nafta

Ketvirtadienio prekybos sesiją naftos kainos pradėjo tolesniu smukimu, tuo metu eurui sunkiai sekėsi atsispirti nuo žemiausio per 20 metų lygio, viso pasaulio akcijų rinkoms nerandant vieningos krypties.

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) generalinis sekretorius, 63 metų nigerietis Mohammedas Barkindo, netikėtai mirė, trečiadienį paskelbė Nigerijos valstybinė naftos grupė NNPC. „Netekome... gerbiamo dr. Mohammedo Barkindo. Jis mirė vakar, 2022-ųjų liepos 5 dieną, maždaug 23 valandą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė NNPC vadovas Mele Kyari. Jis nepateikė detalių dėl M. Barkindo mirties aplinkybių.

Netylant diskusijoms apie pagalbą Ukrainai, ekonomistas siūlo mažiau naudoti degalų. Anot jo, kuo didesnė naftos, degalų paklausa, tuo daugiau Rusija uždirba pinigų. Tad sumažinę degalų vartojimą, sumažintume ir Rusijos pajamas, kurias ji naudoja karui prieš Ukrainą.  „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad jei norime padėti Ukrainai ir Europai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą.

Šri Lankos turimų degalų atsargų neužteks nė vienai dienai, sekmadienį pranešė energetikos ministras, tuo tarpu viešasis transportas sustojo gilėjant ekonominei krizei. Vairuotojų eilės degalinėse driekėsi kelis kilometrus, nors dauguma degalinių jau kelios dienos neturi ką pasiūlyti. Energetikos ministras Kanchana Wijesekera teigė, kad benzino atsargos šalyje siekia apie 4 tūkst. tonų – šiek tiek mažiau nei suvartojama per vieną dieną.

Naftos kainos, blogiausiu atveju, gali šauti į „stratosferinį“ lygį, pasiekdamos 380 JAV dolerių už barelį, jei Rusija, reaguodama į Vakarų sankcijas, reikšmingai sumažintų savojo „juodojo aukso“ pasiūlą, prognozuoja vieno didžiausių JAV banko „J.P. Morgan Chase & Co.“ analitikai. Anot jų, Rusija gali sau leisti gavybą sumažinti 5 mln. barelių per parą, nepadarydama pernelyg didelės žalos savo ekonomikai.

Šri Lankoje, susiduriančioje su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ekonomine krize, sustabdytas degalų pardavimas nebūtiniausioms transporto priemonėms, rašo portalas BBC. Artimiausias dvi savaites degalų bus leidžiama piltis tik į autobusus, traukinius ir transporto priemones, naudojamas medicinos paslaugoms teikti ir maistui vežti. Miestuose uždarytos mokyklos, o pareigūnai 22 milijonams šalies gyventojų liepė dirbti iš namų.

Šri Lankoje žmonės laukia kilometrinėse eilėse, kad galėtų prisipilti degalų į automobilius. Bangladeše, siekiant taupyti energiją, parduotuvės užsidaro 20 valandą.

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai.  Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.

Su grynųjų krize susidūrusi Šri Lanka antradienį paskelbė atverianti savo naftos rinką užsienio įmonėms, praėjus dienai, kai dėl neįveikiamo degalų trūkumo visoje šalyje buvo sustabdytas benzino ir dyzelino pardavimas. Šalis susiduria su precedento neturinčia ekonomine krize ir yra nepajėgi importuoti būtiniausių prekių, įskaitant pakankamai naftos ir dujų įmonių ir gyventojų energijos poreikiams patenkinti.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų. Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Rusijos opozicinis politikas, buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis pareiškė, kad Europos Sąjunga padarė milžinišką klaidą, įvesdama embargą Rusijos naftai. Jo teigimu, sankcijos smogė pačios Europos valstybių ekonomikoms, o ne Rusijos karinėms išlaidoms.  Buvęs oligarchas pažymėjo, kad prieš įvedant tokius ribojimus, Europos šalims derėjo pasiruošti ir surasti alternatyvių energijos resursų tiekėjų arba imtis kitų priemonių prieš Maskvą.

Rusijoje, Rostovo srityje, trečiadienį dega Novošachtinskio naftos perdirbimo gamykla. Iš paskelbtos vaizdo medžiagos panašu, kad gaisras galėjo kilti dėl iš drono numesto sprogmens, skelbia UNIAN. Kad dėl gaisro gali būti kaltas dronas, skelbia ir patys rusai, tačiau šios informacijos kol kas patikrinti neįmanoma. Pirminiais duomenimis, gaisras naftos perdirbimo gamykloje kilo apie 9 val. Gaisro plotas išplito iki 50 kvadratinių metrų. Niekas nenukentėjo.

Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą. Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Valstybės lėšomis kaupiamos atsargos bus laikomos tik strateginių įmonių saugyklose.    Seimas antradienį priėmė tai numatančias Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pataisas: už balsavo 125 Seimo nariai.   Valstybės lėšomis kaupiamas naftos produktų atsargas Lietuvos energetikos agentūra pastaruosius 10 metų laiko Panevėžio rajone esančiame „Klaipėdos naftos“ Subačiaus terminale – sutartis su juo baigiasi rugpjūčio 28 dieną – ir privačiose įmonėse.

Klaipėdos mokslininkai bando iš atliekų sukurti degalus laivams. Jei jiems pavyks, tai sudrebins pasaulį, mat kol kas dar niekas to nėra padaręs – įvairių šalių mokslininkai varžosi, kurie bus pirmesni ir pelnys tarptautinę garbę. Klaipėdiečiai sako, kad jiems iki sėkmingo rezultato liko jau visai nedaug. Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėl akivaizdžiai širsta dėl Vakarų sprendimo apriboti Rusijos naftos ir dujų importą. Ji vėl išsakė kritiką Vakarų šalių vadovams, rašo „Sky news“. Vakarų šalys siekia izoliuoti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. Rusijai buvo įvestos įvairios sankcijos, mažinamas rusiškos naftos ir dujų importas. Komentuodama situaciją, M. Zacharova gyrė Kiniją, padidinusią rusiškos energijos tiekimą.

Kainų kosmosas degalinėse tęsiasi, o naftos pasiūla pasaulyje vis dar per menka, nors pavasario pradžioje politikai ir ekspertai žadėjo, jog dėl didesnės pasiūlos turėtų pavykti gan greitai susitarti su Venesuela, Iranu ir OPEC valstybėmis. Kas kaltas, kad naftos vis dar trūksta, ir kada pagaliau sulauksime benzino kainų mažėjimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino ekonomistą Nerijų Mačiulį.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Bernas dėl karo Ukrainoje nusprendė Rusijai ir Baltarusijai paskelbti naujas, Europos Sąjungos paruoštas sankcijas, apimančias dalinį rusiškos naftos importo embargą, sakoma Šveicarijos valdančiosios Federalinės Tarybos tinklalapyje penktadienį paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią Statistikos departamento informaciją, jog balandį Lietuva vis dar importavo dujas ir naftą iš Rusijos, Energetikos ministerija informuoja, jog nei dujų, nei naftos Lietuva iš Rusijos balandį savo reikmėms neimportavo. Tai patvirtina dujų sistemos operatorės „Amber Grid“ bei vienintelės naftos importuotojos Lietuvoje bendrovės „Orlen Lietuva“ duomenys.

Graikijos regioninis teismas nusprendė, kad iš balandį sulaikyto su Rusijos vėliava plaukiojančio tanklaivio išpumpuota iranietiška nafta turi būti sugrąžinta, ketvirtadienį pranešė vienas graikų vyriausybės pareigūnas.  Pareigūnas pridūrė, jog Atėnai „labai tikisi“, kad po šio žingsnio bus paleisti du su Graikijos vėliava plaukiojantys tanklaiviai, kuriuos praėjusį mėnesį sulaikė Iranas, reaguodamas į iranietišką naftą gabenusio laivo sulaikymą.

Europos Sąjungos pasiektas susitarimas uždrausti rusiškos naftos importą į Vakarų šalis yra vienas didžiausių smūgių Rusijai, kuri iš šios žaliavos pardavimų susikrauna milžiniškus turtus, rašo Politico. Nors Kyjivo vyriausybė spaudė Europos politikus, kad šie nedelsdami paskelbtų griežtas sankcijas Rusijai, Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis dabar išreiškė dėkingumą už ES priimtus sprendimus. „Įvestos sankcijos paveiks 75 proc. Rusijos naftos importo.

ES šalių lyderiai šią savaitę sutarė dėl naftos embargo Rusijai. Draudimas nebus absoliutus, tačiau išimtys numatytos tik 8 proc. Kremliaus Europai parduodamos naftos, rašoma „The Bell“. Sankcijos ilgalaikėje perspektyvoje gali sumažinti Rusijos naftos pajamas ketvirtadaliu, tačiau ir Europos šalims teks susitaikyti su brangstančiu pragyvenimu.

