nepriklausoma lietuva

Krašto apsaugos ministro šeimoje – skaudi netektis. Mirė Arvydo Anušausko tėtis.  Šia žinia ministras pasidalijo socialiniuose tinkluose.  „Kai prisimename savo tėvus, tai paprastai tokius – jaunus, kokius pirmą kartą pamatėme savo gyvenime ir patyrėme jų apkabinimus. Ir aš taip prisiminsiu savo tėvą, kuris šį saulėta rytą pasirinko pamatyti paskutinį kartą.  Vis prisimenu jo pokalbį virtuvėje su mama apie 1970 metus: „kai sugrįž Nepriklausoma Lietuva...“. Sugrįžo, sulaukė.

Vienos žinomiausių Lietuvos hiphopo grupių „G&G Sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras jau kurį laiką atvirai šneka ir apie patriotizmą, taip pat priklauso ir Lietuvos Šaulių sąjungai, o apsilankęs rytinėje „Power Hit Radio“ laidoje „Šok į kelnes“ vedėjams Sauliui Baniuliui ir Elenai Jančiukaitei papasakojo krūvą įdomių dalykų.

Balandžio 11-ąją sukanka 25-eri metai, kai oficialiai pradėjo dirbti pirmoji atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vyriausybė. Kokie jie buvo ir apie ką mąstė?  Pas mus nebuvo jokios partijos „Pirma vyriausybė buvo labai kompaktiška. Buvo žmonių, turinčių didelę gyvenimo patirtį, buvo jaunų žmonių, labai išsimokslinusių, baigusių studijas, dirbusių prie perspektyvinių Lietuvos planų jau tais laikais. Ir mes nebuvom jokios partijos nariai.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti ištraukas iš istoriko, žurnalisto ir leidėjo Juozo Pajaujo kalbos, pasakytos Vašingtone minint Lietuvos nepriklausomybės 50-ąsias metines. J. Pajaujis, 1918 m. buvęs jaunas „Lietuvos aido“ darbuotojas, pasakojo, kaip jis ir laikraščio redaktorius Petras Klimas slapta spausdino Vasario 16-osios deklaracijos tekstą „Lietuvos aide“ ir kaip tekstas buvo nugabentas į Berlyną ir paskelbtas pasauliui.

Daugiau nei prieš dvi dešimtis metų, atkuriant Lietuvos valstybingumą, daugelis žmonių patikėjo iliuzija – naujos, demokratinės politinės realybės sukūrimu. Kadangi tuometinė situacija netenkino, reikėjo naujo, motyvuojančio, įkvepiančio šaltinio, kuris paskatintų į ateitį pažvelgti kitaip. Būtent Nepriklausomybės vizija ir buvo veiksmą, pasiryžimą, norą skatinantis veiksnys, kuris vedė į esminius pokyčius.

Valstybės arba Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena – viena iš mūsų šalies valstybingumą akcentuojančių datų. Kokias Lietuvos istorijos datas jūs laikote svarbiausiomis ir ką jums reiškia Liepos 6-oji? – Valstybės dienos išvakarėse praeivių Vilniaus gatvėse klausė Balsas.lt žurnalistai. „Vasario 16-oji, Kovo 11-oji“, – pradėjo Vaiva. Ir kiek suabejojusi pridūrė: „Liepos 6-oji, Mindaugo karūnavimo.“ „Viena iš jų artėja – Mindaugo karūnavimo.

Sakoma, kad pašto ženklai – tai valstybės vizitinė kortelė, keliaujanti po visą pasaulį, ir atskleidžianti, kokie žmonės gyvena toje šalyje ir ką jie brangina, kokie įvykiai toje šalyje vyksta. Pirma dalis Todėl netrukus po to, kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuva, buvo išleisti ir pirmieji mūsų pašto ženklai. Tačiau Vokietijoje atspausdintus pašto ženklus parsivežti į Lietuvą per vis dar SSSR pasieniečių ir muitininkų saugomas sienas 1991metais nebuvo paprasta.

Šiai istorijai – jau per dvidešimt metų. Susijusi ji su vienu iš kiekvienos valstybės, taigi, ir Lietuvos nepriklausomybės simbolių – pašto ženklu. Tuo visiems įprastu nedideliu ženklu, esančiu ant kiekvieno voko. Tačiau žinančių šią istoriją nedaug, o vieną iš jos dalyvių kolegos vis dar juokais vadina kontrabandininku.

Sekmadienį istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje iškilmingas paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Posėdyje dalyvavo Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatai - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Ministras Pirminink...

Lietuvos politinės partijos po dviejų Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių vis dar neturi vieningos pozicijos dėl šalies ekonominio modelio. Postsocialistinis liberalizmas, įsitvirtinęs ne tik dešiniosiose – Liberalų ir Konservatorių partijose, bet ir turintis svarų palaikymą centro – kairiojoje pusėje, propagavo laisvą rinką ir menkino valstybės vaidmenį ekonomikos raidoje.

Šiandien sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė. Nepriklausomybę gynė savanoriai. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, lietuvių tautai teko išgyventi itin sunkių išbandymų metą.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko Rolando Pakso kalba partijos tarybos posėdyje 2008 m. birželio 29 dieną. Kokia situacija Lietuvoje šiandien – akivaizdu. Aš tiesiog norėčiau pasvarstyti, kur ji gali nuvesti valstybę netolimoje ateityje. Pradėsiu nuo vieno autoriaus, kurio mūsų politikai nelabai drįsta cituoti. „Dažnai įvairiose tautose vyksta tokie patys įvykiai.

Stebėtis, kad Sausio 13-ąją atsiranda laisvės kovotojus įžeidžiančių užrašų, labai nereikėtų. Kuo labiau tolstame nuo 1991-ųjų, tuo labiau pati Lietuvos nacionalinė televizija, vienas iš laisvės simbolių, kuriuos gynė iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės, darosi panaši į „kasperviziją“. Kas gi ta „kaspervizija“? 1991-ųjų sausio 13-ąją, TSRS kariškiams užgrobus Lietuvos radijo ir televizijos pastatus, netrukus pradėjo veikti okupantų ir kolaborantų radijas ir televizija, kuriai vadovauti buvo paski...