„Liko tik kelios valstybės, kurios turi problemų, visų pirma Vengrija“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė Robertas Habeckas (Robertas Habekas).
„Manau, kad per kelias ateinančias dienas pasieksime proveržį“, – nurodė R. Habeckas ir pridūrė, jog diskusijos „tęsiasi“.
Ministro teigimu, rusiškos naftos embargas, ruošiamas kaip atsakas į Maskvos invaziją į Ukrainą, yra „ranka pasiekiamas“.
Iš pradžių Briuselis siūlė, kad dauguma valstybių narių per ateinantį pusmetį atsisakytų iš Rusijos pirkti naftą, o iki metų pabaigos – ir perdirbtą kurą.
Tačiau Budapeštas vis dar nesutinka pritarti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) pateiktam planui.
Vengrija, kurios dešiniųjų pažiūrų lyderis Viktoras Orbanas yra vienas nedaugelio Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų Europoje, pareiškė negalinti pritarti planui „dabartine forma“, nes jis „visiškai sugriautų“ šalies energijos tiekimo saugumą.
Briuselis pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai nutraukti rusiškos naftos importą per ilgus lengvatinius laikotarpius, tačiau tai dar neįtikino Budapešto nusileisti.
Vengrija, neretai išsiskirianti savo pozicija priimant bendrus ES sprendimus, reikalauja, kad mažiausiai ketverius metus jai būtų taikoma išimtis dėl embargo.
Budapeštas taip pat nori gauti 800 mln. eurų iš ES fondų, kad galėtų pertvarkyti naftos perdirbimo gamyklą ir padidinti iš Kroatijos nutiesto naftotiekio pajėgumus.
Karas Ukrainoje paskatino ES valstybes stengtis greitai sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, įskaitant gamtines dujas, importo.