Europos Komisija pagaliau nusprendė uždėti embargą Rusijos naftai. Tai ir dar vienas aspektas lems, kad benzino kaina perkops 2 eurus, o infliacija Lietuvoje gali peraugti 20 proc. ribą. Tokią mintį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išdėstė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pone Izgorodinai, kaip dėl naftos embargo keisis kainos? Ar akcijų biržoje naftos kaina šoktelėjo į viršų? Taip, gegužės 31-ąją ji šoktelėjo į viršų daugiau nei 3 proc.

Maskva ketvirtadienį perspėjo, kad Europos vartotojai pirmieji nukentės Briuseliui paskelbus dalinį rusiškos naftos embargą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Kaip žymiai sumažinti Maskvos pajamas, nesužlugdant pasaulinės ekonomikos, rašo foreignaffairs.com. Vakarų sankcijos pradeda smogti Rusijai, kur labiausiai skauda: jos energijos eksportui. Pastarąsias kelias savaites Europos Sąjunga, didžiausia Rusijos naftos pirkėja, rengė planą iki šių metų pabaigos uždrausti importą, nors Vengrijos premjero Viktoro Orbano prieštaravimai sulėtino pažangą.

Eurupos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl suderinto draudimo apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius, skelbia britų verslo leidinys „Financial Times“, remdamasis savais šaltiniais.

Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.  „Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Po ilgų ir varginančių derybų Europos Sąjungos lyderiai pagaliau sutarė dėl rusiškos naftos embargo. Tiesa, susitarimas su išlygomis – bus draudžiamas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynu „Družba“ tiekiamai naftai. Išimties vamzdynu rusiškai naftai išsireikalavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas džiūgauja tokiu sprendimu.

Saudo Arabija, Rusija ir jų sąjungininkės greičiausiai nuspręs toliau laikytis savo politikos dėl laipsniško naftos gavybos didinimo, kai susitiks ketvirtadienį, ES susitarimo dėl embargo rusiškai naftai fone. ES lyderiai pirmadienį susitarė uždrausti daugiau nei du trečdalius Rusijos naftos importo, taip sugriežtindami šaliai taikomus ekonominius varžtus dėl jos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. Bet ką tai reiškia Lietuvai? Kaip tai atsilieps kainoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sveikino Europos Sąjungos kompromisą dėl rusiškos naftos importo draudimo, leisiantį jo šaliai toliau gauti pigios naftos iš Maskvos.   Po kelias savaites trukusių sunkių ES ir Budapešto derybų Bendrijos lyderiai vėlai pirmadienį pasiekė kompromisinį susitarimą, pagal kurį bus uždraustas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai.

Įvedant sankcijas rusiškai naftai svarbiausia buvo peržengti psichologinę ribą, o toliau reikia pradėti diskusijas dėl embargo dujoms, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams šeštuoju sankcijų paketu sutarus dėl embargo naftai iš Rusijos, šio žingsnio veiksmingumas mažėja dėl ilgo pereinamojo laikotarpio, sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Antradienio naktį sutarta, kad kad embargas būtų taikomas jūra gabenamai rusiškai naftai, šia išimtimi naftotiekiams siekta sulaukti naujoms sankcijoms nepritarusios Vengrijos ir kitų nuo šių išteklių priklausomų šalių paramos.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. 27 valstybių blokas ištisas savaites ginčijosi dėl siūlyto visiško rusiškos naftos embargo, bet susidūrė su nepajudinamu Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimu.

Kompromisas dėl rusiškos naftos importo embargo buvo būtinas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį sutarus dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai. „Šiandien buvo padėtas taškas. Kad ir labai siauru liepteliu ėjome, radome tą kompromisą, kuris buvo būtinas. Manau, kad šiandien tesiog galime pasidžiaugti rezultatu“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Europos Sąjungos lyderiai gegužės 30–31 dienomis vykstančiame viršūnių susitikime turėtų susitarti, kad į rengiamą šeštąjį sankcijų Rusijai paketą būtų įtrauktas Rusijos naftos importo embargas jūrų keliais, bet ne vamzdynais.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje, kur su kolegomis sieks rasti sutarimą dėl rusiškos naftos embargo. „Pagrindinės šio susitikimo temos – pagalba Ukrainai ir jos atstatymo planas, sankcijos Rusijai, Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politika, energetinės nepriklausomybės didinimas, maisto tiekimo saugumo užtikrinimas“, – pranešė Prezidentūra.

