Žinomas vyras prisiminė itin įdomią istoriją, dėl ko nusprendė pasisiūti uniformą, prabilo apie šeimą, atskleidė, kodėl didžiąją dalį vaikystės praleido kaime, bei ką galvoja apie šiomis dienomis itin eskaluojamą koronaviruso temą.
Vaikystė – kaime, bet meilė – betonui
G. Liaudanskas-Svaras pasakojo, kad pats yra iš ganėtinai didelės šeimos – turi net 2 brolius ir 1 seserį. Ir nors pats yra vyriausias, niekuomet mažesnių brolių ir seserų neauklėjo – anot jo, visi buvo itin savarankiški.
„Gyvenimas juk priklauso ir nuo įvairių brandos krizių, o jos nepraeina nepastebėtos ir be pėdsakų. Buvo visaip, bet kadangi dabar visi suaugę žmonės, tai viskas normaliai. Vėliau visi išlipa iš jūros ir sulipa į valtį, sėda prie savo irklų ir irkluoja“, – besijuokdamas sakė jis.
Tiesa, tikriausiai ne visi žino ir tai, kad nors Svaras yra gimęs Vilniuje, didžiąją vaikystės dalį praleido pas močiutę. „Gyvenimas kaime turi savo privalumų, nes ten tu esi ir saugus, ir laisvas, ir veiksmo daug, ir gryno oro daug, ir gerai lavina fantaziją, nes jeigu nori žaidimų, turi pats juos susigalvoti“, – taip laiką, praleistą pas močiutę, apibūdino „G&G Sindikato“ grupės narys.
Ir nors dabar, kaip pats sako, be proto didelę meilę jaučia betonui, jei reikėtų rinktis, kur gyventi, Svaras mielai pasirinktų nuošalią vietą viduryje miško.
Sagos, kurios lydėjo visą gyvenimą
Paklaustas, ar patriotizmas lydi jį nuo pat vaikystės, G. Liaudanskas-Svaras pripažino, kad taip sakyti būtų neteisinga.
„Sakyti, kad taip buvo nuo pat vaikystės ar paauglystės, būtų sudėtinga, nors dabar mėgstama pasigirti, kaip vaikystėje seneliai pasakojo apie partizanus. Pas mus ši tema nebuvo plėtojama, o su laiku aš netgi supratau kodėl – su tuo buvo tiesioginių sąsajų ir kalbėti apie tai buvo pavojinga. Niekas man nieko nepasakojo, todėl aš labai vėlai sužinojau, kas yra ta Nepriklausoma Lietuva“, – sakė jis.
Žinomas vyras prisiminė ir istoriją su sagomis iš vaikystės. „Žaisdamas penktoje klasėje, aš atradau uniformą, kuri skyrėsi nuo tų, kurias buvome įpratę matyti kaimuose. Matydavome vyručius, grįžusius iš sovietinės armijos, kurie dovanodavo mums, vaikams, kažkokius diržus, ženkliukus, kad galėtume pažaisti karą. O aš ant aukšto radau uniformą, kuri buvo visiškai nepanaši į man iki tol matytas. Man labai patiko sagos – jos buvo su raiteliais. Aš pavogiau dvi sagas, nes bijojau – pirmiausiai bijojau pasiklausti, kas tai yra, nes nežinojau, kokia bus senelių reakcija, o ir šiaip, landžiojau ne visai toje vietoje, kur buvo galima. Todėl tas sagas aš nusikirpau ir pavogiau. Ir, kaip bebūtų keista, kai tu kažką darai, pasaulis tau tuos dalykus išsaugo“, – pasakojo jis.
Nieko nelaukęs, Svaras nusprendė patobulinti savo mokyklinę uniformą, ir švarke buvusias sagas pakeitė rastomis. Deja, jau pirmosios pamokos metu mokytoja tai pastebėjo ir davė velnių – išsivedusi į koridorių barė, ir nors niekam jo nepaskundė, liepė uniformą susitvarkyti ir tik tada grįžti atgal.
„Grįžau namo išsigandęs, kodėl čia mane taip suėdė, tačiau tų sagų nepamečiau – jos atkeliavo su manimi iki šių laikų. Gal 2014 metais aš vėl tą skardinę dėžutę radau, atsidariau, ir ten gulėjo tos sagos. Ėmiau galvoti, kaip galėčiau pagerbti tą žmogų, kuriam priklausė tos sagos, ir kurio istorija yra užmiršta ir iki galo neatskleista“, – sakė jis.
Būtent dėl šios priežasties G. Liaudanskas-Svaras netgi pasisiuvo uniformą, kurią papuošė dar vaikystėje rastomis sagomis. Įdomiausia tai, kad Lietuvos Šaulių sąjungai priklausančiam „G&G Sindikato“ nariui, iš tiesų paradinės uniformos nė nereikia, tačiau tai buvo vienintelis kelias, kaip panaudoti vaikystės turtą.
Apie muziką, pamestą protą ir konoravirusą
Kalbėdamas apie „G&G Sindikato“ kūrinius, G. Liaudanskas-Svaras pasakojo, kad jie niekuomet nesistengė įtikti publikai – paprasčiausiai kuria apie tai, ką tuo metu jaučia.
„Be abejo, kad keičiasi kiekis į vieną ar kitą temą orientuotų dainų, nes keičiamės ir mes. Mes rašome natūraliai – nekuriame kažkokių dainų iš oro, kad chebra mūsų klausytų. Kaip gyvename, apie tai ir kalbame, nors maišto kultūra niekur nedingo“, – sakė jis.
„Repas – socialinio protesto muzika. Mes patys nesame nei pesimistai, nei homoseksualai, bet mums norisi, kad pasaulis keistųsi, kad mes keistumėmės, o svarbiausia, kad žmonės pradėtų naudoti smegenis ir nebūtų banda“, – pridėjo Svaras.
Anot jo, būtent bandos elgesys lengvai matomas palietus temą apie koronavirusą. Žinomas vyras teigė nesuprantantis, kur yra visi tie žmonės, perkantys kaukes, nes viešumoje nieko su jomis nemato, o tiems, kurie ėmė tuštinti parduotuves, jis netgi turi pasiūlymą: „Verslo patarimas – investuokite į kandžių naikinimo priemones, nes po mėnesio ar dviejų, tai bus pati einamiausia prekė.“
G. Liaudanskas teigė, kad koronavirusas, kaip ir bet kuri kita liga, tikrai yra baisi, ypatingai, jei žmogus miršta. Tačiau šiuo metu esanti panika, anot jo, yra per didelė.
„Bendrajame pasauliniame kontekste, sudėliokime skaičius, įsijunkime kritišką mąstymą ir pasižiūrėkime, kokia čia situacija. Man labai gaila, kad ta isterija, panika, ir visokios ekstremalios padėtys be ekstremalių padėčių, apskritai kenkia pasauliui gyvuoti. Tai kelia nereikalingą šaršalą ir nereikalingą audrą žmonėse, kurie yra patiklesni, nelabai daug mąstantys, daugiau pasitikintys aplinkine nuomone ir ypač – antraštėmis“, – savo nuomonę išsakė Svaras.
Visą pokalbį su G. Liaudansku-Svaru galite pamatyti peržiūrėję „Power Hit Radio“ laidos „Šok į kelnes“ įrašą:
