsižvelgiama į kitą svarbų kriterijų.

Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio vis mažėja rinkoje esantis naujų butų skaičius. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai dėl to pirštu beda į valstybines institucijas – mat šios pačios nelinkusios priimti investicijų ir vilkina procesus. Keliama idėja, kad gal už tai pati valstybė turėtų ir baudas mokėti.

Po krizės nekilnojamojo turto kainos vis didėjo ir slinko į prieškrizinį lygį. Tačiau tuo pačiu didėjo ir gyventojų pajamos. Visgi rinkos analitikai siunčia signalą, kad kainų augimas jau išsikvepia ir derybinė galia pereina pirkėjams. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje tvyro optimistinės nuotaikos: tiek įmonių, tiek gyventojų lūkesčiai labai geri, jų nesugadina nė pastarieji įvykiai Sirijoje, nei kalbos apie prekybinius karus.

Praeitą mėnesį butai pigo Klaipėdoje, o tuo tarpu Vilniuje kainos vėl padidėjo. Tiesa, kainų didėjimas, palyginus su prieš metus buvusiu, silpsta.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso, fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,8 proc.

Nuo šių metų pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus leidžiama statyti tik A+ energinės klasės namus. „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad augant reikalavimams, kyla ir daugiabučių statybų kainos, o garantuojamas išlaidų šildymui sutaupymas, lyginant su B klasės namais, yra nežymus, tad ir investicijos atsipirks per labai ilgą laikotarpį. „Hanner“ specialistai suskaičiavo, jog investicijos į A energinės klasės namus, lyginant su B energinės klasės namais, atsipirks tik per 119 metų.

Pirmieji 2018 metų mėnesiai rodo naujas tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje – kainos tam tikro būsto jau mažėja, derybinės pirkėjų galios auga. Patys vystytojai pastebi, kad parduoti sekasi tik populiarius projektus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad situacija Vilniuje skiriasi nuo Kauno ir Klaipėdos. Nekilnojamojo turto rinkos analitikų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad naujos tendencijos rodo, jog atsiranda spaudimas mažinti kainas, kiti, kad tai tik pardavėjų lūkesčių pasikeitimas.

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 13 proc. atsakiusių galvoja, kad pigs, ketvirtadalis nesitiki, kad kainos keisis, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tad skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, sumažėjo iki 41 procento.

NT rinkos specialistai teigia, jog butus investicijai Lietuvoje dažniau renkasi moterys nei vyrai. Kaip pastebi nedidelės kvadratūros butų projektų vystytojai sostinėje, didžioji dalis jų parduodamų butų yra nuperkama moterų iniciatyva, vėliau įsigytą NT išnuomojant. Ši tendencija atspindi ir gilesnius finansinio elgesio skirtumus tarp moterų ir vyrų. Bitkoinais „žaidžia” berniukai Bene geriausiai šiuos skirtumus iliustruoja kriptovaliutų manija.

Egzistuoja begalė skirtingų būdų, kuriais siūloma greitai ir be didelio vargo įsigyti, išnuomoti ar parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Vienas iš jų - į pagalbą pasitelkti nekilnojamojo turto brokerius - yra kone kontraversiškiausias, visuomenę dažniausiai padalijantis į dvi priešiškas stovyklas. Kol vieni džiaugiasi profesionalia rinkos žinovų pagalba ir efektyvumu, kiti, priešingai, atmeta bet kokią galimybę bendradarbiauti.

Gyventi miesto centre ar užmiestyje – jau daugelį metų tarp naujo būsto besidairančių vilniečių aktualumo neprarandantis klausimas. NT plėtotojai pastebi, jei prieš 12 ar 15 metų intensyviausios statybos vyko sostinės priemiesčiuose, pastaraisiais metais situacija stipriai pasikeitė – pirkėjų domėjimasis būstu centrinėje miesto dalyje kasmet auga, o tai matydami plėtotojai vis aktyviau investuoja būtent šiose miesto dalyse.

Valdžia sumanė kad reikia dar vienos lengvatos. Šį kartą – jauniems žmonėms įsigyjant pirmąjį būstą bet kuriame Lietuvos mieste. Tačiau vos žvilgtelėję analitikai iš karto pamatė spragas – statytojai užsidirbtų daugiau, o pirkėjai ir toliau mokėtų didžiules sumas. Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai.

Naujausios nekilnojamojo turto rinkos tendencijos rodo, kad Vilniuje pirmą kartą per 3 metus sumažėjo būsto kainos. Tačiau priešinga situacija kituose Lietuvos didmiesčiuose.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) tendencijos pasaulyje rodo vyraujančią euforiją. Lietuvoje, nors ir savos baimės, anot analitikų, taipogi NT rinka nesnaudžia. Augant būsto kainoms tvyro diskusinis klausimas, kad galbūt NT mokestis padėtų sumažinti dideles kainas.  „Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad išsivysčiusiose šalyse būsto kainos jau pasiekė prieškrizinį 2006 metų lygį.

Žiemos sezonas itin palankus metas norintiems išsinuomoti būstą – šildymo sąskaitos nuomotojus derybose verčia nusileisti. Vis dėlto, nuomos kainos mažesnės turėjo būti ne tik dėl sezoninių veiksnių. Kainų pokyčių laukti senos statybos būsto segmente? Kadangi vis daugiau Lietuvos gyventojų pirko būstą su tikslu jį išnuomoti ir taip užsidirbti, buvo prognozuota, kad dėl padidėjusios pasiūlos daugiau derybinių svertų turės tie, kurie nori būstą išsinuomoti. Tad dėl to ir kainos turėtų mažėti.

Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių būsto kainų augimas visoje ES. Nėra ko stebėtis, mat dabar būstas kainuoja beveik 4 kartus brangiau nei 2000 metais. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, kaip keitėsi kainos per 18 metų trijose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kas tam darė įtaką. Štai, pavyzdžiui, 1997 metais maždaug 50 kv. metrų butą Gedimino prospekte buvo galima įsigyti už 33 tūkst. dolerių, o Karoliniškėse tais pačiais metais 4 kambarių 70 kv. metrų butą įsigyti už 16 tūkst. dolerių.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol kas nereikia. Lietuvos gyventojams nekilnojamojo turto pirkimas vis dar išlieka vienas pagrindinių investicijos formų, tad kainų pokyčiai – itin aktualūs. Nors kai kurie NT rinkos analitikai yra linkę teigti, kad šiais metais Vilniuje kainos gali mažėti net 5–6 proc.

Jau beveik 10 metų nebuvo tiek spėlionių, ar nesprogs dar vienas nekilnojamojo turto burbulas, kiek jų pasirodė šiais metais. Buvo nemažai argumentų, teigiančių, kad rinka perkaito, kad kainos turi smarkiai kristi. Noriu ir aš prisidėti prie šių pasvarstymų ir prognozių – nes, galų gale, kaip bus iš tiesų, parodys tik laikas.

Paskutiniu metu Lietuva atsidurdavo tarp Europos šalių, kuriose labiausiai brangsta būstas. Tačiau jau šiais metais viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Nors rinka gana nevienoda, viename iš didžiųjų miestų tikimasi kainų mažėjimo. Eurostato duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį palyginus su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos augo 10,2 proc. Labiau kainos didėjo tik Čekijoje ir Airijoje.

2017 metų trečiasis ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje didesnių staigmenų nepateikė – būsto rinkos rodikliai ir vyraujančios nuotaikos iš esmės išlieka 2016–2017 metais pasiektose aukštumose, tačiau keli rodikliai jau signalizuoja apie pirmuosius būsto rinkos stabilumo požymius – šiais metais fiksuojamas mažesnis butų sandorių skaičius, palyginti su 2016 metais, ir jau taip sparčiai nebeaugančios išduodamų naujų paskolų apimtys, skelbiama „Ober-Haus“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto rinkos apžval...

Gyventojų nekilnojamasis turtas (NT) nuo kitų metų bus apmokestinamas 0,5–2 proc. tarifais, priklausomai nuo jo vertės. Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai 2 mln. eurų pajamų. Gyventojų turtas iki 220 tūkst. eurų ir toliau nebus apmokestinamas. Seimas antradienį priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 6 , o susilaikė 29. 0,5 proc. mokesčio tarifas bus taikomas NT, kurio vertė – 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300–500 tūkst.

Ieškantys nekilnojamojo turto neretai skelbimuose gali išvysti svajonių būstą, tačiau už neįkandamą sumą. Visgi prabangaus būsto segmentas vis dažniau atranda savo pirkėją, net ir didėjant kainoms. „Klientų įsigyjančių prabangų būstą buvo visada, tačiau nebuvo tiek pasiūlos, kiek jos yra šiandien, ir klientai, ieškantys prabangaus NT, dažniausiai statydavosi prabangius individualius namus gerose vietose.

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, įvesti 1 proc. dydžio tarifą daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir net 2 proc. dydžio tarifą – daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Seime kelią skinasi siūlymas daugiau žmonių apmokestinti NT mokesčiu. Šiuo metu tokį mokestį moka turintys būstus, brangesnius nei 220 tūkst. eurų. Šią kartelę siūloma nuleisti iki 150 tūkst. eurų. Tokios naujienos išgąsdino sostinės centre butus turinčius vienišus senjorus. Be to, siūloma naikinti ir įvairias lengvatas, šiuo metu leidžiančias mokesčio išvengti tam tikrų sričių verslininkams. Kartelė gali mažėti 220 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių nuomonės, kaip reikalavimas parduoti tik įrengtus būstus, paveiktų rinką, išsiskiria. Tačiau jie sutaria, jog pirmiausia tai trumpam apribotų pirkėjų laisvę rinktis individualius sprendimus ir šiek tiek padidintų kainas, be to nebūtų pats greičiausias būdas sumažinti šešėlį rinkoje. Tam siūloma imtis kompleksinių sprendimų.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“, paskelbusi apie planus 2021 metais persikelti į vieną biurą, tęsia jai nereikalingo nekilnojamojo turo pardavimą. Gruodį ji ketina parduoti tris komercinius kompleksus Vilniuje, o pradinė jų kaina siekia 36,7 mln. eurų (su PVM). „Parduodami objektai sudaro didžiausią grupės nekilnojamojo turto dalį ir turi geras perspektyvas didesnės vertės išvystymui.

Po krizės būsto kainos auga ir po truputį grįžta į buvusias vietas. Tačiau yra nekilnojamojo turto (NT) analitikų, kurie teigia, kad kainos nebeaugs, o netgi mažės. Eurostato duomenimis, lyginant šių metų II ketvirtį su praeitų metų, labiausiai kainos Europos Sąjungoje (ES) didėjo Čekijoje (13,3 proc.), Airijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Italijoje (–0,2 proc.