Gilią krizę išgyvenanti ir su užsienio valiutos stygiumi susidurianti Šri Lanka šeštadienį gavo rusiškos naftos, kuriai netrukus gali būti taikomas ES embargas, siuntą, skirtą atnaujinti vienintelės šalyje naftos perdirbimo gamyklos veiklą, pranešė energetikos ministras. Šri Lanka šiuo metu išgyvena didžiausią ekonominį nuosmukį nuo nepriklausomybės atkūrimo, o degalų ir kitų būtiniausių dalykų stygius smarkiai apsunkina 22 mln. gyventojų gyvenimą.

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  „Kalbant apie valstybės finansuojamą valstybės atsargų kaupimą, tokių (rusiško kapitalo – BNS) įmonių šiai dienai nėra. (...) Yra viena įmonė, kuri privalo kaupti tokias atsargas ir ji kaupia kaip privatus subjektas – privačiai, 60 dienų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė viceministrė.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, pirmadienį atvykęs į Europos Sąjungos lyderių susitikimą, perspėjo, kad blokas dar nepasiekė kompromiso su Budapeštu dėl Rusijos naftos embargo. Europos diplomatai parengė pranešimą, kuriuo siūloma, jog Vengrija būtų laikinai atleista nuo draudimo importuoti rusišką naftą. Tikimasi, kad šis sprendimas bus priimtas per dviejų dienų viršūnių susitikimą Briuselyje.

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“, vėlai pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, bloko narėms sunkiai sekantis pasiekti konsensusą dėl tokio boikoto.

Europos Sąjunga greičiausiai susitars dėl Rusijos naftos importo embargo „per kelias dienas“, pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, tačiau norint suduoti Rusijai rimtą smūgį, gali tekti apriboti pasaulines naftos kainas. „Per kelias dienas pasieksime proveržį“, – Vokietijos transliuotojui ZDF sakė Robertas Habeckas, paklaustas apie rusiškos naftos embargą Europos Sąjungoje. Tačiau jis perspėjo, kad embargas automatiškai nesusilpnins Kremliaus.

Rusijos prezidentas pareiškė, kad uždrausti naftos importą iš jo šalies kai kurioms nuo to priklausomoms Europos valstybėms būtų neįmanoma. Taip Kremliaus vadovas pasisakė po to, kai ES nepavyko pasiekti sutarimo dėl šios priemonės taikymo, rašo portalas DW. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Europos šalys negalės įvesti draudimo importuoti rusišką naftą.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ penktadienį Mažeikiuose demontavo vieną svarbiausių gegužės pradžioje prasidėjusio įmonės kapitalinio remonto įrenginių – katalizinio krekingo įrenginio regeneratoriaus kupolą, pranešė bendrovė. Šiam įrenginiui modernizuoti įmonė skirs ketvirtadalį – 20 mln. eurų – viso šiųmetinio remonto lėšų, kurios siekia apie 80 mln. eurų.

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“. Tai reiškia, jog nuo sekmadienio Lietuvoje bus sustabdytas rusiškos elektros importas, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.

Kylančios naftos ir dujų kainos nenustoja gąsdinti, tačiau kai kam tai naudinga, teigė ekonomistas Raimondas Kuodis. TV3 žinių „Dienos komentare“ R. Kuodis teigė, kad iš tokios naftos kainos galima labai daug uždirbti.  Prezidentas Joe Bidenas nenori tartis su Saudo Arabijos princu Mohamedu bin Salmanu todėl, kad jis jam tiesiog nepatinka kaip žmogus. Juk galėtų saudžiai spragtelėti pirštu ir atsirastų labai daug naftos pasiūlos.

Europos Komisija pristatė ambicingą beveik 200 milijardų eurų vertės „RePower-Eu“ planą. Už šiuos pinigus Europa sieks atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų ir pereiti prie atsinaujinančių energetinių išteklių. Tiesa, Komisija ragina ir pačius piliečius nesėdėti rankų sudėjus, o keisti savo energijos vartojimo įpročius – daugiau važinėti viešuoju transportu, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, taupyti elektrą ir daugiau dirbti iš namų.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) aptarė naująjį energijos iš Rusijos atsisakymo planą. Atsiradus nerimaujančių, kad tai lems dar didesnes energetikos kainas, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ramina ir sako, kad priimti sprendimai leistų turėti stabilią situaciją. Pokalbis su eurokomisaru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiandien EK svarstė energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos dalykus.